Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., būdamas UAB „E.“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė), direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2020-09-30, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta A. Ž., kurio asmenybė nustatyta VMI specialistų, nedalyvaujant. Jis surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, taip pat nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

VMI pareiškime nurodyta, kad UAB „E.“ yra pareiškėjos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-12-18 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui – 43608,45 Eur.

Bendrovės mokestinė nepriemoka tikrintino laikotarpio pradžioje, t. y. 2019-06-01 datai sudarė 11713,52 Eur, o tikrintino laikotarpio pabaigoje, t.y. 2020-09-30 išaugo iki 19393,19 Eur. Akivaizdu, kad Bendrovės atsikaitymas su valstybės biudžetu nevyko sklandžiai.

Pagal Bendrovės pateiktus duomenis apie atskaitingus asmenis, nustatyta, kad Bendrovėje buvo 2 atskaitingi asmenys.

Pažymėtina, kad buvo atlikti ir kiti mokėjimai, o 2020-09-30 Bendrovė liko skolinga A. Ž. 15641,72 Eur.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Tokiu būdu, Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Akivaizdu, kad tokie A. Ž. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

Skirdamas nuobaudą A. Ž., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismui duomenų apie A. Ž. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, A. Ž. yra dirbantis, teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams (remiantis jo paaiškinimu), už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta A. Ž. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1400 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.