Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo I. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nubaustasis I. Z. nurodo, kad pasisakydamas dėl teisingumo principo turinio ir svarbos bausmių skyrimo kontekste, Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog tarp nusižengimo pavojingumo pobūdžio, ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Skiriant bausmes, teisingumo principo taikymas ir įgyvendinimas pasireiškia individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą, konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Tokiu atveju teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, jog teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardintus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes bei aplinką, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, bei į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusižengimas padarytas atsitiktinai, netyčia, dėl kitų asmenų įtakos, ligos – traumos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; motyvus ir tikslus; veikos stadiją; kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kilusius padarinius ir t. t. .Apeliantas prašo jo, kaip neįgalaus asmens, tiesiog pasigailėti dėl susidariusios situacijos. Nerimas dėl tokio nutarimo pasekmių jau ir taip sumažino teigiamą savęs įvertinimą, pakirto jo orumo jausmą, dar labiau sugadino jo sveikatą. Juk ir spaudoje paskelbtos ne be policijos žinios šio įvykio aplinkybės siaubingai sudarkė jo įvaizdį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti procesinius dokumentus ir su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, pareikšti prašymus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kt.).

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Atliekant ikiteisminį tyrimą apklaustas kaip liudytojas D. L. parodė, kad 2015-07-22 jam dirbant (duomenys neskelbtini) PK budėtojų dalyje, buvo gautas pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, į kurį sureagavo patrulių ekipažas „Puma 20“. Ekipažas pranešė, jog iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini) PK pristatys vairuotoją, kadangi jis yra labai neblaivus ir atsisako tikrintis neblaivumą. 14.38 val. į (duomenys neskelbtini) PK buvo pristatytas automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, I. Z.. Pristatytasis I. Z. budėtojų dalyje nuolat vaikščiojo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nors daug kartų jo buvo prašoma nurimti ir sėdėti pristatytiems asmenims skirtoje vietoje. Taip pat buvo daug kartų įspėtas dėl to, jog jei jis nevykdys tesėtų pareigūnų reikalavimų, jis už tai bus patrauktas atsakomybėn. I. Z. keikėsi necenzūriniais žodžiais. Apie 14.45 val. I. Z. įėjo į tiesioginę jo darbo vietą, kur jis tuo metu sėdėjo prie tarnybinio kompiuterio. Kartu su juo budėtojų dalyje buvo ir Viešojo poskyrio skyriaus tyrėjas A. J.. Taip pat budėtojų dalyje buvo ir Operatyvinės veiklos grupės specialistas A. B. – tik jis buvo patalpoje už pertvaros. I. Z. ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais bei trukdyti dirbti. Ko jis siekė tokiais savo veiksmais, liudytojas nesuprato. Paprašius jo atsitraukti ir atsisėsti į sulaikytiems asmenims skirtą vietą, pastarasis jo reikalavimo nevykdė, o jam atsikėlus nuo kėdės ir mėginant jį palydėti į jam skirtą vietą, t. y. rankos delnu gal kiek palietus I. Z., kažkur ties kairiuoju šonu, pastarasis atsisuko tiesiai prieš jį ir abiejų savo rankų delnais pradėjo trankyti jam per abiejų rankų žastus, suduodamas per abiejų rankų žastus po 5-6 kartus. Jam atsitraukus ir pradėjus jį raminti, pastarasis vėl ėmė jam smūgiuoti rankų delnais per abiejų rankų žastus. Sudavė apie 3-4 kartus. I. Z. nenusiraminus ir toliau priešinantis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, priėjo tyrėjas A. J.. I. Z. išėjo iš kompiuterių patalpos ir atbulas nugara ėjo link ginklinės patalpos. Pastarajam priėjus prie galinės sienos, jis ir A. J. panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir pargriovė I. Z. ant tarnybinėje patalpoje buvusios sofos. Net ir pargriautas ant sofos, I. Z. juos nuolat keikė necenzūriniais žodžiais, o mėginant jam uždėti antrankius, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Surakinus I. Z. antrankiais, jis pastebėjo, jog jam yra sužalota kairės rankos plaštaka. Kuriuo metu buvo sužalota plaštaka, jis nurodyti negalėjo. Dėl neteisėtų I. Z. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Taip pat nepaklusdamas jo teisėtiems reikalavimams įžeidė ir pažemino policijos pareigūno vardą.

Apklaustas papildomai D. L. savo parodymus patvirtino. Papildė, kad dėl I. Z. veiksmų nukentėjo fiziškai bei morališkai, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Rankos plaštaką susižalojo būtent tada, kai I. Z. priešinosi visa savo fizine jėga, jam ir kolegai panaudojus kovinius veiksmus, bandant jam uždėti specialiąsias priemones – antrankius. Dėl patirto skausmo, sužalotos rankos bei išsakytų I. Z. žodžių, jam padaryta fizinė ir moralinė žala, prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu.

Apklaustas kaip liudytojas A. J. patvirtino, jog 2015-07-22 jam dirbant Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK VPS tyrėju, tarnybiniais reikalais atėjus į budėtojų dalį, ten dirbo OVG specialistas A. B. bei D. L.. Būnant budėtojų dalyje, maždaug apie 14 val., pamatė, kad patruliai į budėtojų dalį pristatė akivaizdžiai neblaivų pilietį, kaip vėliau paaiškėjo I. Z.. Atvežtas pilietis elgėsi iššaukiančiai. Jam buvo parodyta vieta, kur jis turi sėdėti, t. y. pristatytiems asmenims skirta vieta, tačiau I. Z. į nurodymus nereagavo, vaikščiojo po budėtojų dalį, atsisėsdavo ant sofos, esančios budėtojų dalyje. Į jo reikalavimus atsisėsti į pristatytiems asmenims skirtą vietą I. Z. nereagavo taip pat. Pareigūnui D. L. sėdint prie tarnybinio kompiuterio, o A. B. būnant už pertvaros, esančios budėtojų dalyje, į budėtojų tiesioginę darbo vietą įėjo I. Z.. I. Z. buvo nepatenkintas pareigūnų darbu, keikėsi. Tada atsistojo D. L. ir ištiesęs ranką ėjo prie I. Z., prašydamas, kad šis išeitų iš jo tiesioginės darbo vietos. A. J. matė kaip I. Z. pradėjo mosikuoti rankomis prieš D. L.. Ar D. L. I. Z. pataikė, liudytojas tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau manė, jog galėjo ir pataikyti. D. L. einant link I. Z., šis traukėsi atgal, ėjo link ginklinės patalpos. I. Z. toliau reiškė nepasitenkinimą D. L. veiksmais ir toliau mosikavo rankomis. Kadangi jis (A. J.) tebebuvo budėtojų dalyje, tai per kompiuterį ir ant lango užklijuotus dokumentus, tikslai nematė, kur I. Z. pataikė D. L.. Tik jau po įvykio D. L. sakė, kad jam trenkė per rankų žastus. Kadangi I. Z. ir toliau mosikavo rankomis, todėl jis atsistojo ir nuėjo už pertvaros, kur buvo D. L. su I. Z.. Įspėjęs, kad I. Z. nurimtų ir klausytų teisėtų nurodymų, pamatė, kad D. L. norėjo paimti I. Z. už rankos, tam, kad nuvestų jį pasodinti į pristatytiems asmeninis skirtą vietą, tačiau I. Z. norėjo savo ranką ištraukti iš D. L. rankos. Liudytojas A. J. suprato, jog I. Z. nusiteikęs prieš D. L. agresyviai, todėl priėjo jam padėti. Norėdami I. Z. sulaikyti, paprašė jo ištiesti rankas, nes reikėjo panaudoti spec. priemones – antrankius, tačiau šis nesutiko. Tada buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir I. Z. buvo paguldytas ant sofos, buvusios budėtojų dalyje. I. Z. ir pargriovus, jis vis muistėsi, aktyviai vengė sulaikymo, nedavė rankų, tam, kad būtų galima uždėti antrankius. Apie tai, kad sužalota D. L. ranka, jis sužinojo praėjus valandai po įvykio. D. L. pats jam nieko apie sužalotą plaštaką nepasakė.

Apklaustas kaip liudytojas A. B. patvirtino taip pat, kad I. Z. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, nesisėdo į pristatytiems asmenims skirtą vietą, vaikščiojo po budėtojų dalį, atsisėsdavo ant sofos, esančios budėtojų dalyje. Paprašytas tikrintis blaivumą, tai daryti atsisakė. D. L. sėdint tiesioginėje darbo vietoje, prie tarnybinio kompiuterio, į tiesioginę darbo vietą įėjo I. Z.. I. Z. buvo pasakyta, kad pašaliniams asmenims į darbo vietą užeiti draudžiama, parodė, kur jam reikia sėdėti, tačiau I. Z. neklausė, mosikavo rankomis. A. B. nurodė, jog tikrai matė, kaip I. Z. vieną kartą sudavė D. L.. Tada priėjo A. J.. Tad buvo nuspręsta piliečiui uždėti antrankius. A. J. ir D. L. parvertė I. Z. ant budinčioje dalyje buvusios sofos ir taip jam uždėjo antrankius. Parvertus I. Z. ant sofos, pastarasis dar muistėsi, aktyviais veiksmais priešinosi, tačiau uždėjus antrankius, jis buvo pasodintas ant kėdės, kur jis ir turėjo sėdėti nuo pat pristatymo į policijos komisariatą. Po maždaug 10 minučių, I. Z. pradėjo skųstis, kad jam antrankiai veržia rankas. I. Z. prižadėjus elgtis ramiai, jam antrankiai buvo nuimti. Po kurio laiko D. L. pasakė, kad važiuoja į ligoninę, kad jam apžiūrėtų ranką. Ranka buvo kraujuota. Kokiu metu jam buvo sužalota ranka, A. B. nepastebėjo.

Iš aptartų policijos pareigūnų D. L., A. J., A. B. parodymų neginčytinai nustatyta, jog I. Z. pristatytas į policijos komisariatą nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų. Nors buvo įspėtas net ne vieną kartą elgtis tinkamai, buvo paprašyta, kad jis atsisėstų į vietą, skirtą pristatytiems į komisariatą asmenims, tačiau jis nepakluso – ėjo į policijos pareigūnų darbo vietą, iškeikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o policijos pareigūnui D. L. pradėjus jį raminti, I. Z. jam net iš kelių kartų smūgiavo rankų delnais per abiejų rankų žastus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jeigu policijos komisariate ir nebūtų buvę užrašų ant durų, kokios tai tarnybinės patalpos, I. Z. tai aiškiai ir ne kartą buvo pasakyta žodžiu, jog jam eiti į policijos pareigūnų darbo vietą negalima, buvo liepta atsisėsti į vietą, skirtą pristatytiems į komisariatą asmenims, todėl I. Z. privalėjo klausyti policijos pareigūnų nurodymų. Specialisto išvadoje Nr. G 1554/15 (03) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. L. padarytas paviršinis kairės plaštakos sužalojimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Netikėti policijos pareigūnų D. L., A. J., A. B. nuosekliais parodymais nėra jokio pagrindo. Kaip matyti, kiekvienas liudytojas parodė tik tai, ką pats matė. Nors D. L. parodė, kad I. Z. jam sudavė net kelis kartus per rankų žastus, liudytojai A. J. ir A. B. iš esmės D. L. naudai tokių aplinkybių nepatvirtino. Jie objektyviai parodė tik tą smūgiavimo momentą, kurį matė patys, nuosekliai ir išsamiai nurodė, kur kiekvienas iš jų buvo, kai I. Z. nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams. Be to, akcentuotina, kad liudytojai D. L., A. J. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, I. Z., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Ši aplinkybė taipogi suponuoja rėmimąsi liudytojų D. L., A. J. ir A. B. parodymais. Be to, 2015-07-22 I. Z. sulaikymas, kai pareigūnai uždėjo I. Z. antrankius, I. Z. policijos pareigūnus keikė necenzūriniais žodžiais, buvo užfiksuota ir vaizdo įraše, kuris buvo aprašytas apžiūros protokole bei aptartas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. 2015 m. lapkričio 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40978-15. Kad jis buvo neblaivus, todėl nenorėjo tikrintis neblaivumo ir tarp jo bei policijos pareigūnų kilo konfliktas, patvirtino ir pats I. Z..

Apklausiamas kaip įtariamasis I. Z. parodė, kad 2015 m. liepos 22 d., apie 13.30 val., jį į (duomenys neskelbtini), automobiliu „Volkswagen Passat“ atvežė draugas, kurio jis įvardinti nenorėjo. Atvežęs jį, draugas išvažiavo, o jis, būdamas neblaivus, pradėjo skambinti draugams, kad kas nors atvažiuotų parvairuoti automobilį. Kad jis yra neblaivus, galėjo matyti aplinkiniai žmonės, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai liepė pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis išsigando. Kadangi automobilio nevairavo, todėl girtumą tikrintis atsisakė. Dėl šios priežasties tarp jo ir policijos pareigūnų kilo konfliktas, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam buvo uždėti antrankiai. Daugiau parodymų I. Z. duoti atsisakė.

Iš aptartų I. Z. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, duoti sau nenaudingų parodymų jo niekas nevertė, jis parodė tik tai, ką pats norėjo. I. Z. aiškiai pripažino aplinkybę, jog jis buvo neblaivus, nenorėjo tikrintis neblaivumo, jam buvo uždėti antrankiai. Apie tai, kad jam būtų buvęs panaudotos elektrošokas, ikiteisminio tyrimo metu I. Z. net neužsiminė. Tokių aplinkybių neparodė ir policijos pareigūnai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kurie iš esmės neprieštarauja ir paties I. Z. parodymams, todėl abejoti jų teisingumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, abejoti tuo, kad I. Z. savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jiems pasipriešino ir juos įžeidinėjo žodžiais, nėra jokio pagrindo, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu I. Z. pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30, 30² straipsniai), į tai, kad I. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas), be to, jis labai daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 21–44), tai parodo, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų, išvadų iš baustumų nedaro. Pažymėtina, kad I. Z. yra dirbantis, jam nustatytos ligos (b. l. 56) nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos, be to, pažymėtina, kad jo, kaip jis apeliaciniame skunde tvirtina, neįgalaus asmens elgesys, visiškai nesuderinamas su jo daromais pažeidimais – jis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, būnant neblaiviam. Administracinių teisės pažeidimų padarymą, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, taip pat įtakojo jo neblaivumas. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, netgi nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, apylinkės teismas I. Z. ir taip paskyrė mažesnius nei ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalių sankcijose numatytų nuobaudų – baudų – vidurkius. Todėl I. Z. sumažinti paskirtas baudas dar labiau nėra jokio teisinio pagrindo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.