- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-425-280/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- AB BnP Finance
- Atsakovas
- M. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB BnP Finance, apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-94-1000/2016 pagal ieškovo AB BnP Finance ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB BnP Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 330,38 Eur negrąžinto kredito, 443,59 Eur kredito mokesčio, 5,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš M. S.. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 330,00 Eur negrąžinto kredito, 221,80 Eur kredito mokestį, 5,58 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (557,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys 2014-12-16 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. v49n2xps (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui M. S. buvo suteiktas 347,54 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui už 580,40 Eur kredito mokestį, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-02-14. Pagal šalių pasirašytą vartojimo kredito sutartį atsakovas privalėjo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį trisdešimt šešiomis įmokomis, sumokant po 25,78 Eur kas mėnesį. Pagal Sutarties 3.6.2 p., atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti vartojimo kreditą bei sumokėti kredito mokestį pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovas nesilaikė esminių Sutarties sąlygų ir įmokų nemokėjo, 2015-11-19 ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 8.4 p., išsiuntęs atsakovui išankstinį rašytinį pranešimą, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo sutartį. Pagal šalių pasirašytą vartojimo kredito sutarties 6.1 p., atsakovas įsipareigojo už prievolės neįvykdymą laiku mokėti vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje numatyto dydžio metines palūkanas.
Teismas pripažino, kad atsakovas nevykdė prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.205 str.). Nors paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.), taip pat sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskola (6.874 str. 1 d.), tačiau laiku ir tinkamai prisiimtos prievolės nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad šalys sutartyje susitarė, jog atsakovas už pasiskolintą 347,54 Eur sumą įsipareigoja mokėti 80,37 proc. metinę palūkanų normą ir pasibaigus sutarčiai turėjo sumokėti 580,40 Eur palūkanų, kurias ieškovas įvardija kredito mokesčiu. Atsižvelgė į paskolintą sumą, sutarties, palūkanų skaičiavimo laikotarpį, tai, kad atsakovas yra vartotojas ir vadovaudamasis CK 1.5, 6.228 straipsniais prašomų priteisti palūkanų dydį sumažino iki 221,80 Eur sumos, kurią laikė pakankama atlyginti kreditoriui už pinigų skolinimąsi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB BnP Finance (AB Bobutės paskola) prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį, kuria dalinai tenkintas jos reikalavimas priteisti kredito mokestį ir šią reikalavimo dalį patenkinti pilnai- priteisti 443,59 Eur, priteisti sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą.
Nurodo, kad palūkanos yra dviejų rūšių: pirma, tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo palūkanos); antra, tai minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Apelianto vertinimu, reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka sulygtas paskolos (CK 6.872 str.), banko indėlio (CK 6.896 str.), banko sąskaitos (CK 6.920 str.) ir kitose sutartyse. Mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
A. S. įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 357,54 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 580,40 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kai metinė palūkanų norma - 80,37%, per trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, sumokėjo tik vieną įmoką pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką, tai apeliantas, vadovaudamasis Sutarties 8.4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 straipsniu, 6.217 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, 2 d., 2015-12-05 nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį ir pareikalavo visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį grąžinti prieš terminą. Prašomo priteisti 443,59 Eur kredito mokesčio metinė palūkanų norma neviršija nustatytos maksimalios įstatymo leidžiamos ribos.
A. M. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkinamas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalis, kuria dalinai tenkintas reikalavimas priteisti kredito mokestį keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija tik tą sprendimo už akių dalį, kuriomis nepilnai patenkintas jo reikalavimas priteisti visą kredito mokestį. Teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 221,80 Eur kredito mokesčio (palūkanų) vietoje 443,59 Eur sumos vadovaudamasis CK 1.5, 6.228 straipsnių nuostatomis, netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų taikymo pažeidus prievolę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, LR CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys).
Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Nagrinėjamu atveju AB „Bobutės paskola“ (dabar AB BnP Finance) su atsakovu M. S. 2014-12-16 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr.v49n2xps, kuria atsakovui suteikė 347,54 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 580,40 Eur kredito mokestį (palūkanas), kurio metinė palūkanų norma 80,37 proc. iki 2017-12-16. 2015 m. kovo 14 d. šalys sudarė specialiąsias sąlygas pakeičiantį priedą Nr. v49n2xps, kuriuo sutarė nukelti einamosios kasmėnesinės kredito įmokos grąžinimo datą nuo 2015-02-16 į 2015-04-14 ir naujai išdėstė mokėjimų grafiką, kuriuo atsakovas įsipareigojo mokėti 25,78 Eur įmokas iki 2018-02-14. Atsakovui nevykdant sutarties, nemokant įmokų, sutartis nuo 2015-12-05 vienašališkai nutraukta ieškovo iniciatyva.
Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu 2014-12-16 yra didesnė kaip 200 procentų (redakcija galiojusi 2012 01 01 iki 2015 01 01). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai.
Teismo vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo bei dalinio vykdymo, keitimo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą. Atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nes sutarties sąlygos atsakovas iš viso neginčijo, jos neatsisakė, su ja sutiko, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą sumą mažinti ir CK 6.228 str. pagrindu. Pripažinus, kad sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršijo Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos, apeliacinės instancijos teismas vertinimu byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, nesant nustatytos esminės šalių nelygybės, todėl nėra pakankamo teisinio pagrindo jas mažinti.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistiną kredito mokestį nuo 443,59 Eur iki 221,80 Eur keistina padidinant priteistą sumą iki prašomos 443,59 Eur sumos.
Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 5 d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio priteisimo pakeisti. Padidinti iš atsakovo M. S. ieškovui AB „BnP finance“ priteistą 221,80 Eur kredito mokesčio sumą iki 443,59 Eur.
Kitą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „BnP finance“, į.k. 302447985, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.