Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, pagal tarp rangovo atsakovės UAB „Kongera“ ir subrangovo ieškovės UAB „Redus Lt“ 2016-12-12 sudarytos subrangos sutarties Nr. K0N/S0024/2016 nuostatas, ieškovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis už sutartą kainą atlikti sklypo sutvarkymo/gerbūvio ir kt. darbus, adresu Parko g. 10, Rietave (Sutarties 1.1 p., II skyrius) bei atliktų darbų rezultatą perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytais terminais priimti atliktų darbų rezultatą ir už šį sumokėti. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais (2017-01-05 atliktų darbų aktu, 2017-03-29 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 17/03/29, 2017-03-29 atliktų darbų aktu priėmimo perdavimo aktu Nr. 17/03/29-1, 2017-04-21 atliktų darbų aktu priėmimo perdavimo aktu Nr. 17/04/21) atliktų darbų rezultatą perdavė atsakovei, o atsakovė šiuos priėmė bei dėl atliktų darbų kokybės ir paties priimto atliktų darbų rezultato jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė. Vykdydama subrangos sutarties sąlygas, ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. ATVRED17-001 2017-01-23 9388,48 Eur sumai, Nr. ATVRED17-003 2017-03-29 7355,98 Eur sumai, Nr. ATVRED17-004 834,30 Eur sumai, Nr. ATVRED17-005 4375,45 Eur sumai. 2017-06-01 teismo įsakymu teismas nutarė priteisti solidariai iš skolininko UAB „Kongera“ 15756,27 Eur įsiskolinimo, 96,95 Eur delspinigių, 79,69 Eur palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-01 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 90 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti kreditoriaus UAB „Redus Lt“ naudai. 2017-06-29 nutartimi teismui priėmus ieškovės UAB „Redus Lt“ pateiktą ieškinį, 2017-06-01 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-1345-1059/2017 panaikintas.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl 15932,91 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, tačiau 2017-11-06 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti 15756,27 Eur ir nurodė, kad dalyje dėl 176,64 Eur skolos priteisimo ieškinio reikalavimo atsisako, kadangi buvo padaryta skaičiavimo klaida. Patvirtino, kad ieškovei yra žinomos atsisakymo nuo dalies ieškinio teisinės pasekmės.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės dalies ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 15756,27 Eur skolą ir 178,88 Eur delspinigius

Pagal subrangos sutarties sąlygas (sutarties III skyrius) už atliktus darbus atsakovė turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašytos datos, prieš tai darbų kokybę ieškovei suderinus su techninę priežiūrą vykdančiu inžinieriumi ir objekto projekto vadovu, statybos darbų vadovu, įforminus normatyviniuose statybos dokumentuose nurodytą darbų atlikimo dokumentaciją. Vadovaujantis anksčiau nurodytomis subrangos sutarties sąlygomis, PVM sąskaita faktūra Nr. ATVRED17- 001, kuri buvo pateikta apmokėti 2017-02-23 turėjo būti apmokėta 2017-04-21, PVM sąskaita faktūra Nr. ATVRED17-003, kuri buvo pateikta apmokėti 2017-03-29 turėjo būti apmokėta 2017-04-27, PVM sąskaita faktūra Nr. ATVRED17-004, kuri buvo pateikta apmokėti 2017-03-29 turėjo būti apmokėta 2017-04-27, PVM sąskaita faktūra Nr. ATVRED17-005, kuri buvo pateikta apmokėti 2017-04-21 turėjo būti apmokėta 2017-05-20. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino aplinkybę, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 15756,27 Eur (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pasisakyta, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Ieškovė pagal subrangos sutartį atliko joje numatytus statybos rangos darbus ir juos perdavė atsakovei. Atsakovė atliktų darbų aktus pasirašė, pastabų dėl atliktų darbų nenurodė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kadangi už atliktus darbus laiku nebuvo apmokėta, todėl pagal subrangos sutarties VIII skyriaus 1 punktą skolininkas privalo mokėti kreditoriui 0,02 % delspinigius nuo neapmokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Už laiku neapmokėtą PVM sąskaitos faktūros nr. ATVRED17-001 5.371,38 Eur skolos sumą nuo 2017-04-21 iki 2017-06-26 (66 k.d.) priskaičiuota 70,90 Eur delspinigių. Už laiku neapmokėtą PVM sąskaitos faktūros nr. ATVRED17-003 6079,32 Eur skolos sumą nuo 2017-04-27 iki 2017-06-26 (60 k.d.) priskaičiuota 72,95 Eur delspinigių. Už laiku neapmokėtą PVM sąskaitos faktūros nr. ATVRED17-004 689,50 Eur skolos sumą nuo 2017-04-27 iki 2017-06-26 (60 k.d.) priskaičiuota 8,27 Eur delspinigių. Už laiku neapmokėtą PVM sąskaitos faktūros Nr. ATVRED17-005 3.616,07 Eur skolos sumą nuo 2017-05-20 iki 2017-06-26 (37 k.d.) priskaičiuota 26,76 Eur delspinigių. Viso už prievolės pagal subrangos sutartį pažeidimą priskaičiuota 178,88 Eur delspinigių.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas L. M. nurodė, kad pagrindinės skolos 15756,27 Eur dydžio ir pagal sutartį paskaičiuotų 178,88 Eur delspinigių neginčija ir šioje ieškinio dalyje skolą pripažįsta (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl 15756,27 Eur dydžio ir 178,88 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.258, 6.681 straipsniai).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 147,03 Eur dydžio palūkanas

Ieškovė ieškinyje reikšdama šį reikalavimą nurodo, kad kadangi už atliktus darbus nebuvo laiku apmokėta, skolininkas privalo mokėti kreditoriui 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo neapmokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pateikia teismui paskaičiavimus dėl pradelsto atsiskaityti dienų skaičiaus nuo kiekvienos sąskaitos-faktūros bei nurodo, kad už prievolės pagal subrangos sutartį pažeidimą priskaičiuota 147,03 Eur palūkanų. Atsakovė tuo tarpu teigia, kad neteisinga reikalauti priteisti iš atsakovės ir palūkanas ir netesybas, nes tai reikštu dvigubos atsakomybės taikymą.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Mokėjimo (pelno) palūkanų ir netesybų išieškojimas kreditoriui neužkerta kelio reikalauti kitų nuostolių, jeigu jis jų patyrė didesnius, negu netesybų suma. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys buvo susitarusios dėl netesybų, ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis kreditorius reikalauja kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas praleidęs prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo neapmokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei įvertinus tai, kad ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti ir 178,88 Eur delspinigių pagal sutartį ir 147,03 Eur kompensacinių palūkanų, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 178,88 Eur delspinigių priteisimo, 147,03 Eur kompensuojamosios palūkanos įskaitomos į netesybas ir šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai, 6.258, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Įstatymas numato pareigą skolininkei (atsakovei) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Tai yra procesinės palūkanos ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos), po bylos iškėlimo. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo teisme dienos 2017-06-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas teikdamas teismui ieškinį sumokėjo 365 Eur žyminio mokesčio, bei pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 234,87 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje byloje mokėtinas 359 Eur žyminis mokestis (nuo 15935,15 Eur prašomos priteisti skolos sumos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 99,09 procento, ieškovei iš atsakovės priteistina 359 Eur žyminio mokesčio, 891,81 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 232,72 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2017-06-01 nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 15932,91 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

Atsakovė pateikė teismui prašymą priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis – per 6 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Atsakovė, prašydama išdėstyti priteistinos skolos mokėjimą dalimis nurodė, kad ji teismui teikia įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Kongera“ šiuo metu negali sumokėti visos skolos iš karto dėl sunkios turtinės padėties, todėl yra teisinis pagrindas prašyti teismą sprendimą išdėstyti ir leisti atsakovei teismo priteistas sumas sumokėti ieškovei dalimis per 6 mėnesius. Atsakovė grįsdama prašymą savo sunkia finansine padėtimis pateikė, atsakovės vertinimu, tai pagrindžiančius įrodymus: Creditinfo duomenis apie atsakovę, kurioje nurodyta, kad įmonė vėluoja atsiskaityti, pateikiami duomenys apie taikytus 3 turto areštus, nurodoma, kad 25 byloje atsakovė dalyvavo kaip atsakovė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su atsakovės prašymu dėl skolos išdėstymo dalimis. Nurodo, kad atsakovė teikdama teismui duomenis iš Creditinfo pripažįsta, kad yra nemoki, todėl galimai kyla bankroto bylos iškėlimo klausimas. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovės pateikta Creditinfo pažyma neatskleidžia tikros įmonės finansinės padėties, ieškovė į bylą nepateikė įmonės finansinių dokumentų, o įmonės sutrikęs mokumas.

Pažymėtina, kad ieškovas dėl skolos iš atsakovės išieškojimo į teismą kreipėsi 2017-05-31. Šalys byloje bandė sudarį taikos sutartį, tačiau taikiai susitarti nepavyko. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepadengė net dalies skolos. Nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos praėjo virš šešių mėnesių. Atsižvelgiant į bylą pateiktus atsakovės atstovo Creditinfo duomenis, išklausius šalių atstovų nuomonę dėl skolos išdėstymo dalimis, įvertinus ieškovės kreipimosi į teismą datą, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys nesuteikia pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą dėl atsakovės sunkios turtinės padėties. Dar pusei metų išdėsčius atsakovės pripažįstamos skolos mokėjimą, būtų neabejotinai pažeisti teisėti ieškovės interesai gauti savo reikalavimo patenkinimą, paneigtas teisėtų lūkesčių principas, Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, toks sprendimas prieštarautų susiformavusiai teismų praktikai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovės prašomu būdu (per 6 mėnesių laikotarpį) (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkinti, priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Civilinę bylą Nr. e2-11934-1032/2017 dalyje dėl 176,64 Eur skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ nutraukti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ 15756,27 (penkiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 27 ct) skolos, 178,88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 88 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15935,15 Eur (penkiolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 15 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1483,53 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redus LT“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

2017 m. birželio 1 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.