Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.5.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2

2023 m. kovo 23 d.

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jolantai Maleronkienei, Violetai Kavaliauskienei,

kaltinamajai A. P., kaltinamosios gynėjai advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei – Lankevičienei,

nukentėjusiosios M. B. įstatyminei atstovei S. B., jos atstovui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P., pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344, 8.9 papunktį, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis Akita veislės šuo būtų tinkamai laikomas, dėl ko 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 19:00 val., minėtas šuo ištrūko iš namo adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sukandžiojo namo kieme buvusią mažametę M. B., padarydamas pastarajai daugybines žaizdas galvoje: vieną kaktos dešinėje pusėje, dvi dešiniame žande (kąstines), vieną kairio skruosto-žando srityje (kąstinę, kiauryminę), dešinės ausies kaušelyje, du odos nubrozdinimus kaktoje ir tris kaklo dešinėje pusėje, žaizdas ir odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, t. y. sužalojimus, visumoje vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją M. B..

2. Šiais savo veiksmais A. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamoji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžo po darbo namo, rado vaikus kieme, nuėjo namo. Būnant namuose išgirdo klyksmą lauke, pro langą pamatė, kad šuo užpuolė M., nubėgo į laukę. Parodė, kad parsivedė mergaitę, suteikė pagalbą, atvyko mama I. ir išsivedė mergaitę namo. Patikslino, buvo rugsėjo mėn., 19 val. vakaro. Kai grįžo pasirodė, kad šuo lauke, pasirodė, kad buvo namuose ir senelis per nežinojimą išleido jį į lauką. Parodė, kad gailisi, kad negalėjo užtikrinti vaikų saugumo, dėl nežinojimo jį paleido, pripažino, kad tai jos (kalinamosios) atsakomybė, užjaučia mergaitę, labai kankinosi, buvo labai skaudu. Paaiškino, kad atsiprašė šeimos, gailėjosi, domėjosi, kaip jaučiasi mergaitė, kalbėjosi su mama. Parodė, kad žalą ligonių kasai sumokėjo, mamai dalį žalos atlygino, kitą dalį atlygins. Paaiškino, kad šuo buvo užmigdytas, nebeplanuoja šuns įsigyti, ir jų šeimai buvo trauma, nesijautė saugiai. Paaiškino, kad šuns pirmas agresijos atvejis, jis kartą miške vaikėsi stirną. Prieš žmones incidentų nebuvo niekada. Pripažįsta žalą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

5. Kaltinamoji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Savo kaltės nepripažįsta. Lietuvių kalba yra jos gimtoji kalba. Nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįrašyta. Prieš 3 metus nusipirko šunį, Akitos veislės, šuns vardas yra Lota, dokumentuose nurodytas kitas šuns vardas, tačiau jie pervadino šunį. Tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, galimai prieš 2 metus, į jų aptvertą kiemą buvo įbėgusi kaimynų, kurių pavardė B., šuo, spanielio veislės, kuri palindo po tvora ir atsidūrė jų kieme. Tuo metu kieme buvo jų šuo, kuris pradėjo ginti savo teritoriją, ir puolė šunį, atsidūrusį jų teritorijoje, šunys susigrūmė ir spanielis pabėgo. Jokia žala spanieliui padaryta nebuvo. Ir nuo to laiko pastebėjo, kad jų šuo nemėgsta šio šuns kvapo. Nori paaiškinti, kad du B. jaunesni vaikai draugauja su jos vaikais ir ateina į jų kiemą. Į jų kiemą ateina apskritai daug vaikų, kadangi leidžia vaikams žaisti kieme ir dažnai su vaikais būna jų šuo. Šuo gyvena ir name, ir kieme, voljero nėra, tačiau jų namo teritorija pilnai aptverta tvora. Maždaug prieš metus, tikslios datos nepamena, ji ėjo kartu su savo nepilnamečiu sūnumi, kuris su pavadėliu vedė Lotą ir pro šalį riedlente važiavo A. B. ir jų šuo šoko jam ant nugaros, nagais įdrėskė jam nugarą ir grybštelėjo už plaštakos. Berniukas sužalotas nebuvo, šuo buvo paskiepytas, viskas baigėsi gerai. Tuomet suprato, kad jų šuo nemėgsta jų šuns kvapo, kuris lieka ir ant vaikų, ir paprašė šių vaikų mamos, kad neleistų vaikų žaisti į jų kiemą, nes šuo blogai į vaikus reaguoja. Mama sakė, kad gerai, kad pakalbės su vaikais. Po pokalbio matė, kad vaikai kartu žaidžia, bet už tvoros, į jų kiemą neidavo. 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 17 valandą, jos 3 vaikai pasiėmė šunį ir nuėjo žaisti į kiemą, girdėjo, kad kieme yra daugiau vaikų, matė, kad atėjo du kaimynų berniukai, broliai, ir daugiau per langą nežiūrėjo. Kaip į jų kiemą atėjo M., ji nematė, kad ji yra jų kieme, nežinojo. Dirbo savo namų ruošos darbus. Apie 19 valandą išgirdo klyksmą, pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad M. guli ant žemės, o ant jos yra jų šuo, o jos sūnus jį bando patraukti nuo M.. Išbėgus jos sūnus jau buvo patraukęs šunį nuo M., M. gulėjo ant žemės, matė, kad jai sužalotas veidas. M. pakėlė, parvedė namo, jos anyta, kuri yra medikė, išvalė ir sutvarstė M. žaizdas. Sūnus nubėgo pas M. tėvus, atbėgusi M. mama nuvežė M. į ligoninę. Kaip buvo užpulta M., ji nematė. Jos vaikai papasakojo, kad M. atėjus, šuo prie jos priėjo ir iš karto puolė. M. atėjo į jų kiemą, kai šuo ten jau buvo. Pas juos į kiemą dažnai ateina įvairių kaimynų vaikai, tačiau niekada su kitais vaikais nebuvo jokių incidentų. Su jos vaikais ir šunimi taip pat tokių incidentų nėra buvę (t. 1, b. l. 149-151).

6. Nukentėjusiosios M. B. įstatyminė atstovė S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsisako ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio.

7. Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. vakare kartu su žmona S. B., gimusia (duomenys neskelbtini), buvo namuose, o jų jauniausia dukra M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), žaidė su savo draugais šalia esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19:00 val. į jų namus atbėgo vienas iš M. draugų (vardo ir pavardės nežino), kuris pasakė, kad M. šuo įkando į galvą. Apie tai sužinojusi, jo žmona pėsčia nubėgo pas dukrą, o jis surinko dukros dokumentus, sėdo į automobilį ir taip pat nuvažiavo pas dukrą. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini), M. su jo žmona jau buvo išėjusi iš kiemo, prie gatvės. Jis sustojo, matė, kad M. yra visa kruvina, matėsi ant kelių žaizdų uždėti pleistrai. Dukra su žmona įlipo į automobilį ir jis iškart išvažiavo į Santaros klinikų vaikų ligoninės priėmimo skyrių. Greitosios nekvietė, kadangi ligoninė yra netoli jų namų ir jis ją nuvežtų greičiau, nei būtų atvykusi greitoji medicinos pagalba. Atvykus į ligoninę, M. buvo suteikta medicinos pagalba, gydytojai pasakė, kad bus reikalinga operacija. Apie 23:30 val. M. B. buvo pradėta operacija, kuri truko apie 3 valandas. Po operacijos M. B. atsigavo šiandien 11:00 val. Apie M. būklės stabilumą jis nežino, jokio išrašo kol kas neturi. Ligoninėje su M. guli jo žmona. Jis (duomenys neskelbtini) namo gyventojų asmeniškai nepažįsta, žino juos iš matymo. (duomenys neskelbtini) gyvena A. P.. Apie įvykį su namo gyventojais dar nebendravo, jų pozicijos šiuo klausimu dar nežino (t. 1, b. l. 43-45).

8. Liudytoja S. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., po pamokų, apie 16 valandą, jos dukra M. išėjo žaisti į lauką su draugais. Nori paaiškinti, kad yra būrelis vaikų, su kuriais jos dukra draugauja ir kartu žaidžia, jie žaidžia visur, tai gatvėje, tai pas ką nors kieme, tai jų kieme. Minėtą dieną M. išėjo į lauką, kur tiksliai ji žais su vaikais, M. nepasakė. Kartais jie žaidžia vienoje vietoje, paskui pereina žaisti į kitą vietą. Apie 18 valandą pas juos atbėgo T. Š., pasakė, kad greičiau bėgtų, nes M. šuo galvą kandžioja. Ji nubėgo bėgte su T., kuris mynė dviratį, į tuos namus bėgdama T. paprašė, kad grįžtų pas juos ir pasakytų jos vyrui, kad paimtų dokumentus ir atvažiuotų pas juos su mašina. Atbėgus pas kaimynus, įėjo į namo vidų, kur buvo namo šeimininkė ir vyresnė moteris, kurios tvarstė M.. Namo šeimininkės vardo nežino. Jos dukra buvo sąmoninga, bet verkė ir buvo stresinėje būsenoje. Ji ją paėmė ir jos kartu išėjo iš namų. Dar šuns šeimininkei pasakė, kodėl neprižiūri šuns, kad tai jau ne pirmas kartas, kai šuo puola vaikus, ta moteris jai pasakė, kad jos šuo puola tik jos vaikus, kad viskas čia gerai, kad žaizdas M. sutvarstė ir viskas bus gerai, nors M. buvo visa kruvina, visi plaukai buvo kruvini, vaikas buvo stresinėje būsenoje. Jie nuvažiavo į vaikų ligoninę, kur M. padarė rentgeną, davė raminamųjų, nes ji buvo dideliam strese, operaciją darė suaugusiųjų Santariškių ligoninėje, plastinės rekonstrukcijos skyriuje, kadangi buvo labai gilios žaizdos veido srityje, buvo nutrauktas veido raumuo, dėl to turėjo operuoti veido chirurgai. Vėliau jau M. jai papasakojo, kad ji su kaimynų 2 berniukais – T. ir D. Š., M., pavardės nežino, ir šuns šeimininkų vaikais žaidė pas juos kieme. Nori paaiškinti, kad jų kieme buvo įprasta žaisti, tai buvo ne pirmas kartas, kai ji ten žaidė. Jiems padarius pertrauką žaidime, M. pasakė, kad pertraukos metu kažkas atidarė namo duris ir išleido šunį į kiemą, kas išleido šunį, M. neįvardino, ir tas šuo ją iš karto puolė. Nori paaiškinti, kad tas pats šuo prieš metus taip pat buvo užpuolęs jos sūnų, tuo metu šeimininkų šunį vedžiojo jų sūnus, kuris susitikęs jos sūnų su juo kalbėjo, ir šuo nei iš šio, nei iš to, užšoko jos sūnui ant nugaros ir grybštelėjo į sprandą. Tuomet niekur nesikreipė, tiesiog su kaimynais aptarė situaciją. Nori paaiškinti, kad prieš šį įvykį, minėto šuns šeimininkė niekada nėra prašiusi, kad savo vaikų neleistų į jų kiemą, ji jai tik po įvykio sakė, kad šuo kažkaip ne taip reaguoja į jos vaikus, bet iki to įvykio nieko nesakė. Šuns šeimininkė iki šiol nebuvo atėjusi, atsiprašiusi ir vaikšto su šunimi šalia jų namų, šuo yra be antsnukio. Paskutiniu metu buvo mačiusi šunį ir su antsnukiu (t. 1, b. l. 75-76).

9. Liudytoja S. P. parodė, kad jos teisės jai išaiškintos, šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje sutinka duoti parodymus. Tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, buvo pas savo sūnaus šeimą, kur dažnai būna, nes prižiūri anūkus. Minėtą įvykio dieną taip pat buvo sūnaus namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). Visi trys sūnaus vaikai išėjo į lauką ir žaidė namo kieme, taip pat su vaikais lauke, namo kieme buvo šuo, kiek pamena, šuo dar prieš vaikams išėjus į lauką, jau buvo namo kieme. Per langą matė, kad namo kieme žaidžia ir kaimynų vaikai. Kiek pastebėjo, kieme buvo apie 10 vaikų, tačiau kiek tiksliai jų buvo, negali pasakyti, tačiau vaikų buvo nemažai. Matė, kad kieme, be jų vaikų, buvo U., M., šių vaikų pavardžių nežino, kitų vaikų duomenų nežino. Kokiu momentu į namo kiemą atėjo mergaitė, kuri vėliau buvo užpulta, ji nežino. Bebūnant namie, po pietų, kelintą valandą nežino, išgirdo šauksmus, iš karto išbėgo į lauką ir pamatė gulinčią ant žemės mergaitę, šuo jau buvo nustumtas į šoną. Atėjusi prie mergaitės, pakėlė ją nuo žemės, nusivedė į namą, sutvarkė žaizdas ir tuo metu atėjo mergaitės mama, pasiėmė mergaitę ir ją išvežė į ligoninę. Sūnaus namuose šuo, Akita veislės, Lotos vardu gyvena apie 2 metus. Prie jos su šiuo šunimi niekada tokių įvykių nėra buvę, nors kieme pastoviai žaidžia įvairūs vaikai. Jeigu su šunimi ir buvo kokie nors nutikimai, ji apie tai nieko nežino. Šios mergaitės, kurią užpuolė šuo, ji nepažinojo. Pačio įvykio, kai mergaitė buvo užpulta, ji nematė, vėliau vaikai papasakojo, kad ši mergaitė buvo užpulta nei iš šio, nei iš to, kadangi patys vaikai buvo šoke, apie šį įvykį nelabai jų klausinėjo. Daugiau apie šį įvykį nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 106-107).

10. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta mažametė nukentėjusioji M. B. parodė, kad jos vardas M. B., jai (duomenys neskelbtini) metai. Jos su drauge važiavo su paspirtuku, jos pamatė draugus, kurie žaidė, iš pradžių nebuvo šuniuko, jos žaidė slėpynių, padarė pertraukėlę, kažkas atidarė duris ir paleido šunį, šuns vardas Lota, ji buvo prie sūpynių, niekur nejudėjo, tas šuo ėjo prie jos, užšoko ir sukandžiojo, ir ranką sukandžiojo dar. Tie žmonės įvedė į kambarį šunį ir ją, užklijavo pleistrus, jos veidas buvo raudonas ir vėliau važiavo į ligoninę ir jai viską siuvo. Neatsimena, kada tai įvyko. Tik mama atsimena, šiais metais tai buvo. Prieš kokius tris mėnesius. Kažkur naktis buvo tuo metu. Ji nebuvo pasiėmus telefono, nežino, kiek valandų. Jau buvo tamsu. Kur šuo ją apkandžiojo, ji atsimena gatvę, (duomenys neskelbtini). Pats pirmas namas, ten yra gatvė ir iš karto įvažiavimas. Gatvės pradžioje antras namas. Vieno aukšto namas, nežino, kas gyvena, ten gyvena jos brolio draugas S. ir T., T. yra ir jos, ir brolio draugas irgi. Ji buvo prie sūpynių, kur ją sukandžiojo. Sūpynės yra kur yra varteliai, įeini pro vartelius ir iškart sūpynės. Įėjus pro vartelius sūpynės yra kairėje pusėje. Kai tik atėjo prie sūpynių, ten buvo 2 T., viena mergaitė M., S. ir dar viena mergaitė, kurios vardo nepamena. Pavardžių nei vieno nežino. Namo viduje buvo kažkokia močiutė, S. ir T. mama, tėtis ir dar kažkokia mergaitė, ji mažesnė už tą mergaitę, kuri buvo kieme. Kai atėjo iš pradžių į kiemą, tas šuo buvo viduje namo. Šuns vardas Lota. Kažkas atidarė duris ir paliko atviras duris, ir Lota tiesiog išbėgo. Močiutė atidarė duris ir tiesiog Lota išbėgo. Ėjo, ne bėgo. Ji šunį visada pažinojo, nes jos brolis visada eidavo pas tą S. ir žaisdavo krepšinį. Ji niekada nedraugavo su tuo šuniu, nes jis lodavo ant jos, kai ji pravažiuodavo, buvo tokie vartai, kur jos su mama eidavo, mama eidavo, ji važiuodavo ir šuo pamatęs jas visada lodavo. Ji niekada nežaisdavo tame kieme, nebent ateidavo pažiūrėti kaip brolis žaisdavo krepšinį. Kokius 10 kartų buvo tame kieme. Tą dieną ji nuėjo į tą kiemą, nes jie labai linksmai ten žaidė, sakė, kad jie šuns nepaleidžia ir ji nuėjo žaisti. Jie jai pasakė, kad šuo namie ir jo nebepaleidžia, ir ji patikėjo. Visi pasakė, S., T., didelė mergaitė ir D., ir dar vienas T.. Taip, S. ir T. tėvai matė, kad ji buvo kieme. Ir ji juos matė. Jie tiesiog buvo kieme, T. mama atvažiavo su mašina ir ji ją pamatė, tėčio nematė. Močiutę matė tik tuomet, kada ją sukandžiojo, nes ji užklijavo jai pleistrus. Ji šunį paleido, močiutė, ir tada pamatė močiutė, kaip ją užpuolė. D. matė, T., dar vienas T., S., M., ta didelė mergaitė, S. ir T. mama ir močiutė matė kaip ją užpuolė. S. pasiėmė ir patraukė šunį nuo jos. Kai močiutė atidarė duris ir šuo išėjo, jis po truputį ėjo ir užšoko ant jos. Ji tiesiog stovėjo ir viskas kai ją užpuolė. Jis ją nuvertė ant žemės ir sukandžiojo. Ji bandė apsiginti. S. mama pasakė, kad patrauktų šunį nuo jos ir jis patraukė. Močiutė ją nunešė į namą ir užklijavo pleistrus. Kai ją sukandžiojo, ji buvo išsigandusi, ir ji pradėjo šaukti. Jai labai skaudėjo. Gydytojai ją užmigdė, viską susiuvo ir užklijavo pleistrus. Veido nematė, matė tik savo ranką, veido negalėjo pamatyti, kai ją iš karto sukandžiojo. Buvo visur skylės. Labai daug kraujo bėgo iš rankos. Kai močiutė nunešė į namą ją, ji neatsimena, ką jie kalbėjo, jie jai nieko nesakė. Labai daug kraujo nubėgo, nuvalė kraują su servetėlėmis ir užklijavo pleistrus. Klijavo ant kairiojo žando, šalia virš dešinio antakio, šalia kaklo, ant rankos neklijavo. Jos pačios mama atsirado toje vietoje, S. nubėgo ir pakvietė jos mamą ir jos mama atbėgo. Tėtis atvažiavo ir paėmė, ir nuvežė jas į ligoninę. Turi šuniuką vieną. Jis yra labai mažas. Jos šuniuko vardas Liusė, nežino veislės. Po to įvykio jau jaučiasi geriau. Liko po įvykio žymės randai. Virš akies neliko, žande liko, kaktoje ir prie kaklo dešinėje pusėje. Matosi žymės. Gerai jaučiasi, geriau nei praeitą kartą, nes praeitą kartą buvo viskas kraujuota. Draugai mokykloje nieko nesako, klausinėja tik kas nutiko, ji atsako, kad ją tiesiog šuo sukandžiojo. Tik klausia draugai, daugiau nieko nesako. Kai iš naujo reikia pasakoti, jau pavargo pasakoti, nes vienam papasakoji, po to prieina kitas draugas ir vėl pasakoti reikia. Truputį liūdna pasidaro, kai prisimena tą įvykį. Pergyvena truputį, jog liko randai. Atrodo, kad negražiai atrodo veidas, norėtųsi, kad būtų gražesnis veidas. Po įvykio Lotą, šunį matė, iš arti nematė. Kai pamato šunį, nueina toliau, nes bijo jų, apskritai šunų bijo, tik savo nebijo. Nori papildyti, kad sapnuodavo tą įvykį, kuris nutiko, kartais sapnuoja ir kaip ją sukandžiojo kitas šuo iš anksčiau (t. 1, b. l. 102-104).

11. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas T. Š. parodė, kad jis yra T. Š., jam (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Jo tėvai G. Š. ir R. Š.. A. P. jis nepažįsta. M. jis pažįsta. Teko matyti, kad jai būtų kažkas atsitikę. Tai jie žaidė pas T. ir M. kieme, jie nuėjo valgyti, kažkas paliko atidarytas duris arba išleido senelis su močiute, išbėgo Lota, šoko ant M. ir pradėjo ją kandžioti. Jie rėkė, kad šuo nuliptų ir „fū“. Kai išgirdo tėvai mergaitės klyksmą, atbėgo, patraukė šunį (Lotą) nuo mergaitės. Jis nuvažiavo pas jos (M.) tėvus ir ją vežė į ligoninę. Tai atsitiko T. ir M. kieme, tik žino, kad ten (duomenys neskelbtini) gatvė. Ten kaimas, kuris vadinasi (duomenys neskelbtini). T. ir M. pavardžių jis nežino. Jie norėjo pažaisti, pasikvietė kitus draugus, kurie po to išėjo valgyti, ir tai atsitiko. Jie žaidė su M.. Visi žaidė. Datos įvykio neatsimena. Tai atsitiko gal prieš tris - keturis mėnesius. Tai buvo prieš rudenį, maždaug vasaros pabaiga. Tai vyko dieną. Šuo, kuris sukandžiojo M., atbėgo nuo durų, įkando jai ir po to parvertė, ir pradėjo kandžioti ją. Jam rodos, tiesiog šunį paleido senelis, tiesiog ten buvo atvažiavę prižiūrėti, paleido, nes tiesiog pagalvojo, kad jį tiesiog reikia leisti pasilakstyti. Dar įvykį matė jo brolis ir M.. Brolis D. Š.. M. tėvams pasakė jis pats, pasakė jos broliui, o jis nuėjo ir pasakė jos tėčiui. Brolis jam atidarė duris ir jis jam tiesiog pasakė, kad šuo sukandžiojo M.. Tuose namuose, kuriuose įvyko įvykis, kas buvo dar, jis nežino. Iš savo šeimos narių M. tame kieme žaidė viena. Tas kiemas, kuriame jie žaidė, buvo aptvertas. Įvykio vietoje, įvykio name dar gyvena M., T. ir S.. Šuo atitrauktas nuo mergaitės buvo, jį tiesiog pakėlė S. ir tiesiog ją patraukė į šoną, nuo tos mergaitės. S. pribėgo, T. ją (Lotą) nustūmė, S. ją (Lotą) tiesiog pasiėmė ant rankų ir S. ją nunešė toliau. Kai šuo kandžiojo mergaitę, pirmas, jam atrodo, išbėgo T., tas, kuris gyvena tame name, dar išbėgo S., po to dar M. ir dar jo mama. Kai mergaitė, po to, kai ją apkandžiojo šuo, jis matė, kai ėjo, jai daug buvo, apkandžiojo ranką ir galvą. Ir kai ją vedė, galva buvo labai kruvina, tiek jis matė. Ją tiesiog nusivedė namo, dagiau nežino, nieko negirdėjo. Ji tiesiog verkė ir tiek. S. mama matė, kad kieme yra M., tiksliai nežino, bet mano, kad ji matė. Tame name be S. mamos iš suaugusiųjų nebuvo, po to tik ten atvažiavo M. tėvai. Senelį matė, kartu senelės nematė. Iki įvykio tame kieme yra žaidęs, kiek kartų, nežino. Kažkur žaidęs gal ten apie trisdešimt kartų. Jam ten žaidžiant tame kieme šuo Lota su jais būdavo, ne visą laiką, bet būdavo. M. tame kieme žaidė ne pirmą kartą. Iki įvykio, kad tas šuo piktas, kad reikia jo saugotis, jam niekas nieko nesakė. Jis žinojo, kad kažkas, kai pravažiuodavo ar praeidavo, šuo tiesiog loja ant jų ir viskas. Iki įvykio dėl šuns žmonių nukentėjusių nebuvo, bet Lota buvo sukandžiojus stirną. Kad šuo sukandžiojo stirną, iki įvykio jis nežinojo, šitą sužinojo po įvykio. P. (T. ir M. mama) išbėgus ir pamačius, kad sukandžiojo M., ji tiesiog ją pakėlė nuo žemės ir nusivedė į namus, ką toliau darė, jis nematė. Jis mano, M. šuo užpuolė netikėtai. Kažkas tą šunį išleido, ar tiesiog paliko atidarytas duris, tada ji išbėgo, kando jai į ranką ir po to ją pargriovė. Pribėgo būtent prie M., nes ji turi irgi kitą šuniuką, ji jį užuodė ir dėl to. O šiaip ji (M.) buvo toliausiai nuo Lotos. Ar kas nors atsiprašė M., jis nežino. Jam po šio įvykio tame kieme žaisti neteko, nemano, kad dar kažkokie vaikai ten žaidė. Nežaidžia, nes mano, bijo, kad juos dar gali užpulti. Po įvykio su M. bendrauti teko, kažkokių pakitimų ant jos, jis nematė, jie bendravo per žaidimus, jis buvo ją matęs, bet nieko nematė. Po to įvykio tą šunį matyti jam teko, o M. ar matė, nežino. Tas šuo buvo su antsnukiu ir jį vedėsi su pavadėliu. Daugiau klausimų nėra.

12. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis liudytojas S. P. parodė, kad jis S. P.. Mano, kad žino, dėl ko yra pakviestas, bet nežino, ar tikrai dėl to. Yra pakviestas liudyti. Sutinka duoti parodymus. Jis kai viskas prasidėjo, nematė, nes buvo namo viduje, taip pat buvo močiutė, mama, senelis. Brolis ir sesė žaidė kieme su kitais vaikais, su aplinkinių kaimynų vaikais. Buvo jų šuo, kuris žaidė kartu kieme. Atėjo ta mergaitė į jų kiemą, nors jai buvo pasakyta, kad jai negalima į kiemą. Šuo užpuolė mergaitę, tuo metu jis išgirdo, kad kažkas šaukia, paėmė šunį ir nuvedė į namą. Tada močiutė suteikė pirmąją pagalbą, mergaitės tėvai atėjo ir nuvežė į ligoninę. (duomenys neskelbtini). Šuo apkandžiojo mergaitę jų kieme, prie sūpynių. Buvo vaikų, visus pažinojo: M. (pavardės nepamena), T., M. V., M., buvo brolis ir sesė. Namuose buvo: jis, senelis A., močiutė S., mama A. P.. Nematė, kada atėjo ta mergaitė M.. Jo šeimos nariai, kurie buvo namie, nežinojo, kokie vaikai buvo lauke. Šuo buvo kartu kieme su broliu, sese ir kitais vaikais. Visas namas aptvertas tvora, nėra jokių tarpų. Buvo grįžęs iš mokyklos, pats grįžo apie 15 val., mama jau buvo namuose. Jų šuo nemėgsta jos šeimos narių ir tos mergaitės, kiek prisimena, mama ir jis kalbėjo, kad negalima užeiti į jų kiemą. Yra sakęs pats jos broliui, su kuriuo bendrauja, kada mama sakė, jis nežino. Jis sakė gal prieš 1-1,5 metų iki įvykio. Matė, kad šuo nepriima jų šeimos, su kitais sutaria. Atvažiuoja giminės ir jokių problemų nėra. Jo šuo buvo mažas, jų šuo atbėgo į jų kiemą ir buvo užpuolęs jų šunį, gal jis jaučia kvapą to šuns ir dėl to nemėgsta. Jokių įvykių nebuvo, kad dalyvautų jų šuo, bet būtent ant tų žmonių urgzdavo: ant M. ir jos šeimos narių. Jam nėra žinoma, kad jų šuo būtų ką nors apkandžiojęs. Jis tuo metu valgė, išgirdo, kad kažkas rėkė, atsistojo, išbėgo į kiemą ir matė, kad šuo kandžioja mergaitę, pribėgo, paėmė jį ir nuvedė į kambarį. Mergaitė gulėjo ant žemės, ant nugaros, kai šuo kandžiojo. Jis šunį atitraukė, iškart bėgo atitraukti. Neturėjo antkaklio šuo, patraukė už pakarpos, jis nesipriešino. Tuo metu nežiūrėjo, kokie mergaitės sužalojimai, iškart pagriebė tik šunį, po to mama ir močiutė atėjo. Nežiūrėjo, kokios būsenos buvo mergaitė, verkė mergaitė ir viskas. Jis nežino, kodėl mergaitė užėjo į jų kiemą. Jis viduje buvo, senelis viduje – kitoje namo pusėje, mama buvo vonioje ar savo kambaryje. Šuo įprastai būna paleistas kieme, su jokiais kitais vaikais nebuvo konfliktų. Jis ėjo pranešti mergaitės tėvams, bet T. buvo su dviračiu ir jis greičiau pranešė. Jo mama į įvykį reagavo gana ramiai. Jo mama mergaitės M. klausė, kodėl ji atėjo į kiemą, jei buvo pasakyti jog neitų. Mama su M. mama susirašinėjo, klausė kaip jaučiasi, bet bendravo per „messengerį“. Ar mama atsiprašė mergaitės tėvų, tai nežino. Pro priekinius vartelius įėjo, jie buvo uždaryti ir užrakinti tuo metu varteliai. Visi, kai ateina, uždaro vartelius, skląstis užsistumia ir užfiksuoja. Nesunku atidaryti, visi žino kaip atidaryti, iš gatvės irgi galima atsidaryti. Gal sužinojo kaip atrakinti vartelius, tada kai šuns nebuvo, M. gal buvo atėjus, o kai šuo atsirado, M. neidavo į kiemą iki šio įvykio. Yra užtikrintas, bet ne visada namuose būna, kiek yra matęs, tai čia pirmas kartas buvo, kai M. užėjo į jų kiemą atsiradus šuniui. Galėjo žinoti M. kaip atsidaro varteliai, kai nebuvo jų šuns, tai ji ateidavo. Nepilnametis apklausos protokole padarė pastabą, kad M. mama į įvykį reagavo gana ramiai. M. mama M. paklausė, kodėl ji atėjo į kiemą, jei buvo pasakyta, jog neiti (t. 1, b. l. 127-129).

13. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta mažametė liudytoja M. V. parodė, kad yra M. V., jai (duomenys neskelbtini). Neprisimina tiksliai kada, bet jos draugės šuo apkandžiojo mergaitę. Jie žaidė lauke, pas jos draugę kieme, ir buvo pasakyta neišleisti šuns, ji nežino kodėl, bet buvo kažkodėl atidarytos terasos durys, šuo išėjo, iš pradžių tiktai vaikščiojo aplink mergaitę, paskui pradėjo kąsti ranką, nuvertė ant žolės, tada pradėjo kandžioti veidą. Jos draugė, tai jos kaimynė, jos vardas M., nežino, kurį žmogų įvardinti kaip šuns savininką, M. šeimos šuo. Šuo, ji didelė. Galima sakyti panašios spalvos [kaip sofa], bet šviesesnė, oranžinės šviesios spalvos, kreminės kaip sakoma, veislę žino tik angliškai, shiba inu veislė. Pažįsta apkandžiotos mergaitės brolį, pačios mergaitės nepažįsta. Mergaitei nežino kiek metų, mano iš išvaizdos, kad (duomenys neskelbtini). Atsitiko lauke, nežino, kokia tiksliai vieta, kiemas. Kiemas draugės M.. Lauko gatvėje. Mergaitei apkandžiojo veidą, matėsi kažkas, gerai neįsižiūrėjo, matėsi kraujas bėga, ir mėsa matėsi biški. Ant rankos sužalojimų nematė, nežiūrėjo į rankas. Įvyko prie sūpynių. Kiemas aptvertas, galima sakyti, tokiom eglutėmis ir dar tais, pamiršo, kaip vadinasi, tvora dar. Į kiemą gali pats įeiti pro vartelius. Jai atrodo, pati mergaitė atėjo prieš ją, tada ji, tada du kiti jų draugai. Nežino mergaitės vardo. Ji atėjo po apkandžiotos mergaitės. Įvykį matė T. Š., D. ir ji. Jie buvo vieni lauke pasilikę, nes kiti draugai turėjo eiti valgyti. Kieme suaugusiųjų nebuvo, namuose buvo M. mama ir jos seneliai, ir dar jos broliai. Broliai vienas (duomenys neskelbtini), kitas - (duomenys neskelbtini). Šuns neišleisti liepė jos vyresnis brolis, M. vyresnis brolis S.. Jai atrodo, M. mama irgi sakė, ne jai sakė, seneliams. Negirdėjo, kai S. sakė, ji tiesiog girdėjo, kai jau buvo užpulta mergaitė, kad sakė: „buvo pasakyta neišleisti“. Sakė ir S., ir M. mama, ji tiesiog tai girdėjo, nežino tiksliai. M. mamos žodžius girdėjo netiesiogiai. Šuo pradėjo vaikščioti po kiemą, po to pats šuo vaikščiojo, paskui ėjo link mergaitės, aplink pavaikščiojo. Ji nežino tiksliai, nes buvo trumpam išėjus ir paskui grįžo, kai po kelių minučių grįžo, ji vis dar vaikščiojo, ir po kelių minučių užsipuolė. Kiek žino, jai nepatinka kiti šunys ir pati mergaitė, ji turi šunį, nuo jos atsidavė kvapas jos šuns ir dėl to. Mergaitę užpuolęs šuo nuvertė ir apkandžiojo. Prieš tai jie kalbėjosi, suposi, panašiai, mergaitė nieko nedarė. Jie kalbėjo, suposi, vaikščiojo, darė kažką, iš pradžių žaidė, draugai išėjo pavalgyti, planavo žaisti toliau, kai jie grįš. Mergaitė stovėjo, nesisupo, daugiau nieko nedarė. Mergaitę apgynė M. dvynys brolis T., jis pastūmė šunį, ir vyresnysis brolis S. nuvedė į namą. Į tą kiemą pažaisti ateidavo savaitgaliais, dažniausiai, ne pirmas kartas, kai ten buvo. Šuo kieme būdavo, kai ateidavo, ji nieko nedarydavo, gulėdavo ar lodavo ant kitų žmonių. Apkandžiotą mergaitę pažinojo biški anksčiau, kai ji buvo mažesnė, iš jos brolio, sutiko ją, kai buvo pas jos brolį namuose. Anksčiau nebuvo žaidusi su ta mergaite. Anksčiau šuo žmogaus nebuvo nuskriaudęs. Buvo anksčiau sudraskęs stirną. Šunį buvo su M. vedžiojusi už kiemo ribų, karts nuo karto vedžiodavo. Su pavadėliu. Antsnukis ar būdavo, nežino, neatkreipė dėmesio. Po apkandžiojimo matė mergaitę tik kai įvedė į namus, daugiau nematė (t.1, b. l. 138-140).

14. Policijos registruojamų įvykių duomenimis (ROIK 0121000586975), kad vakar pranešėjos (duomenys neskelbtini). vaiką apkandžiojo kaimynų šuo. Įkando į ausį, veidą, ranką. Pranešėjas pats vežė į ligoninę vaiką Vaikas guli ligoninėje. Adresas nurodytas kaimyno, kur viskas vyko (Vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021-09-09 10:41 val. (t. 1, b. l. 7).

15. 2021 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). kiemo aplinka. Atvykus nurodytu adresu matomas aptvertas sklypas, kuriame yra vieno aukšto, baltos spalvos gyvenamasis namas, įvažiavimas į kiemą bei likusi sklypo teritorija aptverta metaline tvora. Pastūmus skląstu užrakintus vartelius, patenkame į namo kiemą. Įėjus į kiemą, matomas prie garažo stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), namo kiemo teritorija nuo vartų, iki kiemo išklota trinkelėmis. Įėjus į kiemą ir žiūrint į dešinę, matomas sodelis, kuriame auga veja, matoma keletas vaismedžių ir pan. Taip pat, matomos medinės sūpynės, šalia gyvatvorės, ties kiemo riba matomas stovintis medinis vaikų žaidimų namelis. Ant tarp sūpynių ir gyvatvorės esančios vejos yra matomas padrikas vejos sumindymas. Apžiūrint teritoriją, jokie objektai, ar kiti tyrimui galintys turėti reikšmės objektai paimti nebuvo. Teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 37-41).

16. 2021 m. rugsėjo 9 d. T. B. protokolo – pranešimo duomenimis, kad 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 19:00 val., jo dukrą M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kai pastaroji žaidė su kitais vaikais pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė iš minėto namo ištrūkęs šuo, kuris apkandžiojo M. B. veido sritį, kaklą, dešinę ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą. Dėl įvykio M. B. buvo atlikta operacija, šiuo metu M. B. gydoma Santaros klinikose. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1).

17. 2021 m. spalio 6 d. vaizdo įrašų iš body kamerų apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_0909_105924_020. Vaizdo įrašo pradžia-10:59. Vaizdo įrašo trukmė - 04:04. Vaizdo įraše pareigūnai išlipę iš tarnybinio automobilio prieina prie vyro, klausia, kaip jaučiasi vaikas. Vyras sako: „Nu kaip, jis dar miega, po operacijos“. Pareigūnui paklausus, ar darė operaciją, vyras tai patvirtina. Pareigūnui paklausus, kas buvo vakar. Vyras sako: „Bliamba, nu ta prasme, nu va (rodo pareigūnams telefoną), realiai tokią į ligoninę nuvežiau. Visa rankas, veidas čia, nu „koroče“, ta prasme, nu kas buvo, ta prasme vaikai žaidė, nu tenai, su vaikais, (duomenys neskelbtini) gatvėj, ten kieme, viskas tvarkoj ir sakė, kažkas iš namų šunį išleido. Nu ir ant mano dukters.“ Pareigūnui paklausus, koks šuo, vyras atsako, kad Akita. Pareigūnui paklausus, ar aišku, iš kurio namo, vyras atsako teigiamai ir sako: „nu tai ta prasme, jie žaidė būtent to namo kieme, va ten, tas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar ne, žaidė kieme, šuo buvo viduje nu ir bliamba, kažkas duris atidarė, išleido tą šunį į kiemą, nu, bet sakau, čia tokia situacija, bliamba, ji svetimame kieme buvo, žinai, nu bet“. Pareigūnui pasitikslinus, ar tame name gyvena draugai, vyras tai patvirtina, sakydamas: „Vaikai, gal 8 vaikai žaidė, kaip tik vakar vakare“. Pareigūnas pasitikslina, ar tame kieme žaidė, kur tas šuo buvo, vyras tai patvirtina. Pareigūnui paklausus, ką sako kaimynai, žmonės, šuns savininkai, vyras atsako: „ne nu, tai, nu kaip, ten, kiek aš spėjau pabendrauti vakar, nulėkęs mašiną pasiimti, nesupratau, ten sako, geras šuo, ant nieko nepuola, tik ant mano vaikų puola, nu ten, ta prasme, šiaip tai variantas, čia aš atsimenu, gal prieš metus laiko, mano vidurinėliui buvo jis įsisegęs (rodo į pečius), nu tai, ta prasme taip nelabai ten grybštelėjęs, tai aš to nesureikšminau, viskas, o dabar... nu dabar, jau bliamba, biški žiauriai, iš tikrųjų ir aš nežinau, aš sakau, ten pasiskambinau 112, į ligoninę nuvežiau, viskas, nu nežinau, kaip ten...“. Pareigūnui paklausus, ar vakar skambino 112, vyras sako, kad šiandien, sako: „nes aš vakar nuvežiau, ta prasme, šiandien tik paskambinau tam, kad sakau, čia reikia informuoti policiją, ar nereikia, informacijos. Aš nežinau, kaip ten ta visa ta sistema veikia. Tai o dabar ką? Nu ta prasme, naktį gal kokias 3 valandas tą operaciją padarė. Dabar kol kas po vaistų, dar“. Pareigūnui paklausus, ar yra išrašas dėl padarytų sužalojimų. Vyras sako, kad turėtų būti, sakydamas: „nu, ta prasme, baisiausia, yra čia vienu žodžiu, žandas, ane, nes ten, kiaurai perkasta, kiaurai perkasta, net iki vidaus išėję, čia irgi (rodo į kitą žandą), žandikaulio, ausis, perkasta“. Pareigūnui paklausus, ar vaikui (duomenys neskelbtini) metai, vyras tai patvirtina. Pareigūnai paprašo vyro atsinešti savo dokumentą, vyras išeina, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

18. Vaizdo įrašas 2021_0909_115149_021. Vaizdo įrašo pradžia - 11:50. Vaizdo įrašo trukmė - 06:08 Pareigūnai atvažiuoja prie (duomenys neskelbtini) namo, skambinant vartų niekas neatidaro. Pareigūnas paskambino moteriai – A. P., ši atsiliepusi sako, kad yra darbe, pareigūnai sako, kad nori apžiūrėti įvykio vietą, moteris sako, kad paskambins tėvams, kad jie atvažiuotų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 35-36).

19. Į bylą pateiktoje 2021 m. lapkričio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2441/2021(01) nurodyta, kad remiantis M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. M. B. nustatyta daugybinės žaizdos galvoje: viena kaktos dešinėje pusėje, dvi dešiniame žande (kąstinės), viena kairio skruosto-žando srityje (kąstinė, kiauryminė), dešinės ausies kaušelyje; du odos nubrozdinimai kaktoje ir trys kaklo dešinėje pusėje; žaizdos ir odos nubrozdinimai dešinėje rankoje. 2. Sužalojimai padaryti kietu, buką ar aštrią briauną ar/ir smailumą turinčiu daiktu (daiktais), neatmetama, kad šuns dantimis ir/ar nagais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ir kąstinių žaizdų gijimas užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Žaizdos dešinėje rankoje ir odos nubrozdinimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas iš jų atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 58-59).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

21. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. P. pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. A27(1)-3344, 8.9 papunktį, numatantį gyvūnų laikytojo pareigą „garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis Akita veislės šuo būtų tinkamai laikomas, dėl ko 2021 m. rugsėjo 8 d., apie 19:00 val., minėtas šuo ištrūko iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sukandžiojo namo kieme buvusią mažametę M. B., padarydamas pastarajai daugybines žaizdas galvoje: vieną kaktos dešinėje pusėje, dvi dešiniame žande (kąstines), vieną kairio skruosto-žando srityje (kąstinę, kiauryminę), dešinės ausies kaušelyje, du odos nubrozdinimus kaktoje ir tris kaklo dešinėje pusėje, žaizdas ir odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, t. y. sužalojimus, visumoje vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją M. B.. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonės

22. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

23. Kaltinamoji A. P. padarė BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, pripažino, kad dėl įvykio yra jos atsakomybė. Į bylą kaltinamoji, įstatyminė nukentėjusiosios atstovė ir nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. susitaikymo protokolą. Teismo posėdžio metu kaltinamoji, įstatyminė nukentėjusiosios atstovė ir nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas taip pat patvirtino, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji atlygino dalį žalos, dėl likusios dalies atlyginimo susitarė pasirašydama 2022 m. lapkričio 23 d. susitaikymo protokolą. A. P. anksčiau neteista (1 t., b. l. 167), dirbanti (2 t., b. l. 20), bausta administracine tvarka per 5 metų laikotarpį 3 kartus, paskutinį kartą 2021 m. kovo 20 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio 1 dalį, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 170). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. P. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas A. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiosios M. B. įstatyminei atstovei S. B. susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio

25. Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 307,09 Eur sumai (1 t., b. l. 64), ir nukentėjusiosios M. B. įstatyminės atstovės S. B. civilinis ieškinys dėl 25 000 Eur neturtinės žalos ir 3 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir įgaliotasis atstovas advokatas Valentinas Giriūnas patvirtino, kad nukentėjusioji atsisako pareikšto civilinio ieškinio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės. Į bylą taip pat pateiktas 2022 m. rugpjūčio 19 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 44, iš kurio matyti, kad civilinis ieškinys 307,09 Eur sumai Vilniaus teritorinei liginių kasai buvo apmokėtas (2 t., b. l. 12).

26. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, ką patvirtina ir pateiktas Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo (2 t., b. l. 39), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atisakymas priimtinas. Teismas taip pat priima nukentėjusiosios atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 25 000 Eur neturtinės žalos ir 3 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukia. Kartu teismas patvirtina žalos nukentėjusiajai atlyginimo tvarką, nustatytą 2022 m. lapkričio 23 d. susitaikymo protokole.

Dėl proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

28. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 9 d. patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. APD-2023-02600 nustatyta, kad Tarnyba už nukentėjusiajai M. B. skirtą antrinę teisinę pagalbą, paskaičiavo 366,67 Eur išlaidas (2 t., b. l. 47-49). Šios išlaidos nėra per didelės, o yra adekvačios. Įgaliotas atstovas buvo paskirtas siekiant tinkamai apginti nepilnametės nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus. Nors kaltinamoji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jos kaltė dėl nusikalstamos veikso padarymo yra nustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamosios A. P. valstybės naudai priteistina 366,67 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

29. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. lapkričio 12 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. P. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-153), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

30. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 4 vokai su vaizdo įrašo kompaktiniais diskais, esantys baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio nugarinėje dalyje, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja M. B., atstovaujama jos įstatyminės atstovės S. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. P. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 4 vokus su vaizdo įrašo kompaktiniais diskais, esančius baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio nugarinėje dalyje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 307,09 Eur civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priimti civilio ieškovo, M. B., aststovaujamos įstatyminės atstovės S. B., civilinio ieškinio dėl 25 000 Eur neturtinės žalos ir 3 500 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Patvirtinti nukentėjusiosios M. B., aststovaujamos įstatyminės atstovės S. B., ir kaltinamosios A. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo, nurodytą 2022 m. lapkričio 23 d. susitaikymo protokolo 6 ir 7 punktuose: „6) susitaikymo protokolu patvirtinama, kad kaltinamoji A. P. yra sumokėjusi M. B. 1000 Eur žalai atlyginti atstovės pagal įstatymą motinos S. B. banko sąskaitą. 7) Kaltinamoji A. P. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai M. B. likusią 2500 Eur žalą dėl šio įvykio, šią sumą pervedant į nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą S. B. banko sąskaitą per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo nuosprendžio atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius baudžiamojoje byloje priėmimo dienos“.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti kaltinamajai, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.