Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus atstovui Kęstučiui Bončkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo Tautvydo Puplesio 2017-07-12 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas motyvuojamas tuo, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl valdomo turto, veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, o yra civiliniai santykiai tarp ginčo šalių – M. Z. ir kitų namo, esančio adresu Mėtų sk. 5, Palanga bendrasavininkų. Taip pat nutarime nurodoma, kad dėl analogiško M. Z. 2017-03-15 pareiškimo 2017-04-27 taip pat buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 518 straipsnį A. Ž. atžvilgiu, kurią 2017-06-29 Palangos miesto apylinkės teismas pripažino teisėtą ir paliko nepakeistą.

Skunde nurodoma, kad policija 2017-05-15 pareiškimo ir jame nurodytų faktų, argumentų nenagrinėjo, nurodydama, kad jis analogiškas 2017-03-15 pareiškimui ir kad Palangos miesto apylinkės teismas pripažino policijos 2017-04-27 nutarimą teisėtą ir paliko nepakeistą. A. Ž. (vienas iš pastato bendraturčių - jam priklauso 3/100 dalys) neleidžia (pakeitė spyną, neduoda rakto) pareiškėjui naudotis (patekti) pastato bendrosios dalinės nuosavybės dalimi - rūsiu. Pareiškėjo sūnui P. Z. ir dukrai A. V. pastate asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 6/100 pastato - gyvenamojo namo, esančio Palanga, (duomenys neskelbtini) - tai 166,33 m². Pirmame aukšte jų naudojamų patalpų bendras plotas yra 90,87 m². Rūsiu pareiškėjas (ir vaikai) naudojosi virš 10 metų. Pareiškėjas rūsiu naudojosi iki 2017-03-15, t.y. kol A. Ž. rūsio patalpos neužrakino. Atskiro susitarimo tarp bendrasavininkų dėl pastato patalpų naudojimosi, taip pat ir rūsio patalpomis – nėra. Teismo sprendimų dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo ar atidalinimo nėra. Todėl, remiantis CK 4.75 str. 1 d., reglamentuojančio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kitoks savo tariamos teisės vykdymas yra grynas savavaldžiavimas (ANK 518 str.). Teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-550-588/2017 dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. trijų atskirų turtinių vienetų suformavimo. Tik turtą atidalijus CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir tuomet nebereikalingas bendraturčių sutarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybė objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo. A. Ž. visiškai netikėtai ir be pareiškėjo žinios pakeitė pastato rūsio spyną, jos rakto pareiškėjui sąmoningai ir tyčia neduoda, į rūsį neįleidžia ir neįleis. A. Ž. apie jo tariamą veikimą visų bendraturčių vardu jokių tokį atstovavimo faktą patvirtinančių dokumentų niekam niekada nėra pateikęs, nes jų nėra. Pareiškėjas su vaikais yra artimi giminaičiai (CK 3.135 str.). Dukros ir sūnaus šeimos - daugiavaikės, todėl nuosavybės klausimuose jiems atstovauja pareiškėjas. Teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. 11-17-995/2017 pagal pareiškėjo skundą, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas.

Anot skundo autoriaus, nutarime neišsiaiškintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Pareiškėjui buvo perkelta našta ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, nors A. Ž. privalėtų įrodinėti, kad elgiasi teisėtai ir teisingai. Institucija nesurinko elementarios būtinos informacijos, pvz., Nekilnojamo turto registro išrašo, kuriuo vadovaujantis turėjo būti sprendžiamas ginčas. Nutarime netikrinti A. Ž. paaiškinimai ir net neišdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos nutarimo išvados, nepateikti motyvai, argumentai, nėra informacijos apie į (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, jų tarnybinių pranešimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. Z. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog į policijos komisariatą kreipėsi dėl dviejų A. Ž. savavaldžiavimo faktų. 12 metų valdo ginčo turtą – per tą laiką nebuvo jokių konfliktų su kitais bendraturčiais. Su A. Ž. taip pat pažįstami 12 metų. Pastatas yra bendroji dalinė nuosavybė, pastatas buvo parduotas dalimis, jo šeima nusipirko 166 m², naudojasi pirmame aukšte 90 m² ir rūsiu. Patalpų pasidalinimo nėra – patalpos apie 600 m² valdomos visų bendraturčių. Rūsio patalpos taip pat bendro naudojimo. Taigi jie naudojasi bendrąją daline nuosavybe, naudojimosi tvarkos nėra nustatyta, visas turtas valdomas vienodai. Rūsyje jis laikė savo automobilį. Pats A. Ž. rūsyje taip pat laiko 3 automobilius. Kiti patalpomis naudojomės įvairiai: kas medžiagas, kas dviračius laikė, kas automobilį. Be to, rūsyje yra įrengti skaitikliai, prie kurių negali prieiti. A. Ž. vienintelis iš visų namo bendraturčių ten gyvena visus metus, kiti tik retsykiais atvažiuoja. A. Ž. kovo mėn. pakeitė rūsio spyną ir neleido įeiti į rūsį. Raktą gavo tik su policijos pagalba. Kad būtent A. Ž. tai padarė nusprendė iš to, kad jis vienintelis ten gyvena, be to, jis pats pasisakė, kad pakeitė spyną ir kad rakto neduos, nes jie yra blogi, vagys. Antrą kartą analogiškai atsitiko gegužės mėn. – vėl A. Ž. neįleido į rūsį ir atsisakė duoti raktus, kad pasidarytų kopiją. A. Ž. iškėlė civilinę bylą, kuri dar tebenagrinėjama. A. Ž., pasinaudodamas tuo, kad gyvena vienas visus metus, pradėjo savavaldžiauti. Kiti rūsio raktu galėjo naudotis. Policija netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir sprendimą priimti perkėlė teismui. Policija netikrino to, ką papasakojo A. Ž., priėmę nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, argumentų nenurodė. Policijos logika tokia, kad kol neišspręsta civilinė byla, A. Ž. gali savavaldžiauti. A. Ž., po to, kai jo nenubaudė, pasijuto „erelis“. Civilinėje byloje sprendžiamas turtinio vieneto suformavimo klausimas, ieškovas yra Turto bankas, o jie yra atsakovai. Turto bankas kreipėsi į teismą dėl to, kad kiekvieną kartą norėdamas kažkokią turto dalį parduoti, turi gauti visų bendraturčių sutikimus.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Rūsyje po namu M. Z. laikydavo savo automobilį, o ten ne garažas, tik rūsys. Tai yra bendro naudojimo patalpos. O Turto bankas jam leido laikyti ten automobilius, todėl jis ten ir laikė 3 automobilius. Visi namo gyventojai gali naudotis bendro naudojimo patalpomis, po namu yra 4 garažai. Name yra 26 bendraturčiai, tačiau jis ten vienintelis pastoviai gyvena. Vienas iš gyventojų pakeitė spyną ir jam padavė raktus nuo naujos spynos, o iki tol visi turėjo raktus. Teisę patekti į rūsį pareiškėjo vaikai turėjo, tačiau ne mašinas laikyti. Jis pareiškėjo neįleido, nes jis neteisėtai ten norėjo laikyti mašinas. Rūsio patalpos nepadalintos. Dabar jam turto bankas atidavė dalį patalpų –136 m². Iki namo pridavimo visos bendros patalpos buvo išpirktos Turto banko, bet jie atsisakė, nes jiems Prokuratūra liepė parduoti. Dabar yra dalis išpirkta, o liko 185 m², į kuriuos galėtų pretenduoti Zaščiurinskas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl dabar jis sutinka duoti raktą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodė, jog tarp šalių ginčas kilęs dėl naudojimosi nuosavybe, kadangi kiekviena šalis savo teisę traktuoja skirtingai. Kovo 15 d. buvo analogiškas M. Z. skundas, PK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimas buvo apskųstas ir aukštesnis teismas paliko jį galioti. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Susipažinus su rašytine bylos medžiaga, išklausius bylos dalyvius, nustatyta, kad M. Z. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui 2017-05-15 pateikė pareiškimą, kuriuo prašė įvertinti A. Ž. veiksmus įstatymo nustatyta tvarka dėl jo savavaldžiavimo ir skirti A. Ž. administracinę nuobaudą. Institucijos veiklos skyriaus tyrėjo Tautvydo Puplesio 2017-07-12 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas), A. Ž. atžvilgiu nutraukta, motyvuojant tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendraturčių valdomo turto, todėl šis ginčas kvalifikuotinas kaip civiliniai santykiai ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Taip pat nutarime nurodoma, kad dėl analogiško M. Z. 2017-03-15 pareiškimo, 2017-04-27 taip pat buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 518 straipsnį A. Ž. atžvilgiu, kurį 2017-06-29 Palangos miesto apylinkės teismas pripažino teisėtu ir paliko nepakeistą.

Pareiškėjas su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais nesutinka, nurodydamas, kad Institucija neteisingai kvalifikavo A. Ž. veiksmus, neįžvelgdama juose administracinio nusižengimo požymių, nesiaiškino visų nusižengimo padarymo aplinkybių ir rėmėsi tik A. Ž. paaiškinimais. Be to, nepagrįstai pareiškėjo 2017-05-15 pareiškimą vertiną kaip pakartotinį, analogišką 2017-03-15 pareiškimui bei nepagrįstai nutarime remiasi neįsiteisėjusiu 2017-04-27 nutarimu, nes A. Ž. veiksmai yra tyčiniai ir tęstinio pobūdžio.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. ANK 518 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jeigu dėl to nebuvo padaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso keletui bendraturčių, tarp jų ir A. Ž., kuriam priklauso 3/100 pastato (b. l. 90-94). Šiuo metu ginčo pusrūsis, esantis daugiabučiame name, taip pat priklauso namo savininkams ir yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 4.72 str. 1 d., CK 4. 75 str., Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d., 4 d.). Pareiškėjas nėra šio namo bendraturtis, jis yra dviejų daugiabučio namo ginčo patalpų bendraturčių tėvas, veikiantis pagal dukters A. V. 2017-03-10 ir sūnaus P. Z. 2017-03-31 išduotus įgaliojimus, patvirtintus notarine tvarka (b. l. 83-85, 86-89). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Palangos miesto apylinkės teisme 2017-10-31 sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-550-588/2017 dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau sprendimas neįsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas.

Sprendžiant iš bylos duomenų ir bylos dalyvių paaiškinimų, pareiškėjas ir A. Ž. jau ilgą laiką iš esmės nesutaria dėl rūsio patalpų, kurios kol kas tarp bendraturčių nėra pasidalintos, naudojimosi tvarkos. Bendraturčiai naudojimosi tvarkos šiomis patalpomis nėra nusistatę, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kokios pusrūsio patalpos kam priklauso. Tačiau daugiabučiame gyvenamajame name esančio pusrūsio patalpų naudojimosi tvarkos ir teisės į nuosavybę tarp visų namo bendraturčių kilęs ginčas patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį, todėl turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime ir nurodė institucija. Tik išsprendus ginčą dėl rūsio patalpų valdymo, naudojimosi ir disponavimo, būtų galima nustatyti, ar pareiškėjo, veikiančio kitų dviejų bendraturčio suteiktų įgaliojimų pagrindu, ir jo šeimos narių teisės naudotis pareiškėjo vaikams nuosavybės teise priklausančiomis rūsio patalpomis buvo pažeistos.

Sutiktina su pareiškėju, kad A. Ž. veiksmai – atsisakymas M. Z. duoti pakeistos rūsio spynos raktą ir leisti pasidaryti jo kopiją yra tęstinio pobūdžio, nes kaip nurodo pareiškėjas skunde jis į rūsio patalpas nebuvo įleistas ir 2017-03-15, 2017-05-23, 2017-06-05, 2017-07-06–14, ir pats A. Ž. neneigia, kad jis atsisakė M. Z. išduoti naujos spynos raktą, nes jis nėra patalpų bendraturtis. Tačiau tuo pačiu sutiktina ir su skundžiamo nutarimo argumentais, kad 2017-05-15 kilęs konfliktas dėl M. Z. sudarytų kliūčių patekti į ginčo objektą – rūsį, yra analogiškas 2017-03-15 tarp tų pačių asmenų kilusiam konfliktui tuo pačiu klausimu. Institucijos 2017-04-27 nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 str. A. Ž. atžvilgiu nutraukta. Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-29 nutartimi, kuri palikta galioti Klaipėdos apygardos 2017-09-08 nutartimi (Administracinė byla Nr. AN2-375-174/2017), šis Institucijos sprendimas paliktas nepakeistas.

Kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismo 2017-09-08 nutartyje, aplinkybės, kad rūsio spyna, jai sugedus, buvo pakeista ir A. Ž. raktą nuo rūsio atsisakė išduoti ir nedavė rakto pasidaryti jo kopiją, įvertinus tai, kad, pasak A. Ž., jis buvo įsitikinęs, kad M. Z. yra ne daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtis, o pašalinis asmuo, ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe vyksta jau seniai, tuo tarpu įgaliojimą dėl atstovavimo ir teisių įgyvendinimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini) Palangoje, A. V. su M. Z. sudarė tik 2017-03-10, rodo, kad A. Ž. neturėjo tyčios savavaldžiauti ir pažeisti turto savininko (nagrinėjamu atveju turto savininkų įgaliotinio) interesus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo argumentus dėl A. Ž. siekio įbauginti, palaužti pareiškėjo valią, juos atmesdamas, pažymint, kad vien tik pareiškėjo M. Z. siekis patraukti A. Ž. baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo A. Ž. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas jau yra įvertinęs A. Ž. veiksmus M. Z. atžvilgiu dėl kliūčių patekti į ginčo patalpas – rūsį – sudarymo ir nevertino jų kaip turinčių administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, ir pakartotiniai analogiški A. Ž. veiksmai, nesant išspręstam klausimui dėl pusrūsio patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir nenustačius kokios konkrečiai pusrūsio patalpos kuriam iš bendraturčių priklauso, nelaikytini savavaldžiavimu (ANK 518 str.), tuo labiau, kad jokių duomenų, jog ir kitiems patalpų bendraturčiams tokiu būdu buvo užkirstas kelias patekti į rūsį, nėra, taigi ginčas šiuo aspektu kilo tik tarp pareiškėjo ir A. Ž.. Be to, A. Ž. teismo posėdyje sutiko pareiškėjui duoti rūsio raktą, nes

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus būtų taikomos administracinių nusižengimų teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Kita vertus, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad, priešingai nei mano pareiškėjas, atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis, nes visos byloje padarytos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas pradėti administracinę teiseną A. Ž. atžvilgiu negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais, kuriuos surinkti privalo kaltinimą pareiškusi institucija. Šiuo atveju tokių įrodymų, net ir Institucijai atlikus papildomus tyrimo veiksmus, nebuvo gauta, o pareiškėjas jų taip pat nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti skundžiamo sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus (Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“). Skundžiamu nutarimu iš esmės, pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakyta, kodėl nėra pagrindo tęsti administracinio nusižengimo teisenos A. Ž. atžvilgiu pagal ANK 518 str., todėl teismas, sutikdamas su Institucijos nutarime išdėstytais motyvais bei teisiniu aplinkybių vertinimu, taip pat neprivalo papunkčiui atsakinėti į kiekvieną pareiškėjo iškeltą klausimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog A. Ž. yra padaręs ir kitokių tyčinių, priešingų teisei veiksmų jo atžvilgiu, o pareiškėjo skunde nurodyti A. Ž. veiksmai, remiantis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, nelaikytini turinčiais administracinio nusižengimo požymių, darytina išvada, jog Institucija 2017-07-12 nutarimu nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 str., A. Ž. atžvilgiu, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti, remiantis pareiškėjo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Institucijos 2017-07-12 nutarimas paliekamas galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Kadangi teismas sutinka su Institucijos sprendimu, dėl kitų pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje išsakytų argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. Z. skundo netenkinti.

Palangos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo Tautvydo Puplesio 2017-07-12 nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį A. Ž. atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.