Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-521-319/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
T-521-319/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-521-319/2021
Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 23 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 357-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013 m. spalio 15 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo, 2021 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 357-196 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas 2 kartą, yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atlikdamas bausmę nuteistasis dirba bendrovėje, kuri lygtinio paleidimo atveju neturi ketinimų nutraukti darbo santykius su nuteistuoju ir įsipareigoja nuteistajam suteikti gyvenamąją vietą, kol nuteistasis dirbs įmonėje. Būdamas laisvėje nuteistasis įgijo didelę darbo patirtį, finansinių sunkumų taip pat neturi, todėl, Komisijos manymu, nuteistasis neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Teigiama nuteistojo darbinė motyvacija bei įgyta darbinė patirtis yra apsauginis veiksnys, siekiant integracijos į visuomenę. Nuteistasis būdamas laisvėje, tiek atlikdamas įkalinimo bausmę, nestokoja gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, palaikantys ir tai vertinama kaip apsauginis nusikalstamo elgesio veiksnys, galintis palengvinti integraciją į visuomenę po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis priklausomybių ir žalingų įpročių neturi, pataisos namuose vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas nepastebėtas. Nuteistasis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, atpažįsta pasirinkimus, kurie vedė į negatyvias pasekmes turėjusius įvykius, supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti. Nuteistojo elgesyje stebima teigiama elgesio dinamika. Siekis atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų pataisos namuose, gali būti vertinama kaip reikšminga nuteistojo tolesnio resocializacijos proceso prielaida. Tarpasmeninių įgūdžių sunkumų neturi, būdingas konvencinis bendravimo stilius, yra atviras, geba palaikyti pokalbį, mintis dėsto nuosekliai, logiškai. Kalba išraiškinga, žodynas platus, palaiko akių kontaktą, nuosekliai išreiškia savo nuomonę ir poreikius, linkęs elgtis ryžtingai siekiant savo tikslų. Praeityje nuteistajam buvo būdingas impulsyvus elgesys, tačiau pastaruoju metu nuteistasis linkęs labiau įvertinti ir apgalvoti sprendimus įvairių socialinių situacijų metu. Nuteistasis turi realistinius ateities tikslus, geba numatyti uždavinius jiems pasiekti, pasižymi gerai išugdytais prognostiniais įgūdžiais, nors praeityje pasitaikę atvejų, kai buvo labiau susitelkiama tik į teigiamas pasekmes. Nuteistasis yra empatiškas, pasižymi itin lanksčiu mąstymu, geba prisitaikyti prie socialinių situacijų, konfliktų sprendime siekia kompromiso. Kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nuteistajam nebūdingos, asmuo supranta būtinybę laikytis įstatymų, reiškia norą būti visuomenės dalimi. Diskriminacinių nuostatų neišsako, neapykantos nusikaltimai nukreipti prieš tam tikras socialines grupes nėra būdingi, nuostatos į priežiūrą palankios, yra mandagus ir geranoriškas bendraujant su darbuotojais. Nuteistasis reiškia norą būti visuomenės dalimi, gerbia ir palaiko kitų žmonių teises, supranta ir vykdo savo pareigas, vadovaujasi bendražmogiškosiomis vertybėmis. Bausmės atlikimo metu 4 kartus buvo baustas, tačiau už stropų ir nepriekaištingą elgesį skatintas 12 kartų. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta žema rizika, dinaminių veiksnių nėra, išlieka statiniai veiksniai, kurių nuteistasis pašalinti negali ir daug apsauginių, tokių kaip: socialiniai ryšiai, gyvenama vieta, adaptyvūs streso ir įveikos įgūdžiai, gerai išvystyti introspekcijos gebėjimai, aukšta darbinė motyvacija. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 357-196 atsisakoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. B. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors šiuo metu nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis D. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį paskatintas 12 kartų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi, jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas 4 kartus drausmine tvarka, už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu, tame tarpe ir už grubius – mobilaus ryšio telefono turėjimą, administracijos nurodymų nevykdymą ir kt., nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Be to, be drausminių nuobaudų buvo fiksuoti ir 4 drausmės pažeidimai, už kuriuos nuteistajam nebuvo skirtos nuobaudos, kas, kaip ir nuobaudos, jį charakterizuoja neigiamai ir nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos. O aplinkybė, jog nuteistasis turi 12 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu), tačiau savo kaltės nepripažino ir neigia iki šiol. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Be to, nuteistasis nusikalto bendrininkų grupėje, kas rodo, jog jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Šių aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su kriminalinę patirtį turinčiais neigiamos reputacijos asmenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis D. B. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau būdamas teistas už narkotikus ir kontrabandą, įvykdė naują labai sunkų nusikaltimą. Be to, nuteistasis vengė atlikti teismo skirtą bausmę. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir atitinkamai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Akivaizdu, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Be to, neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė – 3 metai 1 mėnesis 4 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), todėl, teismo vertinimu, dar negalima spręsti, jog nuteistasis yra vertas pasitikėjimo, priešingai, pernelyg švelnus baudžiamumas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Nuteistasis buvo pateikęs Komisijai (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis, pritaikius jam lygtinį paleidimą, tęstų darbą šioje įmonėje. Teismas pažymi, kad ši pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, daro išvadą, kad, nors D. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 357-196 dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas atsisakoma patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 357-196 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Rimas Švirinas