Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas J.Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03931-2011-5

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. Š. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendžio, kuriuo:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., ir nuteistas 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Ž. Š. nukentėjusiosios M. J. naudai priteista 36130 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. ir A. S. nuteisti už tai, kad Ž. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-08-26 laikotarpyje nuo 20.50 val. iki 21.00 val. Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, atrakino M. J. individualios įmonės „VALMA“ juvelyrinių dirbinių skyriuje esančią vitriną, iš kur pavogė auksinę apyrankę, 23,50 gramų svorio, kurios vertė 4095 litų; auksinę apyrankę, 20,96 gramų svorio, kurios vertė 3663 litų; auksinę apyrankę, 10,60 gramų svorio, kurios vertė 2008 litų; auksinę apyrankę, 79,20 gramų svorio, kurios vertė 13168 litų; auksinę apyrankę, 16,32 gramų svorio, kurios vertė 2932 litų; auksinę apyrankę, 8,39 gramų svorio, kurios vertė 1610 litų; auksinę apyrankę, 8,63 gramų svorio, kurios vertė 1696 litų; auksinę apyrankę, 17,09 gramų svorio, kurios vertė 3005 litų; auksinę apyrankę, 14,68 gramų svorio, kurios vertė 2642 litų; auksinę apyrankę, 4,23 gramų svorio, kurios vertė 782 litų; auksinę apyrankę, 2,86 gramų svorio, kurios vertė 529 litų; iš viso pagrobė vienuolika auksinių apyrankių, kurių bendra vertė 36130 litų, tuo padarydamas M. J. 36130 litų turtinę žalą, tai yra savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.

Be to, Ž. Š. ir A. S., veikdami drauge ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-09-06 apie 17.31 val. Lvovo g. 25, B korpuse, Vilniuje, įėjo į pastato 6 aukštą, ir tuo metu, kai A. S. stebėjo aplinką, kad nepasirodytų pašaliniai asmenys, jis, tai yra Ž. Š., atspaudęs UAB „Euroapotheca“ biuro durų spynos velkės užkabą ir atidaręs duris, įsibrovė į šią patalpą, iš kur pagrobė UAB „Euroapotheca“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP 2510P“, 5462,71 litų vertės, po ko su A. S. iš pastato pasišalino, tai yra savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, A. S. 2011-11-04 apie 19.00 val. geležinkelio stotyje adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinės medžiagos, kurią atgabeno ir laikė savo bute, esančiame Kalvarijų g. 184-32, Vilniuje, iki tol, kol 2011-11-05 09.20 val. kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė nedidelį kiekį 0,009 gramų narkotinės medžiagos – heroino, tai yra savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų Ž. Š. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo Ž. Š. apeliacinio skundo argumentų

Dėl Ž. Š. prašymo perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. atsako tas, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizacinėje grupėje. BK 190 str. 1 d. nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Ž. Š. pagrobto turto vertė yra 36130 Lt, tai yra savo dydžiu viršijanti 250 MGL. Kad Ž. Š. iš M. J. individualios įmonės „VALMA“ juvelyrinių dirbinių skyriaus, esančio centrinėje universalinėje parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, pagrobė 11 aukso dirbinių už 36130 Lt yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais bylos įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji M. J. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad ant pavogto stovo buvo 11 auksinių grandinėlių. Pagal prabavimo inspekcijos taisykles yra vedama kiekvieno gaminio apskaita, kuri yra fiksuojama specialiame žurnale. Po vagystės ji sutikrino faktinį likutį likusių gaminių su žurnale įrašytais gaminiais. Iš viso buvo pagrobta 11 auksinių grandinėlių, kurių bendra vertė 36 130 Lt.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Š. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad ji dirbo pardavėja – konsultante juvelyrinių dirbinių skyriuje. Rugpjūčio 26 d. dirbo iki 22.00 val. Apie 20.50 val. ji išėjo į tualetą, o grįžusi pamatė, kad trūksta stovo su apyrankėm. Tualete ji užtruko apie 10-11 min. Buvo pavogtas stovas su 11 apyrankių. Priekinėje vitrinoje sudėti pavyzdžiai, kuriuos parodo tik tada, kai žmonės ateina užsisakyti, o šiaip vitrina laikoma užrakinta. Po vitrina stovi spintelė, kurioje laikomi raktai. Vitrina nėra plati, užtenka per ją persiversti. Niekas išlaužta nebuvo. Raktas buvo ant grindų, o stendas buvo atidarytas. Pagal sąrašą buvo patikrintas trūkstamų apyrankių skaičius, kadangi įmonėje yra sąsiuviniai, kur yra surašoma kiekviena apyrankė pagal numerį ir kainą. Viskas buvo suskaičiuota dalyvaujant savininkei, trūkstamas apyrankių skaičius buvo nustatytas pagal vedamą apyrankių apskaitą.

Nukentėjusiosios M. J. ir liudytojos V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus taip pat patvirtina byloje esantys dokumentai dėl trūkstamo apyrankių skaičiaus.

Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja parduotuvėje „Maxima“ Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. Priešais „Maxima“ kasą yra įsikūrusi įmonė „Valma“. 2011-08-26 vakare pas ją atbėgo įmonės „Valma“ pardavėja V. Š. ir pasakė, kad buvo pavogti juvelyriniai papuošalai, bei paprašė peržiūrėti vaizdo įrašus. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad 2011-08-26 apie 20.51 val. vyriškis priėjo prie juvelyrinio skyriaus vitrinų ir persisvėręs kažką iš vitrinos pavogė ir greitai iš pastato išėjo. Po to peržiūrėjusi VCUP sumontuotų vaizdo kamerų įrašus matė, kaip prieš tai tas vyriškis, kur apvogė juvelyrių gaminių skyrių, prieš tai vaikštinėjo po kitas VCUP parduotuves (t.1, b.l. 32, 50).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja D. R. atpažino Ž. Š. kaip asmenį, kuris 2011-08-26 apie 20.51 val. pavogė įmonei „Valma“ priklausančias auksines apyrankes (t.1, b.l. 51-52).

Iš Lietuvos prabavimo rūmų administracijos rašto matyti, kad 2011 metų rugpjūčio mėn. Lietuvos mažmeninėje rinkoje vidutinė auksinių 585 prabos gaminių vieno gramo kaina buvo 241,96 litų (t.1, b.l. 74).

Nuteistojo teiginys, kad jis pagrobė tik 7 apyrankes, jo manymu, už 19939 Lt sumą, atmestinas ir vertintinas kaip siekis išvengti griežtesnės atsakomybės.

Dėl Ž. Š. teiginio, jog pirmosios apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padėjo teismui pašalinti neaiškumus ir dėl nusikalstančios veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010). Tai yra kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus, arba verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008).

Pažymėtina, jog Ž. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje, savo kaltę pripažino tik iš dalies, pateikdamas jam naudingas gynybines versijas dėl aukso dirbinių bei nešiojamo kompiuterio pagrobimo. Be to, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, Ž. Š. atsisakė rodyti vietą iš kur pagrobė nešiojamą kompiuterį (t.1, b.l. 181-182), todėl tokį Ž. Š. prisipažinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl nuteistojo Ž. Š. prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad Ž. Š. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apylinkės teismas, įvertinęs Ž. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, jog Ž. Š., būdamas teistas 12 kartų, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tik išėjęs į laisvę, netrukus vėl padarė naujus – vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.), ir vieną sunkų (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimus, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 3 d. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos. Paskirtos bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo A. S. argumentai, jog nebuvo atsižvelgta į tuo metu apsauginiu dirbusio G. B. parodymus, taip pat kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iki galo atliktos ekspertizės, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. ir Ž. Š. kaltais dėl nešiojamo kompiuterio vagystės, be kitų įrodymų, taip pat rėmėsi būtent ir G. B. parodymais.

G. B., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju, parodė, kad jis tuo metu dirbo apsaugos bendrovėje „Grifs AG“ ir per vaizdo stebėjimo aparatūrą pastebėjo, kad yra pažeistas saugumas. Per vaizdo kameras pamatė staigius judesius koridoriuje, žmonės buvo įtartinai apsirengę (su treningais ir kepurėm), todėl buvo nutarta juos patikrinti. Du įtariamieji šeštojo aukšto koridoriumi bėgo žemyn. Jis juos sutiko pirmame aukšte, hole, ir mandagiai paklausė, kur jie skuba, ką turi su savimi. Tačiau tie asmenys buvo nemandagūs, atsisakė bendrauti, sakė, kad kažko ieškojo, nurodė visai kitą aukštą, todėl kilo įtarimas, kad minėti asmenys kažką slepia. Pamatė, kad pas vieną asmenį užantyje kažkas išsikišę. Jis paprašė minėto asmens parodyti, ką jis su savimi turi, tačiau jis pasakė, kad tai jo knyga. Pas minėtą asmenį pamatė nešiojamojo kompiuterio kampą. Tuomet asmenys pradėjo stumdytis. Vienas asmuo jam užtvėrė kelią savo kūnu, o kitas, pas kurį buvo kompiuteris, ėmė bėgti. Paskui asmenys išsiskyrė. Vieną iš jų, pas kurį buvo kompiuteris, jis sulaikė (t.3 b.l. 61, 62).

Dėl kito nuteistojo A. S. teiginio, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iki galo atliktos ekspertizės, pažymėtina, kad kratos metu bute, esančiame Kalvarijų g. 184-32, Vilniuje, kuriame gyvena įtariamasis A. S., buvo rastas švirkštas su gelsvos spalvos skysčiu (t.1, b.l. 127-128).

LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(7070)-ISI-356 konstatuojama, kad gelsvos spalvos skysčio iš 1 ml talpos vienkartinio švirkšto, rasto 2011-11-05 kratos metu pas A. S. bute, esančiam Kalvarijų g. 184-32, Vilniuje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,009 gramo (t.1, b.l. 136-137).

Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. S., verčiamas neginčijamų įrodymų, pats pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 259 str. 2 d. (t.3, b.l. 65).

Apylinkės teismas, įvertinęs A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, jog A. S., būdamas teistas 7 kartus, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, neseniai paleistas į laivę, padarė naujus – vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 259 str. 2 d. sankcijose numatytų šių bausmės rūšių vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistųjų Ž. Š. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.