Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K., P. S. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (būdama našle). Taip pat Mirties liudijimas patvirtina, kad T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimų bei Gyventojų registro pažymos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2022-08-23 Testamentų registro išrašu nustatyta, kad mirus (duomenys neskelbtini) palikėjai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje yra sudarytas ir notaro patvirtintas (priimtas saugoti) testamentas, testatorius - (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (sudarymo data – (duomenys neskelbtini), testamento rūšis – oficialus); Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų; Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš (duomenys neskelbtini) Oficialiojo testamento nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savo mirties atveju jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko (padalindama) savo vaikams (pareiškėjams).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir ½ dalys statinių (unikalūs (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Be to, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra taip pat įregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina, kad pareiškėjai yra įpėdiniai pagal testamentą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Kaip ir nurodė pareiškėjai teismui, po motinos mirties pareiškėjai manė, kad testamento galiojimas užtikrina jiems nuosavybės teisės liudijimo išdavimą pas notarą be jokių apribojimų, tame tarpe susijusių su terminais. Be to, pareiškėja gyvena užsienyje, kas taip pat įtakojo palikimo priėmimo termino praleidimą. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotas asmuo iš esmės neprieštarauja, palikimo niekas kitas ne priėmė. Taip pat nustatytais duomenimis pareiškėjai yra vieninteliai palikėjos įpėdiniai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtą paveldi jo vaikai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjai dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50, 5.57 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti po motinos (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.