Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. B. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (anksčiau – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad E. B., yra D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. L. yra jo dukra, taip pat nustatyti nepilnametės dukters D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, ieškove V. L., priteisti iš atsakovo E. B. išlaikymą D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo dukters gimimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. vasario mėnesi susipažino su E. B.. Pradėjo susitikinėti, jis dažnai atvažiuodavo pas ją į Trakus. Jie turėjo intymių santykių. Netrukus pasijuto esanti nėščia. Atsakovas nebuvo teigiamai nusistatęs tam, kad gimdytų vaiką. Iki 2014 metų ji ilgus metus gyveno su T. K., su kuriuo ji susilaukė sūnaus T. K.. Nors iš išsiskyrę, dėl bendravimo su sūnumi neišvengiamai bendravo ir su T. K.. E. B. išreiškė abejonę, ar jis yra būsimo kūdikio tėvas. Prasidėjus nesutarimams, jie išsiskyrė 2017 m. rugsėjo mėnesį. 2018-02-24 pagimdė dukterį D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Jai pagimdžius, E. B. dukters neaplankė, ja nesidomi, išlaikymo neteikia, vaiko ugdyme nedalyvauja. Taip pat nurodo, kad nepilnametės dukters D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, kur ji šiuo metu ir gyvena. Taip pat nurodo, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui reiktų skirti ne mažiau 350 - 400 Eur. Išlaikymo išlaidų sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sveikatos palaikymui, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, mokesčiams už komunalines paslaugas ir kitiems poreikiams tenkinti. Vaikas auga, ji greitai išauga iš drabužėlių, ir juos reikia pirkti vis naujus, jos poreikiai didėja. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina dukrą Dorotėją, yra vaiko priežiūros atostogose. 2018 m. sausio mėnesį - gavo 386,00 Eur motinystės išmokos. Atsakovas yra jaunas, sveikas, turi galimybę dirbti ir pareigą teikti savo vaikui išlaikymą. Todėl nepilnametės dukters D. L. išlaikymui iš atsakovo Ė. B. priteistina po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat nurodė, kad neprieštarautų, kad atsakovas bendrautų su dukra. Kol tėvo-dukters emociniai ryšiai nėra sukurti, sutiktų, kad atsakovas su dukra bendrautų 1 kartą per mėnesį dukters gyvenamojoje vietoje po 2-3 val.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. L. ir jos atstovė advokatė Regina Vasiliauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2017 metų vasario mėnesį pradėjo artimiau bendrauti su atsakovu, po ji pastojo, tačiau jų santykiai nutrūko dėl konflikto su jos sūnaus tėvu. Nurodė, kad ji, sužinojusi, jog laukiasi, nusprendė vaiką gimdyti, atsakovas buvo prieš. Gimus mergaitei, jis skambino E. B. dėl tėvystės pripažinimo, tačiau jis nebuvo tikras, jog yra mergaitės tėvas. Papildomai nurodė, kad mergaitė turėtų augti su ja, nes nuo pat gimimo ją augina. Nurodė, kad mergaitės išlaikymui iš jos tėvo turi būti priteista po 200 Eur nuo jos gimimo, šiuo metu ji pati nedirba, tačiau iki dekretinių atostogų turėjo darbą, o suėjus dukrai 1 metams, planuoja vėl sugrįžti į darbą.. Nurodė, kad mergaitei gimus, buvo nupirkta lovelė, vežimas, perkami kiti daiktai, reikalingi naujagimiui, o tėvas nė karto neprisidėjo prie dukters išlaikymo.

Atsakovas E. B. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu ir palaikė byloje pateiktą Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad ieškovė gyvena su trimis vaikais jos motinai priklausančiame name, vaikams gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos, sutinka kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. L. augina tris nepilnamečius vaikus - T. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše nėra nurodyti duomenys apie vaiko tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

2018 m. liepos 12 d. teisme gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES135/2018(01) nurodyta, kad E. B. yra vaiko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999999997 % tikimybe. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl jos nepilnametės dukters D. L. tėvo, į tai, kad atsakovas neginčija ekspertizės akto, teismas daugiau nepasisako dėl šio reikalavimo, laiko, kad jis yra įrodytas leistinais įrodymais, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas nustatant, kad E. B. yra D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė D. L. – yra jo dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.294, 3.295 straipsniai). Atsakovui E. B. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. vaiko motina V. L.. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su broliu T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir seserimi A. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove keturių kambarių bute su patogumais, kuriame vaikams yra tinkama aplinka bei sąlygos augti, vystytis ir lavėti. Ieškovė pati pagal galimybes rūpinasi vaikais, juos prižiūri ir išlaiko nuo pat jų gimimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad toks reikalavimas turėtų būti atmestas. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas D. L. gerove ir jos išlaikymu nesirūpina, ja nesidomi, nebendrauja. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametės D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnametės D. L. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina V. L. (CK 2.14, 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. B. dukters D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo vaiko gimimo iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti ir tuo pačiu teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas išlaikyti vaiką. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui nepavyko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ieškovė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gauna motinystės išmoką (386,10 Eur). Ieškovė turi išlaikyti kitus savo nepilnamečius vaikus, T. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. S. L., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikus išlaikyti ieškovei padeda jos brolis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, yra sukūrusi vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismui pateikti duomenys, kad D. L. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 405 Eur: maistui – 100 Eur, drabužiams – 40 Eur, būsto komunalinėms paslaugoms, tenkančioms vaikui - 20 Eur, vitaminams, vaistams - 30 Eur, higienos priemonėms – 70 Eur, šeimos šventėms, gimtadieniams, išvykoms – 30 Eur, vėžimėliui, lovytei (400 Eur/12 mėn.) – 33 Eur, namų apyvokos daiktams – 42,00 Eur, nenumatytos išlaidos – 40 Eur. Teismo vertinimu šios išlaidos nėra neprotingai didelės ar neproporcingos vaiko poreikiams, visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018-01-01 yra 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu šioje dalyje, taip pat jis pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, jog prašomas priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo mergaitės gimimo dienos, t.y. nuo 2018-02-24 iki D. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1171-5846 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta pirminė antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2018 m. birželio 26 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-5-4019, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 182,00 Eur.

CPK 96 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas 129,00 Eur žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus (75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), ir 5,33 Eur pašto išlaidos valstybei, nuo kurių sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 96 straipsnio 1 dalis), iš viso ieš atsakovo priteistina 134,33 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282, 392 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės D. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnametės D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-24 iki D. L. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 129,00 Eur žyminį mokestį ir 5,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 134,33 Eur., sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur išlaidas už V. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.