- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 1-17-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-2-00014-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- A. D., I. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė, Vidmantas Lazickas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, A. Š. stomatologijos klinikos gydytoja-stomatologė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
2009-08-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str.1d., 215 str.1 d. 4 (MGL) dydžio - 520 litų – bauda; 2) 2013-07-26 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., nuo 2013-12-05 atliekanti laisvės atėmimo bausmę,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. M. netikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. 15673, išduotą 2008-07-25 A. M. vardu, laikė ir panaudojo (duomenys neskelbtini) įrengtame stomatologijos kabinete, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu laiku, iki 2012 m. gegužės 24 d., kaip tikrą dokumentą, kol licenciją paėmė policijos pareigūnai.
Be to, kaltinamoji A. M. laikotarpyje nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) įrengtame stomatologiniame kabinete, versliškai vertėsi gydytojo odontologo medicinine praktika, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 (Žinios, 2004, Nr. 137-5006) patvirtintų Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 2.1. punktą, kad odontologijos praktikos licencijas išduoda Odontologų rūmai, 48.1. punktą, kad licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją, ir 2004 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-219 “Dėl odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių“ (Žinios, 2004 m., Nr. 57-2010), neturėdama šiai veiklai reikalingos išduotos licencijos, kuri jai reikalinga, teikė odontologines paslaugas A. D., gaudama 5920 Lt, S. S., gaudama 1400 Lt, V. N., gaudama 100 Lt, N. Z., gaudama 200 Lt, V. Ž., gaudama 1350 Lt, R. Č., gaudama 700 Lt, S. Č., gaudama 300 Lt, I. M., gaudama 3500 Lt pajamų.
Be to, A. M. laikotarpyje nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) įrengtame stomatologiniame kabinete teikė pacientei A. D. netinkamą gydymą - taikė gydymo ir dantų protezavimo taktiką netinkamai, tai yra, suprotezuoti dantys buvo neišgydyti, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudojimui, dėl ko 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminis procesas progresavo, nekokybiški protezai kenkė periodontui, sukeldami lėtinius uždegiminius procesus, to pasekoje, nebuvo atstatyta (žmogaus prigimtinė fiziologinė) pilnavertė kramtymo funkcija - išliko patologija iškreipianti sąkandį, tuo pacientei A. D. savo neteisėtos veiklos pasekmėmis ilgalaikiai sutrikdė organizmo fiziologinę-kramtymo funkciją (ilgesniam nei 10 dienų terminui, nesant viršutinės-didžiosios skaitinės reikšmės apibrėžties ribos), sukeldama nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, kaltinamoji A. M., būdama individualios A. Š. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), savininke, laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus - apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti : nesurašė įmonės suvestinių apskaitos registrų už 2011 metus, nesilaikė 12 straipsnio 1 dalies nuostatų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - 2011 metais į įmonės buhalterinę apskaitą įrašė veiklos sąnaudų iš viso už 2400 Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais; nesilaikė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" (2010 m. birželio 2 d. Nr.671 redakcija su pakeitimais) 4 ir 16 punktų reikalavimų - 3117,11 Lt grynų pinigų iš kasos išmokėjo nesurašiusi kasos išlaidų ir šių pinigų išmokėjimo orderių, 38320 Lt grynų pinigų gavimo neįrašė į 2011 metų kasos knygą; A. Š. įmonės buhalterinė apskaita už 2011 metus nebuvo tvarkoma, dokumentai nesusisteminti, neįtraukti į registrus, grynų pinigų gavimo už 38320 Lt, grynų pinigų išmokėjimo už 3117,11 Lt ir prekių įsigijimo už 4035,11 Lt ūkinės operacijos neįtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, „Ūkinių operacijų žurnalą“ arba jį atitinkantį apskaitos registrą), į įmonės buhalterinę apskaitą įrašytos veiklos sąnaudos nepagrįstos apskaitos dokumentais, iš viso už 2400 Lt, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 16 straipsnio 1 ir 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus. Be to, 2011 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikė stomatologines paslaugas S. Č., R. Č., V. N., N. Z., V. Ž., I. M., gavo 6150 Lt pajamų, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - nesurašė pirminių apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių pardavimo ūkinėms operacijoms apskaityti, iš viso už 6150 Lt, nesilaikė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu - 2011 metais į įmonės apskaitą neįtraukė 6040 Lt pajamų (6150 – 110 (110 Lt deklaruota didesnė pajamų suma)), tai yra, neįforminimo kasos pajamų orderiais ir 6040 Lt pardavimo ūkinių operacijų neužfiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės veiklos ir turto už 2011 metus. Be to, 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 metus A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribojamų dydžio leidžiamų atskaitymų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas - A. Š. įmonė 2011 metais padidino iš pajamų atimamų leidžiamus ir ribojamų dydžio leidžiamus atskaitymus 2400 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 2400 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 120 Lt; A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 120 Lt pelno mokesčio už 2011 metus (2400x5%). A. Š. įmonė 2011 metais gavo 6150 Lt pajamų, neįtraukė į apskaitą 6040 Lt pajamų, valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 metus A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie pajamų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas - A. Š. įmonė 2011 metais sumažino apmokestinamąsias pajamas 6040 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 6040 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 302 Lt, dėl ko A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 302 Lt pelno mokesčio už 2011 metus (6040 x 5 %).
Kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino, nurodė, kad yra davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme paaiškinti atsisakė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad licencijos neklastojo, o ją įgijo 2008-07-25 Vilniuje, Liauksminų g., Licencijavimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. 15673, išduotą 2008-07-25 penkeriems metams A. M. vardu, laikė (duomenys neskelbtini) įrengtame stomatologijos kabinete nuo 2011 sausio mėnesio iki 2012 m. gegužės 24 d., kol licenciją paėmė policijos pareigūnai. Atsiimdama licenciją ji sumokėjo pinigus banke, kvitą pateikė tarnybai, pasirašė kažkokiame žurnale. Kreipdamasis dėl licencijos tarnybai pateikė savo išklausytų paskaitų sertifikatus ir per mėnesį gavo licenciją. Toje tarnyboje ji atsiėmė viso dvi licencijas. Prieš tai buvo dar išsiėmusi 2000 metais. Licenciją jai pateikė moteris už ją vyresnė. Jos vardo ir pavardės nežino. 2008, 2009 metais ji nedirbo, augino vaikus, gyveno Vilniuje. Nuo 2010 m. gyveno Raseiniuose, bet nedirbo, ruošėsi stomatologijos kabineto įrengimui (duomenys neskelbtini), kuriame pradėjo dirbti 2011 m. sausio mėnesį. Ji atliko visus stomatologijos darbus ir smulkius higienos darbus, tvarkė ir plombavo dantų kanalus, taip pat ir protezavo dantis. Dantų protezų negamino, tik padarydavo dantų atspaudus ir juos paskui pricementuodavo. Kabinete turėjo dantų nuotraukų skaitmeninį darymo aparatą. Juo naudojosi, A. D., kiek prisimena, nuotraukų nedarė, nes ji buvo atsinešusi savo kažkur darytą panoraminę nuotrauką. A. D. pažįsta maždaug 2 metus, kaip pacientę, kurią pradėjo gydyti nuo 2011 m. birželio 3 d., prieš tai apie mėnesį laiko A. D. vis užeidavo į jos kabinetą, prašydama, kad ją užregistruotų ir tvarkytų dantis. Kadangi A. D. jau buvo pradėjusi kitoje gydymo įstaigoje tvarkyti dantis, ji norėjo, kad ten ir baigtų gydymą. A. D. į sutartus vizitus neatvykdavo pati. Ji gal yra atidėjus kelis vizitus, bet A. D. informuodavo iš anksto. Savo darbo grafiką derindavo su kiekvieno paciento planuotų darbų apimtimi. Darbo grafikas būdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, bei savaitgaliais pagal pacientų pageidavimu ar esant ekstra atvejui, kai netikėtai suskausta dantis. Darbo dienomis ji dirbo nuo 9 iki 16 val., be pietų pertraukos. Per dieną aptarnaudavo maždaug apie 4 pacientus. Ji asistentės neturėjo. Pacientams, kuriems ilgiau gydė dantis buvo užvedusi asmens sveikatos istorijas-korteles. Pacientai jai mokėjo grynais pinigais, o ne per banką. Paėmusi pinigus visada išrašydavo kasos pajamų orderį. Vienas kasos pajamų orderis buvo pateikiamas pacientui, o kitas likdavo jai. Vertėsi versliškai užsiimdama gydytojo odontologo medicinine praktika nepažeisdama jokių teisės aktų. A. D. gydė tinkamai ir nemano, kad padarė jai kokį nors kūno sužalojimą. A. D. atėjo pas ją iš kitos gydymo įstaigos jau pradėtais, bet nebaigtais tvarkyti dantimis. Su jos siūlomu gydymu ji sutiko, išskyrus nesutiko, kad būtų šalinamas viršutinis, kairės pusės 6 ir 7 dantys, nes ten buvo periodonte įsisenėję uždegiminiai procesai. A. D. patologinis sąkandis susiformavo vaikystėje dygstant dantims, todėl jos teikiamas gydymas neturėjo jokios įtakos sąkandžio patologijai. A. D. buvo pateikti tinkamai pritaikyti protezai, o už jų kokybę ji negali būti atsakinga, nes ji jų nedarė. Ji dirbo su dantų technikais R. V. iš Viduklės ir A. G. iš Kauno, nes taip buvo sutarę žodžiu. Dokumentacijos nevedė su jais. Ji savo darbus atliko tinkamai ir higieniškai, nes ją tikrino atitinkama higienos inspekcija. Gautus mokesčius už darbą atsiskaitė su deklaracija Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijoje, nes ten įregistruota jos įmonės veikla. Ji deklaravo už 2011 metus darbo pajamas 2012 metais maždaug gegužės mėnesį pagal įstatymus. Savo įmonės, veikusios adresu (duomenys neskelbtini), ji neįregistravo į juridinių asmenų registrą tuo adresu, nes manė, kad pakanka, kad įmonę ji yra įregistravusi Vilniuje, kur anksčiau vykdė veiklą kaip juridinis asmuo ir gyveno. Mano, kad savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą vedė tinkamai ir neaplaidžiai, pagal savo išsilavinimą. Kadangi A. D. sutvarkė dantis tinkamai, todėl atsižvelgdama į jos sumos reikalavimą ji mano, kad teismas tegu sprendžia ar ji teisingai atliko savo darbą ir ar ji padarė žalą (6, 10, 11, 20, 23, 29-31, 44 b. l. 3 t.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. M. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji A. D. parodė, kad pas gydytoją odontologę A. M. gydėsi nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2012 m. kovo 16 d. Į A. M. ji kreipėsi, nes reikėjo tęsti pradėtą Z. R. ir R. K. V. klinikose dantų gydymą. Šie gydytojai jai atliko paruošiamuosius protezavimo darbus krūminiams dantims. Gydytojas R. K. V. 2011 birželio mėnesį, kai dar buvo likę susitvarkyti porą dantų, išėjo atostogų, vizitas jai buvo paskirtas rugsėjo mėnesį. Atsitiktinai pamatė iškabą apie gydytojo odontologo kabinetą ir teikiamas paslaugas, tame pačiame pastate esančiame knygyne iš darbuotojų sužinojo, kad dirba gydytoja iš Vilniaus, todėl nutarė kreiptis į ją, kad būtų uždėti protezai sutvarkytiems dantims. Pirmas vizitas pas A. M. jai buvo paskirtas ir ji pirmą kartą pas šią gydytoją apsilankė 2011-06-08, kabinete matė licenciją, higienos pasą, gydytoja atrodė maloni, bendraujanti. Ji gydytojai išsakė Z. R. klinikos gydytojų komisijos išvadas apie prigimtinį sąkandžio defektą ir tris galimus gydymo variantus : 1) suprotezuoti visą burną, 15 dantų padaryti negyvais ir uždėti metalo keramiką, 2) daryti operaciją, pjauti žandikaulį ir jį pakelti arba 3) suprotezuoti netvarkant sąkandžio. A. M. ji pažymėjusi, jog komisija akcentavo, kad kanalai turi būti užgydyti šiuolaikinėmis technologijomis, prieš protezavimą visi dantys užgydyti. A. M. neprašė jokių dokumentų, medicininių išrašų iš kitų gydytojų, apžiūrėjusi jos burną pasakė, kad viską galima sutvarkyti. Savo kabinete A. M. padarė 26 ir 27 dantų nuotraukas ir pasakė, kad jų gydyti nereikia. Visiškai kitokią nuomonę ji buvo girdėjusi iš R. K. V. ir Z. R., jie tvirtino, kad 26 ir 27 dantis reikia pergydyti arba šalinti visiškai. Jai šių dantų neskaudėjo, vizualiai jokie pakitimai nebuvo matomi. Šie dantys buvo plombuoti prieš daugelį metų, į 27 dantį buvo įdėtas metalinis sraigtas, kad geriau laikytųsi sovietinių laikų plomba. Ji į A. M. kreipėsi dėl šių dantų gydymo ir trylikos dantų suprotezavimo. Ji pasiteiravusi dėl sutarčių pasirašymo prieš atliekant protezavimą, tačiau A. M. patikinusi, kad jokių sutarčių rašyti nereikia, ji metams laiko suteikianti garantiją protezuotiems dantims ir išduodanti kvitus sumokėjus pinigus. Pačią pirmąją apsilankymo dieną A. M. ji sumokėjo 400 Lt avansą, susitarė dėl sekančio vizito už 2-3 dienų. Tačiau sutartą dieną gydytojos nebuvo, ant kabineto durų nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė, gydytoja pasirodė po savaitės, atsiprašė, pasiteisino asmeninėmis problemomis. Šešių dantų laikini protezai buvo pagaminti ir uždėti savaitės bėgyje. Apatiniame žandikaulyje A. M. nušlifavo šešis dantis, nes šaknys jau buvo užgydytos R. K. V. ir Z. R. klinikose, A. M. du metalo keramikos tiltus šešiems dantims apatiniame žandikaulyje, iš pradžių sudėjo plastikinius protezus, vėliau keramikinius. 2011 m. liepos 25 d., kai buvo baigtas apatinių dantų protezavimas, ji sumokėjo A. M. 2400 Lt. Toliau tvarkė viršutinį žandikaulį. Viršuje reikėjo uždėti tiltą, dantys buvo paruošti kitų gydytojų, visi sugydyti. A. M. patikino ją, kad gali sutvarkyti sąkandį, paaiškino, kad reikės suprotezuoti viršutinius sveikus dešinės pusės dantis, padarė muliažą, ji užsidėjusi pamatė, kad penki protezuoti dantys gražiai atrodo, tačiau ji suabejojusi ir nesutikusi, kad būtų protezuojami sveiki dantys, paprašiusi, kad, jei būtų įmanoma, gydytoja plombomis palygintų dantų kraštus. Kadangi sveiki dantys, A. M. pasakė, kad reikia nuskausminti. Nuskausminusi dantis, daug gręžė, todėl ji paprašiusi, kad parodytų veidrodyje, kaip atrodo jos dantys. Pamačius nušlifuotus sveikus dantis, ją ištiko šokas. Tokiu būdu, be jos sutikimo buvo nušlifuoti dešinės pusės viršutiniai 1 ir 2 dantys, todėl juos reikėjo būtinai protezuoti. Po šių dantų suprotezavimo ji pasijuto blogai, negalėjusi kramtyti. Viršutiniai dantys pradėjo laužti apatinius. A. M. daug kartų tvarkė apatinius tiltus, šlifavo dantis, tačiau viskas buvo blogai - kliuvo liežuvis už dantų tarpų, ji nevalingai ėmė spjaudytis, sunku buvo ne tik kramtyti, bet ir kalbėti. A. M. sutiko perdaryti protezus, juos gamino iš naujo. Ilgą laiką ji vaikščiojo iš viso be dantų, nes gydytoja neateidavo į darbą. Antrą kartą uždėjus penkių viršutinių dantų keramikinius protezus vis tiek buvo blogai, dantys buvo jautrūs. Po to gydytoja ėmėsi gydyti 26 ir 27 dantų viršuje kairėje pusėje, išėmė 27 danties varžtą, abu dantis užplombavo. Jai kilo įtarimas, nes dviejų dantų plombavimą A. M. atlikusi labai greitai. Būdama Vilniuje, pradėjus mausti dantims, ji užėjusi į odontologijos kliniką ir padarius dantų nuotrauką, paaiškėjo, kad viršuje kairėje pusėje užplombuotas tik vienas dantis – 26, nors ji A. M. sumokėjo už dviejų dantų plombavimą, nepilnai užplombuoti 1 ir 2 dantys ir matomas uždegiminis židinys. Grįžusi į Raseinius, ji papriekaištavusi A. M. dėl nekokybiškai atlikto darbo, A. M. nesutiko su jos išsakytomis pretenzijomis, bet ėmėsi gydyti 1 ir 2 viršutinius dantis – nupjovė keramiką, perplombavo vieną dantį. Toliau pradėjo gydyti 27 dantį, sakė, kad valo ir gydo kanalą. Gydymo procese ties 26 ir 27 dantimis atsirado žirnio dydžio kraujinga fistulė. Gydytoja patikinusi, kad tai nuo dantenų dirginimo valant dantis, nejautroje apipjaustė dantenas, davė gvazdikėlių esencijos skalavimui, išrašė antibiotikus ,,Ospamox“ vartoti septynias dienas. Gydymo procesas tęsėsi, A. M. gydė jos dantis, nors iš išorės kraujavo, uždėjo metalo keramikos vainikėlį ant viršutinių kairės pusės dantų, atsirado problemos kairėje pusėje apačioje, ties protezuotais dantimis susidarė kraujingas darinys – kišenė. Kiekvieną dieną jai darėsi vis blogiau, nuolatos skaudėjo galvą, pykino, iš nosies dažnai bėgdavo kraujas. Siuntimo konsultuotis pas kitus gydytojus A. M. nedavė, nors ji to ir reikalavo. Kęsdama skausmus ir didžiulius nepatogumus, ji kreipėsi į kitus gydytojus – poliklinikoje dirbančią odontologę, iš kurios sužinojo apie pradurtą vieno danties kanalą, į gydytoją R. K. V.. Gydytojo R. K. V. prašymu, ji reikalavusi iš A. M. išrašo iš ligonio kortelės apie taikytą dantų gydymą, tačiau A. M. tokiom išrašo nedavė. Ji pastebėjo, kad A. M. jokių įrašų niekada nedaro, pasiteiravus apie medicininę ligos kortelę, ji paaiškinusi, kad tokią kortelę vesti nebūtina, vėliau aiškino, kad ji korteles turinti namuose. Ji atsisakiusi A. M. gydymo, nes įtarusi, kad gali kilti dar didesnių problemų jos sveikatai. Ji įsitikinusi, kad jos dantų gydymui ir protezavimui A. M. naudojo netinkamas medžiagas ir vaistus, nesilaikė higienos reikalavimų. Iš viso A. M. už dantų gydymo paslaugas ji sumokėjo 12000 Lt.
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad ji apie odontologę A. M. sužinojo iš kolegės, A. M. stomatologijos kabinete pradėjo lankytis 2011 m. vasario mėnesį dėl apatinio žandikaulio sutvarkymo, nes ji neturėjo galinių dantų ir nešiojo lankelį. A. M. padarė apatinių dantų protezus, kurie buvo nekokybiški, netinkamai sudėti, nepritaikyti prie jos burnos. Ji išsiaiškino, kad apatinių dantų protezus jai darė R. V., gyvenantis Viduklėje, su juo susisiekė ir sužinojo, kad tai laikini protezai, nors A. M. tvirtino, kad tai tikrieji. A. M. verždama lankelį išklibino vieną dantį, kurį vėliau ištraukė, tačiau paliko neištrauktą šaknį. A. M. įkalbėta ji sutiko pasidaryti naujus priekinių viršutinių šešių dantų protezus. A. M. uždėjo jai naujus du po tris dantis plastmasinius tiltus, viršutinių dantų nepergydė. Jautė didžiulį diskomfortą dėl naujai uždėtų protezų, po kuriais lindo maistas, burnoje atsirado blogas kvapas, prasidėjo uždegiminiai procesai, apatiniame žandikaulyje iškilo pūlinys. A. M. išrašė antibiotikus, kuriuos ji vartojo. Vizitų pas gydytoją A. M. buvo daug, jokių sąskaitų, ataskaitų ar kvietimų kitam vizitui A. M. paprastai nerašydavo. Rankas jai leisdavo nusiplauti kriauklėje, kurioje buvo pilna medicininių įrankių, darbe šios gydytojos dažnai nebūdavo. Už dantų protezavimą A. M. ji sumokėjo apie 3500 Lt, kvitą apie pinigų sumokėjimo išrašė mažesnei sumai nei ji faktiškai sumokėjo.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis nuo 2007 metų yra neįgalus, negali vaikščioti, tačiau turi licenciją ir vykdo dantų techniko veiklą. Jis visomis išgalėmis ieškosi gydytojų odontologų, kurie norėtų su juo sudaryti sutartis ir jis galėtų dirbti pagal jų užsakymus. 2011 m. vasarą, pamatęs Raseiniuose įsteigtą naują odontologo kabinetą, apsidžiaugė, kaip vėliau sužinojo, jame dirbo viena gydytoja odontologė A. M.. Iš karto pasiūlė jai savo paslaugas. Jo tėvas nunešė šiai gydytojai jo vizitinę kortelę, gydytoja jam davė savo vizitinę kortelę, kurioje nurodytu telefono numeriu jis paskambinęs gydytojai ir pasiūlęs bendradarbiauti. Po kurio laiko A. M. jam pasiūlė padaryti iš pradžių plastmasinius, vėliau keramikinius dantų protezus. Jis darė viršutinių ir apatinių dantų keramikinius protezus ir laikinus plastmasinius dantų protezus. Su A. M. jokių sutarčių nebuvo sudaręs, dantų protezus jis darė pagal A. M. pagamintus atspaudus, ar jie buvo įdėti kokiam nors žmogui, jis negali pasakyti, nes jis konkrečiam žmogui dantų protezų negamino, nustatytos formos užsakymo ir aprašo apie konkretaus žmogaus dantų būklę, jis iš A. M. negavo. Ji buvo įsitikinęs, kad gamina tik pavyzdžius. Kiek prisimena, jis darė plastmasinių dantų du tiltus apačioje ir du viršuje, vėliau darė tų pačių tiltų keramikinius protezus, taip pat darė plastmasinius viršutinių dantų protezus.
Liudytoja A. D. parodė, kad ji dirba dantų technike, jokių paslaugų A. M. ji neteikė, vieną kartą nepasirašius jokių sutarčių padarė bandomąjį darbą A. M. prašymu – perdarė kito techniko pagamintus metalo keramikos du tiltus dviejų dantų ir trijų dantų, t. y. 12-13 ir 14-15-16 dantų. Pakoreguotus protezus ji pati atvežė į A. M. kabinetą, matė, kaip jos atvežti protezai buvo įdėti moteriai, galimai tai buvo A. D.. Po šio primatavimo, protezus ji pasiėmė pakoregavimui, vėliau protezus grąžino A. M., pinigų nei už darbą, nei už medžiagas negavo.
Liudytoja S. V. parodė, kad ji prieš trejus metus kreipėsi į A. M. dėl savo ir dukters dantų gydymo. Ji pati pas A. M. lankėsi 2-3 kartus, dukra 6-7 kartus, kiek tiksliai sumokėjo pinigų, neprisimena, negali pasakyti, ar A. M. išrašydavo kvitus, nes kvitų ji nesaugo. Dantų gydymo metu A. M. paskirtu laiku kelis kartus darbe nebuvo, todėl ji gydymą tęsė pas kitą odontologą. Dėl to, kad A. M., uždėjusi vaistus ant jos danties, laiku vaistų nepakeitė, nes neatvyko į darbą, jai dantis sugedo nepataisomai, dantį teko ištraukti. A. M. tvarkytus dantis jai ir dukrai teko persigydyti.
Liudytoja N. Z. parodė, kad dantis pas A. M. gydėsi 2010 metų pabaigoje - 2011 metų pradžioje. Jai buvo gydomi du dantys, už jų gydymą ji mokėjusi grynais, jokių kvitų iš A. M. apie sumokėtus pinigus negavo, medicininė kortelė nebuvo vedama. Po to teko persigydyti dantis pas kitą gydytoją, nes A. M. nurodytu laiku darbe nepasirodydavo. Kitas gydytojas atsisakė užplombuoti A. M. gydytus dantis, nes užtaisyti buvo tik dantų kanalų paviršiai, paliktos ertmės, dėl ko teko dantis gydyti iš naujo. Iš kito gydytojo ji sužinojo, kad A. M. jos dantų gydymui naudojo netinkamas medžiagas.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad A. M. jai protezavo krūminį dantį. Vizitui pas ją užsiregistravo 2011 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, protezavimo darbai buvo baigti prieš Kalėdas. A. M. protezuotas dantis ėmė klibėti, galiausiai išlūžo. Už suprotezuotą dantį A. M. ji sumokėjusi apie 1400 Lt. Kvitų A. M. jai neišrašydavo, niekada nematė, kad būtų dariusi kokius nors įrašus medicininėje kortelėje, kito vizito metu į jokius įrašus nežiūrėdavo, jos pačios paklausdavo, kas buvo daryta prieš tai buvusio vizito metu. Kabinete A. M. dirbo viena.
Liudytoja R. Č. parodė, kad ji į gydytoją A. M. kreipėsi 2011 metų liepos mėnesį dėl parodontozės. Ji keturis dantis ištraukė, pas ją ji ėjusi apie dešimt kartų, bet ne visus kartus gydytoją rasdavo darbo kabinete, ji būdavo arba užsiėmusi, arba kažkur išvykusi. A. M. įdėti plastikiniai dantų protezai sulūžo. Iš A. M. pasakojimų ji žinojo, kad dantų technikas, daręs jai plokšteles, gyvena Viduklėje. Iš viso A. M. ji sumokėjo apie 1000 Lt, kvitų apie sumokėtus pinigus gydytoja jai neišrašė.
Liudytoja N. Š. parodė, kad ji gydėsi dantis pas A. M., sumokėjo 500 Lt avansą už dantų protezavimą, tačiau protezai nebuvo padaryti, o po kurio laiko gydytoja dingo. Už sumokėtus pinigus A. M. jai ir jos sūnui gydė dantis, jai plombavo vieną dantį, tačiau po A. M. dingimo pasikreipusi į kitą gydytoją, sužinojo, kad plomba seniai iškritusi, o gydyta šaknis neužgydyta. Sumokėjusi pinigus, kvito A. M. jai neišrašė.
Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba kartu su I. M., žinojo, kad dantis I. M. gydosi ir protezuojasi pas A. M.. Ji gerai pažįsta dantų techniką R. V.. I. M. pasiskundus, kad nesulaukia pagamintų dantų protezų, ji paskambinusi R. V. ir iš jo sužinojo, kad jis gamino dantų protezus I. M..
Liudytojas A. M. parodė, kad jis ir jo sutuoktinė gydėsi dantis pas A. M., gydytojos dažnai nebūdavo darbe. Jis už paslaugas A. M. sumokėjo 1200 Lt, tačiau išrašiusi kvitą nurodė 900 Lt sumą, jo apsilankymų metu medicininės kortelės A. M. nepildė.
Liudytoja D. R. parodė, kad A. M. yra jos dukra, 1997 metais baigė Kauno medicinos akademijoje odontologijos studijas, rezidentūrą atliko Kaune, dirbo Raseiniuose ambulatorijoje odontologe, išvykusi gyventi į Vilnių odontologe dirbo UAB „Stoma“. 2010 metais dėl šeimyninių aplinkybių grįžo gyventi į Raseinius, ji padėjo jai įkurti odontologijos kabinetą (duomenys neskelbtini). Šiame kabinete ji dirbo viena, pagalbinio personalo neturėjo. Apie tai, kad jos kabinete kabanti licencija netikra, ji nieko nežinojo. 2012 metų gegužės mėnesį į jos namus atvykusi A. D. pasiskundė, kad jai netinkamai sudėti dantų protezai, kad už nekokybišką gydymą ir protezavimą A. jai turi sumokėti 10000 Lt. Ji norėjusi sumokėti A. D. 10000 Lt, tačiau A. D. pareikalavusi 30000 Lt, tokių pinigų neturėjo, todėl žalos neatlygino.
Liudytoja R. A. parodė, kad ji dirba knygyne, kuris įsikūręs (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Antrame šio pastato aukšte buvo įsikūręs A. M. odontologijos kabinetas. 2-3 kartus ji buvo užsukusi į A. M. kabinetą paimti mokesčio už elektrą, jokių kitų asmenų, dirbančių šiame kabinete, nėra mačiusi. Būdavo atvejų, kai žmonės teiraudavosi, ar knygyno darbuotojos nėra žinoma, kada gydytoja bus, tačiau tokios informacijos niekas iš darbuotojų negalėjo suteikti, būdavo atvejų, kai kurjerei, nerasdami A. M., jai adresuotus siuntinius palikdavo knygyne.
Liudytoja T. L. parodė, kad ji dirba UAB „Logija“ ofise, kuris yra įkurtas (duomenys neskelbtini), priešais jų ofiso duris buvo gydytojos A. M. kabineto durys. Būdavo atvejų, kai pas gydytoją atėję pacientai, jos nerasdavo, klausinėdavo, ar jai nėra žinoma, kada gydytoja bus.
Liudytojas K. D. parodė, kad jo darbovietė kaip ir A. M. stomatologijos kabinetas yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), jų kabinetų durys greta. Ant A. M. kabineto durų matė iškabintą darbo valandų grafiką, nurodytą telefono numerį. Matydavo, kad į jos kabinetą ateina žmonės, būdavo atvejų, kai darbo laiku, ant durų nurodytomis valandomis A. M. nebūdavo darbo vietoje, žmonės teiraudavosi apie ją, skambindavo jos nurodytu telefono numeriu. Jokio kito personalo, dirbančio A. M. kabinete, jis nėra matęs.
Liudytojas Raimondas K. V. parodė, kad A. D. jis gydė iki 2011 m. birželio mėnesio. Jis taisė dantis, ruošė protezavimui, iš viso A. D. sutvarkė keturis dantis. Po to A. D. dantis tvarkėsi pas kitą stomatologę, kaip vėliau paaiškėjo - pas A. M.. 2012 metais, jau po protezavimo darbų, į jo kabinetą užėjusi A. D., užsiminė, kad nepatenkinta gydytojos darbu, protezuoti dantys maudžia, pūliuoja dantenos, paprašė apžiūrėti. Apžiūrėjęs A. D. dantis, pamatė paraudusias ir pūliuojančias dantenas, tiek viršuje, tiek apačioje pastebėjo naujai protezuotus metalo keramika dantis. Jis patarė kreiptis į ją gydančią gydytoją dėl prasidėjusių uždegiminių procesų. Jis veda pacientų medicinines korteles, kuriuose fiksuoja visus pacientų apsilankymo laiką, taikytą gydymą, atliktus darbus, naudotus vaistus ir priemones, pacientų nusiskundimus.
Liudytojas Z. R. parodė, kad jis yra gydytojas odontologas, odontologijos kliniką yra įsteigęs Kaune. Nukentėjusiąsias A. D. ir I. M. pažįsta kaip pacientes, tiksliai apie pacientų dantų gydymą ir būklę gali pasakyti tik pasižiūrėjęs į medicinines ambulatorines korteles, kuriuose viskas fiksuojama – dantų būklė kreipimosi metu, taikomas gydymas, naudojami vaistai, protezavimo darbai ir medžiagos. A. D. jo klinikoje dantis gydėsi 2010 m. pabaigoje – 2011 metų pradžioje, buvo atlikta dantų apžiūra, nuimti atspaudai, plombuojami kanalai, sudarytas preliminarus gydymo planas, dantų protezavimas nebuvo atliekamas. Po daugiau kaip metų pertraukos A. D. vėl kreipėsi į Z. R. kliniką, per tą laiką dantis gydėsi ir protezavo kitur.
Kaltinamoji A. M. pateikė aukštojo mokslo diplomą (90 b. l. 1 t.), išduotą Kauno medicinos akademijos, iš kurio matyti, kad ji (tuo metu būdama A. Š.) 1997 m. baigė studijas pagal stomatologijos fakulteto programą, įgijo aukštąjį mokslą ir jai suteikta gydytojo stomatologo kvalifikacija.
Iš profesinės kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 002348 (91 b. l.), išduoto Kauno medicinos akademijoje, matyti, kad kaltinamoji A. Š. (dabar M.) mokėsi stomatologijos rezidentūroje, išlaikė baigiamąjį egzaminą ir įvertinta labai gerai, jai suteikta bendrosios praktikos gydytojo stomatologo kvalifikacija.
Kaltinamoji A. M. pateikė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurioje matosi, kad ji šiame pastate nuomoja patalpas nuo 2010-02-22 (127 b. l. 1 t.).
Iš 2012-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (59-67 b. l. 1 t.) matyti, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte yra įrengtas stomatologijos kabinetas, kur ant sienos kabo licencija ir higienos pasas.
Iš A. M. pateikto leidimo – higienos paso (82 b. l. 1 t.) matyti, kad pasas Nr.9-0119(16) išduotas 2010-04-01 A. Š. stomatologinei klinikai adresu (duomenys neskelbtini).
Iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos (83-85 b. l. 1 t.) matosi, kad pažyma išduota 2010-04-01 A. Š. stomatologinei klinikai adresu (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji A. M. parodymų patikrinimo vietoje parodė stomatologinį kabinetą, įrengtą (duomenys neskelbtini), kuriame ji 2011 metais vykdė su stomatologija susijusius darbus, bei gydė ir protezavo A. D. dantis (13-18 b. l. 3 t.).
2012-05-24 A. M. pateikė pirminės medicinos praktikos licenciją Nr. 15673, išduotą 2008-07-25, pasirašytą sveikatos apsaugos ministro G. Č., licencija verstis bendrosios praktikos gydytojos stomatologės praktika galioja iki 2013-07-25 (81, 101 b. l. 1 t.).
Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos informacijos (70 b. l. 1 t.) matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 patvirtintomis Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, odontologijos praktikos licencijas išduoda Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Pirminės medicinos praktikos licencija Nr. 15673 buvo išduota A. Š. 2000 m. vasario 24 d. verstis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo praktika ir galiojo iki 2005 m. vasario 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (99-100 b. l. 1 t.) nurodyta, kad Pirminės praktikos licencija Nr. 15673, išduota 2008-07-25 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pilietei A. M., nėra parengta pagal tokių dokumentų rengimo reikalavimus. Šioje licencijoje esantis parašas Sveikatos apsaugos ministro G. Č. vardu nėra pasirašytas rašymo priemone, o yra išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (rašaliniu kompiuterio spausdintuvu ar kopijavimo aparatu); Pirminė medicinos praktikos licencija Nr. 15673, kaip nurodyta, išduota 2008-07-25 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pilietei A. M., yra netikras (suklastotas) dokumentas.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (56, 72-73 b. l. 1 t.) nurodė, kad Rūmų narių, Odontologijos praktikos licencijų bei Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų registruose nėra duomenų apie gydytoją odontologę A. M. bei jos individualią įmonę „A. Š. stomatologinė klinika“.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų odontologų licencijavimo komisijos 2012-06-05 pateiktoje informacijoje (75 b. l. 1 t.) nurodyta, jog profesinės kvalifikacijos kaip „bendros praktikos gydytoja stomatologė“, kuri nurodyta A. M. licencijoje, nėra, nuo 1998-07-01 iki 2004-05-03 išduotos licencijos suteikė teisę licencijos turėtojui tik iki nurodytos datos verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją. Po minėtos datos Odontologijos praktikos licencijos buvo išduodamos neterminuotam laikui.
Iš nukentėjusiosios A. D. pateiktų kasos pajamų orderių (49-50 b. l. 1 t.) matyti, kad juos 2011-06-08, 2011-07-25, 2011-08-17 išdavė gydytoja A. M..
Liudytoja V. N. pateikė gydytojos A. M. jai išduotą vizitinę kortelę ir vizitų paskyrimo kortelę (129-130 b. l. 1 t.).
Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-09-06 įsakymu Nr. V-624, nustato odontologijos praktikos licencijos išdavimo odontologui, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijos galiojimo panaikinimo, licencijos dublikato išdavimo, licencijos rekvizitų duomenų patikslinimo tvarką, licencijos išdavimo sąlygas ir licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką, licencijos turėtojo teises ir pareigas. Pagal šių taisyklių 2 punkto nuostatas licencijas išduodanti institucija – Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, licencijos turėtojas – odontologas, turintis Rūmų išduotą licenciją, patvirtinančią odontologo teisę verstis odontologijos praktika, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Odontologijos praktika, t.y. licencijuojama veikla, vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymu, Odontologų rūmų įstatymu, Odontologų rūmų statutu, Odontologų profesinės etikos kodeksu, šiomis Taisyklėmis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais odontologijos praktiką (41 punktas). Licencijos turėtojas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas (42 punktas). Licencijos turėtojas turi teisę verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją (48.1 punktas).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamoji A. M. savo lėšomis įsirengtame stomatologijos kabinete teikė gydytojos odontologės paslaugas – gydė ir protezavo dantis. Įstatymų nustatyta tvarka tokiai veiklai išduotos licencijos ji neturėjo, licencija, kurią ji viešai laikė savo kabinete, tokiu būdu pateikdama licenciją savo pacientams kaip dokumentą, suteikiantį jai teisę verstis odontologijos praktika, - netikras dokumentas.
Netikro dokumento pagaminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį tuomet, kai kaltininkas neteisėtai dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiu būdu sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Netikro dokumento panaudojimas laikomas tokio dokumento pateikimas įvairioms institucijoms, pareigūnams ir kitiems asmenims. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamoji pati pagamino netikrą licenciją, tačiau ji ją laikė viešai pakabintą ant sienos savo darbo vietoje, pateikdama pas ją besigydantiems pacientams su ja susipažinti, kaip jos odontologijos veiklą leidžiantį dokumentą. Be to, deontologinės ekspertizės išvadose (30 b. l. 2 t.) konstatuota, kad A. Š. stomatologijos klinikai, esančiai (duomenys neskelbtini), higienos pasas bei paso sąlyga - ūkinės komercinės veiklos vykdymų sąlygų vertinimo pažyma išduoti netikro dokumento pagrindu. Vadinasi, kaltinamoji ne tik laikė netikrą licenciją, bet ją ir panaudojo. Todėl kaltinimas dėl kaltinamosios padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tikslinamas nurodant, kad netikrą dokumentą kaltinamoji laikė ir panaudojo.
Iš Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai kaltininkas neturi licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ir vykdomos veiklos versliškas pobūdis. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis, pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Visuma aptartų įrodymų pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. M. daugiau kaip vienerius metus vertėsi gydytojo odontologo praktika, neturėdama licencijos šiai veiklai, už suteiktas dantų gydymo ir protezavimo paslaugas gaudavo atlyginį, dantų protezus užsakydavo pas dantų technikus, jokioje kitoje įmonėje tuo metu ji nedirbo, tai buvo jos pagrindinis pajamų šaltinis, todėl jos vykdomai veiklai būdingas versliškumo pobūdis, jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus ekspertų atliktos deontologinės ekspertizės akte Nr. DG449/13(03) konstatuota, jog A. M. netinkamai protezavo dantis A. D. – suprotezuoti dantys neišgydyti, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudojimui, dėl to 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminis procesas progresavo, nekokybiški protezai kenkė periodontui, sukeldami lėtinius uždegiminius procesus, nebuvo atstatyta pilnavertė kramtymo funkcija – išliko patologija, iškreipianti sąkandį. A. D. odontologinėje kortelėje iš A. Š. stomatologinės klinikos esantys įrašai liudija, kad pacientei atliktos įvairios medicininio pobūdžio manipuliacijos laikotarpyje nuo 2011-06-03 iki 2012-01-06. Tikėtina, jog pacientei A. D. kvalifikuotam specialistui parinkus teisingą gydymo taktiką ir savalaikiai ir tinkamai suteikus kvalifikuotą dantų gydymą bei protezavimą – pacientei kramtymo funkcijos sutrikdymo trukmę būtų buvę galima sumažinti, bei būtų buvę galima nesukelti/išvengti papildomų (nekokybiškais dantų protezais – jatrogeninės (medikų sukeltos) kilmės) specialistų komisijos konstatuotų pacientei lėtinių uždegiminių procesų. Pacientei A. D. sveikatinimo A. M. veiklos pasekmėje buvo ilgalaikiai sutrikdyta organizmo fiziologinė-kramtymo funkcija (ilgesniam nei 10 dienų terminui), kas yra nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas (20-31 b. l. 2 t.).
Ekspertas Diomenas Vitkus teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas.
Iš 2012-08-30 Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos posėdžio, įvykusio 2012-09-13, protokole (120-121 b. l. 1 t.), įvertinus odontologės A. M. teiktas paslaugas IĮ A. Š. stomatologijos klinikoje, konstatuota, kad A. D. taikyta gydymo ir dantų protezavimo taktika medicininiu požiūriu buvo netinkama. Suprotezuoti dantys buvo neišgydyti. Įmonėje paslaugos teiktos netinkamai ir nekokybiškai. Teikiant odontologijos paslaugas, buvo padaryta gydymo planavimo, taktikos protezavimo klaidų. Suprotezuoti dantys neišgydyti, dantų protezai nekokybiškai pritaikyti ir atiduoti naudojimui. Dėl to 26 ir 27 dantų neišgydytų lėtinių infekcijos židinių uždegiminius procesus, neatstato pilnavertės kramtymo funkcijos, iškreipia sąkandį sukeldami potologinę okliuziją.
A. D. ambulatorinės kortelės išraše (106-109 b. l. 1 t.), pateiktame Z. R. stomatologijos kabineto, nurodyta, kad A. D. į šią odontologijos kliniką pirmą kartą kreipėsi 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. sausio 10 d. pradėtas gydymas, gydytas ir plombuojamas 35 danties kanalas, atlikta profesionali burnos ertmės higiena, nuimti 14, 15 dantų vainikėliai, gydomi šių dantų kanalai, pašalinta 45 danties kanalo plomba, pašalintas endosraigtas ir užplombuoti kanalai, gydymas baigtas 2011 m. vasario 8 d. Pacientė A. D. į kliniką atvyko 2012 m. gegužės 3 d. po 1 metų ir 3 mėn. pertraukos, per tą laiką dantis gydėsi ir protezavo kitur.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad būtent kaltinamosios A. M. teiktos dantų gydymo ir protezavimo paslaugos A. D. buvo A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, yra teisiškai reikšmingas priežastinis kaltinamosios veikos bei nukentėjusiajai atsiradusių padarinių ryšys, neigiami sveikatos sutrikdymo padariniai – nesunkus sveikatos sužalojimas - buvo dėsningas kaltinamosios veikos rezultatas. Iš nukentėjusios A. D., liudytojo R. K. V. parodymų, medicininių įrašų iš Z. R. klinikoje esančios A. D. ligos kortelės, nukentėjusios pateiktų kvitų apie pinigų sumokėjimą A. M. už paslaugas, matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-06-03 iki 2012-01-06 nukentėjusiajai A. D. dantis gydė ir protezavo gydytoja A. M.. Būtent po jos atliktų protezavimo darbų A. D. pasijutusi blogai, savo iniciatyva kreipėsi pas kitus gydytojus, į odontologų rūmus. Kaltinamoji – turinti tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, kurie reikalingi teikiant dantų gydymo paslaugas – ji baigė medicinos akademiją, įgijo stomatologo kvalifikaciją, turėjo licenciją, suteikiančią verstis gydytojo stomatologo praktika iki 2005 m., dirbo gydytojo stomatologo darbą, todėl ji turėjo ir galėjo numatyti abstrakčią galimybę, kad jos taikytas gydymas A. D. gali sukelti neigiamas pasekmes, sutrikdyti jos sveikatą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių pasekmių išvengti. Akivaizdu, kad kaltinamosios neteisėta gydytojo odontologo veika buvo vykdoma pelno gavimo tikslu, o ne tikslu sužaloti nukentėjusiąją A. D., ji nesiekusi ir nenorėjusi pakenkti nukentėjusiajai, tačiau elgdamasi lengvabūdiškai, būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, tikėdamasi, kad tokių pasekmių gali išvengti, sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamosios veika nesunkiai sutrikdžius nukentėjusios A. D. sveikatą laikytina padaryta dėl neatsargumo ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 d. Nukentėjusios A. D. prašymas (122 b. l. 4 t.) perkvalifikuoti A. M. veiką iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą – t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, nepagrįstas. Savanaudiškos paskatos reiškia, kad sveikata sutrikdoma siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Tyčios ir savanaudiškų paskatų A. M. veikoje nenustatyta.
Atlikus A. Š. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos specialisto išvada (154-162 b. l. 2 t.). Išvadoje konstatuojama :
Pagal tyrimui pateiktus A. Š. įmonės dokumentus, A. Š. įmonė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. vykdė šias ūkines finansines operacijas: iš įmonės klientų gavo 38320 Lt pajamų grynais pinigais, pirko medicinos prekes ir elektros energiją, iš viso už 4035,11 Lt ir sumokėjo 3117,11 Lt grynais pinigais už įsigytas prekes ir elektros energiją. Tyrimui pateiktuose kasos pajamų orderiuose neįrašyta už kokias paslaugas A. Š. įmonės klientai mokėjo kasos pajamų orderiuose įrašytas sumas, taip pat nenurodytas adresas, kur jiems buvo suteiktos paslaugos. Kasos pajamų orderiuose uždėtas A. Š. stomatologinės klinikos spaudas ir ant jo užrašytas adresas - Vilnius.
A. Š. įmonės savininkė A. M. (buvusi A. Š.), būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė:
1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574
16 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,
16 straipsnio 2 dalies reikalavimų – apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius,
12 straipsnio 4 dalies reikalavimų (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti - nesurašė įmonės suvestinių apskaitos registrų už 2011 metus;
12 straipsnio 1 dalies nuostatų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - 2011 metais į įmonės buhalterinę apskaitą įrašė veiklos sąnaudų iš viso už 2400000 - 4 eklaracijoje už 200os sąnaudų, mo PVM sąskaitas faktūras parodymus, A.Šaliūnienės įmonė 2011 metais ykdytapateikim Lt, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais;
2) 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2010 m. birželio 2 d. Nr. 671 redakcija su pakeitimais) patvirtintų taisyklių 4 ir 16 punktų reikalavimų – 3117,11 Lt grynų pinigų iš kasos išmokėjo, nesurašiusi kasos išlaidų orderių ir šių pinigų išmokėjimo ir 38320 Lt grynų pinigų gavimo neįrašė į 2011 metų kasos knygą.
A. Š. įmonės buhalterinė apskaita už 2011 metus nebuvo tvarkoma, dokumentai nesusisteminti, neįtraukti į registrus: grynų pinigų gavimo už 38 320,00 Lt, grynų pinigų išmokėjimo už 3 117,11 Lt ir prekių įsigijimo už 4 035,11 Lt ūkinės operacijos neįtrauktos į įmonės buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, „Ūkinių operacijų žurnalą“ arba jį atitinkantį apskaitos registrą), į įmonės buhalterinę apskaitą įrašytos veiklos sąnaudos nepagrįstos apskaitos dokumentais iš viso už 2400 000 - 4 eklaracijoje už 200os sąnaudų, mo PVM sąskaitas faktūras parodymus, A.Šaliūnienės įmonė 2011 metais ykdytapateikimLt, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 ir 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus.
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodytiems asmenims (S. Č. 300 Lt, R. Č. 700 Lt, V. N. 100 Lt, N. Z. 200 Lt, V. Ž. 1350 Lt, I. M. 3500 Lt) A. M. suteikė stomatologines paslaugas ir 2011 metais gavo 6150 Lt pajamų, tai A. Š. įmonės savininkė A. M., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574:
12 straipsnio 1 dalies reikalavimų - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - nesurašė pirminių apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių pardavimo ūkinėms operacijoms apskaityti iš viso už 6150 Lt;6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – 2011 metais į įmonės apskaitą neįtraukė 6040 Lt pajamų (6150,00 – 110,00 (110,00 Lt deklaruota didesnė pajamų suma));
Jeigu iš nurodytų asmenų A. Š. įmonė gavo 6150 Lt pajamų už suteiktas gydymo paslaugas, tai dėl A. Š. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra pardavimo ūkinių operacijų už 6150 Lt neįforminimo kasos pajamų orderiais ir 6040 Lt pardavimo ūkinių operacijų neužfiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. Š. įmonės veiklos ir turto už 2011 metus.
Pagal tyrimui pateiktus A. Š. įmonės grynų pinigų sumokėjimo už prekes ir elektros energiją dokumentus, įmonė 2011 metais sumokėjo 3117,11 Lt prekių ir paslaugų pardavėjams, tačiau pinigai iš įmonės kasos buvo išmokėti, nesurašant kasos išlaidų orderių, taip pat įmonės kasos operacijos už 2011 metus, tai yra grynų pinigų iš viso už 38 320 Lt gavimas ir grynų pinigų iš viso už 3117,11 Lt išmokėjimas nebuvo įrašytos į įmonės kasos knygą.
Juridinių asmenų registro pateiktame išplėstiniame išraše su istorija nurodyti A. Š. įmonės veiklos tikslai: gydytojų specialistų veikla; bendrosios praktikos gydytojų veikla; gydytojų konsultantų veikla; kita gydytojų veikla; bendroji (terapinė) stomatologo veikla; specializuota (chirurginė stomatologo veikla; ortodontinė – ortopedinė stomatologo veikla; medicinos laboratorijų veikla.
Tyrimo metu nustatyta, kad valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 metus, A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribojamų dydžio leidžiamų atskaitymų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas - A. Š. įmonė 2011 metais padidino iš pajamų atimamų leidžiamus ir ribojamų dydžio leidžiamus atskaitymus 2400 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 2400 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 120 Lt. A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 120,00 Lt pelno mokesčio už 2011 metus (2400x5 %).
Jeigu A. Š. įmonė 2011 metais gavo 6150 Lt pajamų, tai į įmonės apskaitą neįtraukusi 6040 Lt pajamų valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. gegužės 31 d. užpildytoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 metus, A. Š. įmonė įrašė neteisingus duomenis apie pajamų, mokestinio laikotarpio pelno, apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumas - A. Š. įmonė 2011 metais sumažino apmokestinamąsias pajamas 6040 Lt, sumažino mokestinio laikotarpio pelną 6040 Lt ir sumažino pelno mokesčio sumą 302 Lt, dėl ko A. Š. įmonei apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 302 Lt pelno mokesčio už 2011 metus (6040x5 %).
Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas).
Kaltinamoji A. M., būdama individualios įmonės savininkė, atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą šioje įmonėje, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai ją tvarkė – tyčia neapskaitė iš neteisėtos veiklos gautų pajamų, jų neįtraukė į apskaitą ir apskaitos registrus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti A. Š. įmonės veiklos ir turto už 2011 metus. Kaltinamosios tiesioginė tyčia buvo nukreipta neteisėtai gautoms pajamoms nuslėpti, ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Taigi tarp A. M. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, yra pripažintinas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, subjektu. Kaltinamosios A. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikso BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji A. D. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (85-91 b. l. 4 t.) ir prašė priteisti iš kaltinamosios A. M. 100000 Lt neturtinės žalos, susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, atlyginimo. Nukentėjusioji I. M. pareiškė civilinius ieškinius dėl 50000 Lt neturtinės žalos (211 b. l. 2 t.) ir 3500 Lt (113 b. l. 4 t.) turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio ir 112 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Iš A. D. ieškinio (79-84 b. l. 4 t.) matyti, kad ji kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“ 49420 Lt turtinės, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Raseinių rajono apylinkės teismas civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo ieškovės A. D. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „A. Š. stomatologinė klinika“, trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos, suteikiant nekokybiškas medicinines paslaugas, atlyginimo, 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai, priteisė A. D. iš atsakovės A. Š. stomatologinės klinikos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota buveinė (duomenys neskelbtini), faktinė buveinė (duomenys neskelbtini)) 31450 Lt žalos atlyginimo ir 787 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. M. odontologines, t. y. dantų gydymo ir protezavimo, paslaugas ieškovei teikė neturėdama tam teisės, kad dėl gydymo kilo komplikacijų, kad protezai nebuvo kokybiški, kad klinikos gydytoja elgėsi netinkamai ir nerūpestingai, teismas padarė išvadą, kad gydymo įstaiga nedėjo deramų pastangų pašalinti netinkamo gydymo pasekmes ir padarė ieškovei žalą. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo A. M., dirbusi IĮ „A. Š. stomatologinė klinika“ ir esanti šios įmonės savininke, neneigė žalos padarymo fakto ir neginčijo savo kaltės, todėl atsakovo kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas sprendė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 11770 Lt turtinę žalą (10000 Lt, sumokėtų atsakovei už paslaugas ir jai negrąžintų, taip pat 1770 Lt išlaidų, patirtų ieškovei skubiai konsultuojantis dėl kilusių komplikacijų), kuri visa turi būti atlyginta. Tačiau reikalavimą priteisti išlaidas, kurias ieškovė nurodė kaip būtinas, siekiant ištaisyti atsakovo padarytas gydymo klaidas, teismas patenkino tik iš dalies, priteisdamas 14680 Lt, ir nurodydamas, kad būsimos procedūros, susijusios su pačiu protezavimu, nėra atsakovo veiksmais padaryta žala. Iš viso turtinei žalai atlyginti teismas priteisė 26450 Lt. Įvertinęs neturtinės žalos padarymo aplinkybes, Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad dėl netinkamo atsakovės atlikto gydymo ir protezavimo ieškovei buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, ilgam laikotarpiui buvo apribota galimybė tinkamai bendrauti su aplinka, nors ieškovės teiginiai, kad jai buvo sutrukdyta kelti kvalifikaciją, nebuvo įrodyti. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad regimų pakitimų ieškovės veide, artikuliacijoje nematyti, ji nebeturi vartoti nuskausminančių vaistų ar antibiotikų, gali normaliai bendrauti su aplinkiniais, o tai reiškia, kad dėl atsakovės kaltės kilę padariniai yra pašalinti. Tokiu atveju 5000 Lt sumą teismas pripažino pakankama neturinei žalai atlyginti. Kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentą dėl rentgeno aparato kenksmingumo, į bylą nebuvo pateikta, šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nesvarstė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ieškovės A. D. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-895-372/2013 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui individualiai įmonei „A. Š. stomatologinė klinika“, trečiasis asmuo A. M., dėl neturtinės žalos, suteikiant nekokybiškas medicinines paslaugas, atlyginimo ir 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą iš dalies pakeitė, padidino priteistą iš individualios įmonės „A. Š. stomatologinė klinika“ A. D. naudai neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 10000 (dešimt tūkstančių) litų, bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000 (vieno tūkstančio) litų, kitą šio teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tokiu būdu, nukentėjusioji A. D. savo teisę į žalos atlyginimą realizavo civilinio proceso tvarka, civilinis ieškinys tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko baudžiamojoje byloje pareikštas nepagrįstai, todėl atmestinas.
Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Ji nurodė, kad A. M. už teiktas dantų gydymo ir protezavimo paslaugas sumokėjo 3500 Lt. Kadangi odontologo praktika A. M. vertėsi neteisėtai, dantų gydymą ir protezavimą atliko nekokybiškai, laiko, kad jos sumokėti pinigai A. M. yra jos patirta turtinė žala, kurią ji turi atlyginti. Civilinį ieškinį pagrįsti įrodymais pareiga tenka jį pareiškusiam asmeniui. Iš teismui pateikto raštiško A. M. patvirtinimo (13 b. l. 1 t.) matyti, kad A. M. pripažino esanti skolinga I. M. 2100 Lt, iš kasos pajamų orderio kvito (186 b. l. 4 t.) matyti, kad A. M. iš I. M. 2012 m. rugpjūčio 2 d. gavo 1100 Lt. Civilinis ieškinys, pagrįstas rašytiniais įrodymais, tenkintinas. A. M. pripažinus kalta vertimusi neteisėta gydytojo odontologo veikla, iš šios veiklos gautos lėšos – 3200 Lt - priteistinos jas sumokėjusiam asmeniui – nukentėjusiajai I. M..
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai A. M. nėra pareikšti kaltinimai dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai I. M.. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 82-1-00428-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, dėl neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. M.. Būtent pastarojoje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo I. M., įvertinus sužalojimų mastą, patirtą skausmą, sukeltus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Tik pasibaigus minėtam ikiteisminiam tyrimui dėl I. M. sveikatos sutrikdymo būtų tikslinga visa apimtimi spręsti patirtos neturtinės žalos, suteikus nekokybiškas medicinines paslaugas, dydžio klausimą, todėl jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje paliekamas nenagrinėtu.
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios neteisėta versliška veikla truko dvejus metus, iš šios veiklos gautų pajamų ji neapskaitė, iki bylos išnagrinėjimo laikėsi gynybinės taktikos, kad licenciją užsiimti gydytojo odontologo praktika įgijo teisėtai, jokios neteisėtos veiklos nevykdė. A. M. teisiama trečią kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, teismų informacinės sistemos „Liteko“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis 2009 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos ji nėra sumokėjusi, baudos išieškojimas vykdomas per antstolių kontorą. A. M. kalta neprisipažino, padarė keturias nusikalstamas veikas, už neteisėtai suteiktas gydytojo odontologo paslaugas ji gaudavo atlygį, tačiau nukentėjusiems asmenims kompensuoti patirtų nuostolių nesistengė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. paskyrus realias vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes, numatytas sankcijose už jos padarytas nusikalstamas veikas.
Kadangi nusikaltimai, už kuriuos A. M. teisiama šiuo nuosprendžiu, padaryti iki priimant jos atžvilgiu apkaltinamąjį 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi teismas neturi objektyvių įrodymų apie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą ar nesumokėjimą, išieškotą baudos dalį, be to, bauda kitomis bausmėmis nekeičiama (BK 65 str. 2 d.), ši bausmė pradėta vykdyti, todėl bauda šiuo nuosprendžiu nebendrinama.
Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, tarnybai nusprendus teikti nukentėjusioms valstybės garantuojamą apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus advokatus, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymų (12, 31 b. l. 5 t.), šioje byloje yra 2598,82 Lt. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme apimant bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir prie šios bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 13 d., į bausmės laiką įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.
A. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
I. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisti iš A. M. I. M. 3200 Lt (tris tūkstančius du šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo.
I. M. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš A. M. 2598,82 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 82 ct.) proceso išlaidų valstybei, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikei tirti ir nagrinėti – CD įrašą su A. D. dantų duomenimis, V. N. pateiktą vizitinę kortelę, A. M. kasos pajamų orderius, A. M. vestą A. D. medicininę kortelę, A. D. pateiktus kasos pajamų orderius, Z. R. pateiktus išrašus apie A. D. dantų būklę, A. M. įmonės dokumentus, darbo kalendorių, esančius vokuose, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.