Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-364-810/2017

2017 m. gegužės 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties R. S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutarimu R. S. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 115 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2016 m. spalio 6 d., apie 12.52 val. vairavo transporto priemonę „Ford Fokus C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kaune, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini) g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, lenkdamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai iš priekio atvažiavo automobilis, tokiu būdu sudarydamas priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui kliūtį bei priversdamas staigiai stabdyti. Sugrįždamas iš priešpriešinės eismo juostos į savo važiavimo krypties eismo juostą nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Šiais savo veiksmais automobilio „Ford Fokus C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų automobilių vairuotojų gyvybėms ir sveikatai.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą ir R. S. G. skundo netenkino.

R. S. G. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį ir jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies į 124¹ straipsnį (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto padarytas administracinis pažeidimas netinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nes automobilio manevras neprivertė nei A. D., nei kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo krypties arba imtis kokių nors kitų veiksmų saugumui užtikrinti. Tai akivaizdžiai matosi ir pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje. Pažymėtina, kad A. D., iš tolo pamatęs į priešingą eismo juostą išvažiavusį apelianto automobilį, toliau važiavo antra eismo juosta, nors pirma juosta visiškai laisva, nemažindamas greičio ir nekeisdamas judėjimo krypties, kas leidžia pagrįstai manyti, kad apelianto sudaryta eismo situacija nebuvo pavojinga ir atitinkanti ATPK 124² straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. D. imituoja stabtelėjimą tik tuomet, kai R. S. G. vairuojamas automobilis jau buvo atlikęs manevrą ir buvo sugrįžęs į savo krypties juostą. Vadinasi, A. D. stabtelėjimas ir garsinis signalas buvo perteklinis ir labiau skirtas atrakcijai, bet ne kelių eismo dalyvių saugumui. Apeliantas įsitikinęs, kad nagrinėjamoje situacijoje jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 3 punkto 1.1 dalį, už ką jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnį.

Skunde apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į jo ilgą vairavimo stažą (daugiau kaip 30 metų), kurio metu jis nesukėlė jokio eismo įvykio, taip pat į tai, kad dirba pagal verslo liudijimą sezoninį darbą ir automobilis reikalingas darbinei veiklai, kuri yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatas, pagrįstai R. S. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, neperkvalifikuodamas pagal atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas ir bylą išnagrinėdamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl ir apeliacinis skundas nagrinėjamas laikantis šių nuostatų.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. S. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacija, nurodant, kad jo veika, jam kertant ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, lenkiant automobilį ir išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kai iš priekio atvažiavo automobilis, turėtų būti kvalifikuojama ne kaip pavojingas ir chuliganiškas vairavimas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, o kaip kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka ne su apeliacinio skundo argumentais, o su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. S. G. kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Ginčijamoje ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Šioje byloje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotais duomenimis, liudytojo A. D. paaiškinimas, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir kitais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad R. S. G. paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus – kelio vingyje lenkdamas prieš jį važiuojantį troleibusą, kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai iš priekio atvažiavo automobilis, ir nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų. Pažymėtina, kad šių eismo taisyklių pažeidimų padarymo fakto apeliantas neginčija, tačiau mano, kad jie nekėlė grėsmės eismo saugumui ir nelėmė pavojingos situacijos, dėl kurios A. D. ar kiti eismo dalyviai būtų turėję keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų užtikrinant eismo saugumą, kaip tai numatyta ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Atsakant į šiuos argumentus, apygardos teismas pažymi, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju R. S. G. veika ir ja padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuomet jis, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, neįsitikinęs, ar priešpriešinė juosta yra laisva, per siaurąją ištisinę liniją kelio vingyje (esant blogam matomumui) lenkė prieš jį važiuojantį troleibusą, nerodydamas atitinkamos krypties posūkio signalų ir tokiu būdu neįspėdamas kitų eismo dalyvių apie savo staigų judėjimo krypties pasikeitimą (išvažiavimą į priešpriešinę kelio juostą), neabejotinai yra labai pavojingi ir keliantys grėsmę visam eismo saugumui. Tai, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti galimo eismo įvykio ir sunkesnių pasekmių, nėra pagrindas laikyti, kad minėti eismo taisyklių pažeidimai nekėlė grėsmės eismo saugumui. Taigi vien šių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nustatytas sudarė pagrindą Institucijai R. S. G. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas ir skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pagrįstai nustatytas ir alternatyvus šios veikos kvalifikuojantis požymis – pavojingos situacijos sukėlimas, kadangi byloje nustatyta, jog iš priekio atvažiuojanti transporto priemonė dėl minėtų R. S. G. veiksmų buvo priversta signalizuoti garsiniu signalu ir staigiai stabdyti savo transporto priemonę.

Taigi apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl apelianto kaltės ir veikos kvalifikacijos, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir R. S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.