- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-401-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18573-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Neringos Bacevičienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/18/00264, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Neringa Bacevičienė, uždaroji akcinė bendrovė „Graneko“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/18/00264, t. y. skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolės Neringos Bacevičienės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymą. Nurodė, kad antstolei teikė prašymą neareštuoti vienintelių jo pragyvenimo pajamų – invalidumo/netekto darbingumo pensijos, gaunamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje, tačiau antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą, kurio pagrindu yra išieškoma skola iš jo gaunamos pensijos (1 t., b. l. 3–6).
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Bacevičienė teismui pateikė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą, kuriuo netenkino R. M. skundo. Nurodė, kad 2018 m. kovo 3 d. pareiškėjui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, t. y. sumokėti skolą per 10 dienų, tačiau skolininkas nesumokėjo. Skolininkui nesumokėjus skolos buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Skolininkui buvo pritaikytas išieškojimas iš skolininko pensijos ar kitų pajamų. Tuo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. priimtas Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priede numatytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš R. M. pajamų, gaunamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje konstatavus, kad kitų būdų išieškoti skolos nėra galimybių (1 t., b. l. 7–8).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/18/00264 ir pripažino neteisėtu bei panaikino antstolės Neringos Bacevičienės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-176-11941; taip pat grąžino pareiškėjui R. M. antstolės Neringos Bacevičienės išieškotą 58,64 Eur sumą iš pareiškėjo R. M. gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos, mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo pagrindu. Kadangi nukreipti į tokias pinigines lėšas išieškojimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas, teismo vertinimu, 2018 m. spalio 12 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-176-11941, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius įpareigotas atlikti iškaitas iš pareiškėjui priskaičiuotos invalidumo/netekto darbingumo pensijos, yra neteisėtas, o išskaityta 58,64 Eur suma turi būti grąžinta pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu antstolė Neringa Bacevičienė Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. Nutartį dalyje, kurioje pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų patenkintas ir pripažintas neteisėtu bei panaikintas antstolės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-176-11941 bei nurodyta grąžinti pagal šį patvarkymą išieškotą 58,64 Eur suma, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad invalidumo/netekto darbingumo pensija pareiškėjui yra mokama ne Šalpos pensijų įstatymo pagrindu ir ne iš valstybės ar savivaldybės biudžeto kaip socialinė parama, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Akcentuoja, kad skundžiamame patvarkyme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nurodyta daryti išskaitas ne iš CPK 739 straipsnyje išvardintų skolininko pajamų, o iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ar davinių sumos. Atkreipia dėmesį, kad ne antstolis, o antstolio patvarkymą vykdanti institucija sprendžia iš kokių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti vykdomas išieškojimas ir, nesant galimybei išieškojimo iš gaunamų pajamų vykdyti, jis ir nebūtų vykdomas, t. y. pajamas išmokanti institucija grąžintų patvarkymą antstolei, nurodydama, kad skolininkas negauna pajamų, iš kurių patvarkymu nurodyta vykdyti išieškojimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime pareiškėjas R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o antstolės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Neringa Bacevičienė vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5794-1043/2017 dėl 250 Eur išieškojimo iš R. M. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Graneko“ naudai. Pareiškėjui per nustatytą terminą geruoju nesumokėjus skolos, antstolė 2018 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-176-11941, kuriame nurodyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733–743 straipsniais, reikalauja „iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA“. Patvarkymas adresuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas išieškojimo iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos pagrįstumo klausimas minėtoje vykdomojoje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju byloje svarbu nustatyti ar galimas išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) R. M. gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose, tačiau CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Tuo tarpu pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, patenka tarp pinigų sumų, iš kurių išieškojimą imperatyviai draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 6 dalis).
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnyje yra numatytos šios socialinio draudimo pensijų (teismo past.: iki 2018 m. sausio 1 d. – valstybinių socialinio draudimo pensijų) rūšys: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnyje yra išskiriamos šios šalpos pensijų rūšys: 1) šalpos neįgalumo pensijos; 2) šalpos senatvės pensijos; 3) šalpos našlaičių pensijos. Taigi, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą yra mokama „netekto darbingumo“, o pagal Šalpos pensijų įstatymą – „šalpos neįgalumo“ pensijos išmoka. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą netekto darbingumo bendroji pensijos dalis mokama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu netekto darbingumo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šalpos pensijų įstatymo pagrindu šalpos neįgalumo pensijų išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota (įgaliotos) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (iki 2019 m. sausio 1 d. – savivaldybių administracijos).
12. Vykdomojoje byloje esanti R. M. neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina, kad jam laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (vykd. bylos 1 t., b. l. 8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 8 d. pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-4146 nurodytas R. M. mokamos išmokos pavadinimas „invalidumo/netekto darbingumo pensija“ (vykd. bylos 2 t., b. l. 9). Be to, vykdomojoje byloje esantis LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašas patvirtina, kad R. M. yra įtrauktas į šio registro apskaitą (vykd. bylos 2 t., b. l. 25). Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. 2018 metais invalidumo/netekto darbingumo pensiją mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, o ne savivaldybės administracija. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. M. gauna ne šalpos neįgalumo pensiją, bet netekto darbingumą pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad išieškojimas iš R. M. gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 punktas).
13. Pareiškėjas skunde teigė, kad 293,19 Eur dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija yra vienintelis jo gaunamų pajamų šaltinis, be to, CPK 668 straipsnio 1 dalis draudžia išieškojimą iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo gaunama pensija yra vienintelės jo pajamos, savaime neleidžia spręsti apie išieškojimo negalimumą. Teisės aktai nenumato tokio išieškojimo negalimumo pagrindo, tačiau CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
15. Kadangi pareiškėjo R. M. gaunama invalidumo/netekto darbingumo pensija priskiriama prie pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas), skunde nurodomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, šiuo atveju netaikytinas. Pažymėtina, kad bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).
16. Antstolė Neringa Bacevičienė 2018 m. spalio 12 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-176-11941 nurodė vykdyti išieškojimą išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolės surašytas patvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir išskaitos dydžio prasme.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtu antstolės Neringos Bacevičienės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-176-11941, netinkamai aiškino ir taikė išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/18/00264.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Neringos Bacevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/18/00264 atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.