Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-452-372/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2-452-372/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
Ž. M., D. M.
Ieškovas
UAB „Šervudas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-452-372/2019Teisminio proceso Nr.2-58-3-00012-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1; 2.6.11.1;3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant D. T., dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. B., atsakovams Ž. M. ir D. M.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Šervudas“ ieškinį atsakovams D. M. ir Ž. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2018/06/04. Šia sutartimi atsakovai pirko naują mobilią grūdų džiovyklą PEDROTII mod. Large 200, dirbančią nuo elektros tinklo, su aspiracine valymo sistema. Perduoto turto kaina buvo 56870 Eur. Ieškovė grūdų džiovykla buvo perduota Perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovai įsipareigojo atsiskaityti iki 2018-10-10. Šiuo metu jie sumokėję 9370 Eur, o skola liko 47000 Eur.

2. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad pirkėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) finansinę prievolę pagal sutartį, jis privalo sumokėti delspinigius po 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos. Ieškinio pateikimo metu delspinigių suma sudaro 11750 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad skola yra priteistina iš atsakovės D. M., kadangi ji pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai yra sudarę Povedybinę sutartį, pagal kurią jie atsako už savo prievoles asmeniškai. Ieškovė atsisako reikalavimų atsakovui Ž. M..

4. A. Ž. M. pripažįsta skolą. Jis patvirtino, kad sutartį pasirašė pirmiausia jis, tačiau vėliau buvo sutarta, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys žmona savo ūkio vardu. Nurodo, kad skola dar nesumokėta, nes atsirado problemų su Luminor banku.

5. A. D. M. pripažįsta skolą. Ji nurodė, kad su vyru sudarė Povedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno iš jų pirkiniai yra asmeniniai. Džiovykla yra pirkta atsakovės vardu, ji yra jos ūkyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Šervudas“ pardavė, o atsakovė D. M. nusipirko

naują mobilią grūdų džiovyklą PEDROTII mod. Large 200, dirbančią nuo elektros tinklo, su aspiracine valymo sistema. A. D. M. liko skolinga ieškovei 47000 Eur skolos ir 11750 Eur delspinigių.

7. Teismas pripažįsta, kad D. M. ir Ž. M. (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, pagal kurios 3.3 punktą numatyta, kad po jos sudarymo bet kokiu būdu įgytas visas turtas yra įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, grūdų džiovykla yra asmeninė D. M. nuosavybė, ji privalo atsiskaityti su ieškove. Kaip matyti iš atsakovės veiksmų, ji ketina gauti Medicinos banko kreditą ir atsiskaityti su ieškove. Dėl to ginčo nėra (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

8. Atsakovė neginčijo to fakto, kad su ieškove nebuvo tinkamai atsiskaityta (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63; 6.205, 6.213 straipsniai). Lietuvos Respublikos CPK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Ieškovės ir atsakovės sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkte numatyta, kad pirkėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) finansinę prievolę pagal sutartį jis privalo sumokėti delspinigius po 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.),

10. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netsybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kasacinio teismo praktikoje netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).

11. Atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2018-11-20. Kadangi tai nebuvo padaryta ir iki bylos iškėlimo teisme, teismas vis dėlto sprendžia, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad nepadarytų nuostolių ieškovei. Teismo posėdyje atsakovas, kol dar nebuvo išspręstas klausimas dėl jo pašalinimo iš atsakovų, pripažino, jog ieškovė tikrai neturėjo galimybės disponuoti 47000 Eur. Pati atsakovė tuo klausimu iš viso nepasisakė. Tokiu atveju teismas negali būti tos aktyvus, kad mažintų delspinigių kiekį, kai patys atsakovė to neprašo. Kaip patvirtino teismo posėdyje ieškovės atstovas, atsakovai jokiu būdu nebandė derinti su ja atsiskaitymo galimybių.

12. Kadangi atsakovė D. M. praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsnio 2 dalis).

13. Tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1384 Eur žyminis mokestis ir 1233 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės abiems atsakovams. Kadangi atsakovo Ž. M. atžvilgiu byla nutraukiama, jam naikinamos ir laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis). A. D. M. atžvilgiu areštas taikomas jos turtui, kol bus įvykdytas teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Šervudas“(įmonės kodas 301742281,buveinė (duomenys neskelbtini) 47000 Eur ( keturiasdešimt septynis tūkstančius eurų) skolos, 11750 Eur ( vienuolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt eurų) delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 58750 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2019-03-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2617 Eur ( du tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

A. Ž. M. atžvilgiu bylą nutraukti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovo Ž. M. ( a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės D. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, taikyti iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė