Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai A. B., jos atstovei pagal įstatymą – motinai A. R., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

neviešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir per 9 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, paskirtą 40 parų arešto bausmę;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas, po kaltinamųjų apklausų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, kaltinamosios A. B. atstovei pagal įstatymą, gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš 2024 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog N. S. nustatyti minkštųjų audinių sumušimas kairėje kaktos pusėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairio peties nugariniame paviršiuje, kairės mentės srityje, dešinėje alkūnėje ir dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje bei kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant rankomis ar spardant. Odos nubrozdinimai dešinio delno, dešinės alkūnės, kairio peties srityse greičiausiai išsivystė griūnant. Juostos formos poodinė kraujosruva kairės mentės projekcijoje galėjo išsivystyti nuo smūgio pailgos formos daiktu ar įrankiu. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje visumoje būdingi pasyviai savigynai ranka, mėginant prisidengti nuo smūgio. Visi konstatuoti sužalojimai išsivystė mažiausiai nuo devynių trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 119–121).

Iš 2024 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo kamerų ir liudytojų nustatymo, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę „Šilas“, kur buvo bendrauta su parduotuvės personalu, tačiau apie įvykį niekas tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negalėjo. Taip pat nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo pasikalbėta su šalia įvykio vietos buvusiais asmenimis, kurie nesutiko prisistatyti, tačiau šie reikšmingos tyrimui informacijos suteikti negalėjo. Peržiūrėjus teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 128–129).

Iš 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „S31_DVR1_ch23_20240504220927_20240504221904.dav“, matomas 9 min. 37 sek. trukmės vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas fiksuoją vaizdą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Šilas“, vidaus patalpų bendrą vaizdą. Vaizdo įrašo kairės pusės apatiniame kampe matomas užrašas „CAM23 praėjimas čipsai“, vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas 2024 m. gegužės 4 d. 22 val. 9 min. 28 sek. Vaizdo įraše fiksuojamas asmenų judėjimas minėtoje parduotuvėje. 22 val. 9 min. 55 sek., matomas vyras Nr. 1, kuris vilki žalios spalvos džemperį, dėvi mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos batus. Vyras Nr. 1, dešinėje rankoje laiko moters, vilkinčios rožinės spalvos suknelę, ranką. Taip pat vaizdo įraše matomas iš kitos pusės ateinantis vyras Nr. 2, vilkintis juodos spalvos striukę, dėvintis juodos spalvos kelnes, avi tamsios spalvos šlepetes. Kartu su minėtu vyru Nr. 2 matomas kitas vyras Nr. 3, dėvintis žalios spalvos marškinius, vilkintis juodos spalvos kelnes, avi baltos spalvos batus. 22 val. 9 min. 57 sek., vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 susiduria pečiais vienas į kitą. Vyras Nr. 1 pasako vyrui Nr. 2 žodžius „Ką tu nori?“. Vyras Nr. 1 pakartoja dar kelis kartus vyrui Nr. 2, žodžius „ką tu nori“. Priėjęs vyras Nr. 1 pakelia dešinę koją ir su minėta koja spiria vyrui Nr. 2 į pilvo sritį. Vyras Nr. 2 nukrenta. 22 val. 10 min. 10 sek. vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 vienas kitam pradeda sakyti žodžius „ką tu nori“. Vyras Nr. 2 paklausia vyro Nr. 1, „Ką aš tau padariau“. Vykstant konfliktui tarp vyrų Nr. 1 ir Nr. 2, prieina moteris, kuri aukščiau aprašyta ir kitas vyras Nr. 4, kuris dėvi tamsios spalvos marškinius, vilki mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi tamsios spalvos batus, ant kaklo dėvi grandinėlę. 22 val. 10 min. 17 sek. minėta moteris vyrui Nr. 4 su dešine ranka trenkia į veido sritį. Vyras Nr. 2 paklausia „ką aš tau padariau“. Vyras Nr. 1 pasako „go out“. Minėta moteris 22 val. 10 min. 32 sek. pakelia dešinę koją ir bando spirti vyrui Nr. 2, tačiau nepataiko, tuomet su dešinės rankos delnu trenkia vyrui Nr. 2 į galvos sritį. 22 val. 10 min. 38 sek. minėta moteris bando trenkti vyrui Nr. 2 su dešine ranka į galvos sritį, tačiau nepataiko. Vyras Nr. 2 pasako „aš nieko nedariau, aš nieko nedariau aš tiesiog ėjau, aš tiesiog ėjau ramiai“. Vyras Nr. 2, taip pat sako „Aš ėjau parduotuvėj, ramiai, čia tu pradėjai, o tu manęs nestūmei a?, ką rėkaut, ką tu kalbi blet? Davai pabandyk a, aš čia ramiai praėjau, ramiai bandžiau praeiti, pažiūrėjau ir viskas“ kalba rusų kalba vyras Nr. 2. Vyras Nr. 2 vėl pradeda šnekėti lietuviškai sako: ir ką tu padarei? O ką aš tau padariau? Moteris įsiterpia ir pasako „tu ne taip į jį pasižiūrėjai“. Vyras Nr. 2 paaiškina „o kaip man pažiūrėt“. Vyras Nr. 1 pasako vyrui Nr. 2, „tu palauk manęs prie parduotuvės, aš nusipirksiu ką man reikia, ir tu man pasakysi ten, ką tu nori man čia pasakyt“. Vyras Nr. 2 pasako „aš tau noriu pasakyt, kad ramiai ėjau, o tu seni mane nustūmei, gal kameras pasižiūrim, a, aš apsižiūrėjau blet ir tu mane puolei“. Moteris priėjusi prie vyro Nr. 2 pasako: „tu matei kaip į jį pasižiūrėjai į mano vaikiną“. Vyras Nr. 2 ir Nr. 3 šnekasi tarpusavyje rusų kalba. Tarp visų vyrų vyksta žodinis konfliktas tačiau dėl vaizdo įrašo ir garso įrašo kokybės nėra galimybės išgirsti apie ką vyrai šneka. Vaizdo įrašo pabaiga. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „S31_DVR1_ch24_20240504220823_20240504222500“, matomas 16 min. 37 sek. trukmės vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas fiksuoją vaizdą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Šilas“ vidaus patalpų vaizdą. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „CAM24 praėjimas bakalėja“, vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2024-05-04 22:08:23“. Vaizdo įraše 22 val. 8 min. 42 sek. fiksuojami pirmame vaizdo įraše aprašyti vyrai Nr. 3 ir Nr. 4. 22 val. 9 min. 8 sek. vaizdo įraše fiksuojamas pirmame vaizdo įraše aprašytas vyras Nr. 1 ir su juo kartu esanti moteris. 22 val. 9 min. 54 sek. fiksuojamas pirmame vaizdo įraše aprašytas vyras Nr. 2. 22 val. 10 min. 5 sek. fiksuojamas anksčiau pirmame vaizdo įraše aprašytas įvykis, dėl ko nėra tikslinga aprašinėti to pačio įvykio kelis kartus. Vaizdo įrašas neinformatyvus, naujų aplinkybių neužfiksuojama. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 130–144).

2024-10-30 Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „S31_DVR1_ch23_20240504220927_20240504221904“, kurio trukmė 9 min. 39 sek. Matomas spalvotas vaizdas iš parduotuvės vaizdo kameros įrašo. Kairės pusės apačioje matomas užrašas „CAM23 praėjimas čipsai“. Dešinės pusės viršuje matomas užrašas „2024-05-04 ir 22:09:27“. Girdimas parduotuvės muzikos fonas. N. S. – vaikinas, tamsiais garbanotais plaukais, dėvi akinius, vilki juodos spalvos odinę striukę ir juodos spalvos kelnes, avi pilkos spalvos šlepetes. D. K. – vaikinas, tamsiaplaukis, vilki žalios spalvos megztinį ir mėlynos spalvos džinsus, avi juodos spalvos batus. A. B. – mergina, šviesiaplaukė, surištais plaukais, vilki rožinės spalvos suknelę ir turi užsidėjusi juodos spalvos krepšį per kairę petį, avi baltos spalvos sportbačius. Nuo 36 sek. D. K. sako: ką tu nori? 38 sek. jis iš dešinės kojos spiria į N. S. priekinę kūno dalį. D. K. vis sako: ką tu nori? 49 sek. liudytojas – vaikinas, kuris tamsiaplaukis, vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos džinsus užstoja N. S. ir bando aiškintis situaciją su D. K.. 50 sek. A. B. puola liudytoją ir trenkia jam iš dešinės rankos į veidą bei toliau mosuoja rankomis, bet D. K. ją laiko už abiejų rankų. 52 sek. dešine ranka trenkia į veidą N. S.. 1 min. N. S. klausia: ką aš tau padariau? 1 min. 28 sek. N. S. pasako: aš nieko nedariau, tiesiog ėjau ramiai. 1 min. 47 sek. A. B. vėl puola N. S., o D. K. ją laiko, ramina ir liepia nerėkauti. N. S. pasako, kad jį nustūmė. 2 min. 5 sek. N. S. sako: ką žiūri? Ko rėkauji? Ką tu kalbi, blet? Pabandyk, kūrva. Aš čia normaliai, ramiai praėjau, pastūmei, aš tik pažiūrėjau, ir viskas. Nuo 2 min. 43 sek. antras liudytojas – vaikinas, kuris yra tamsiaplaukis ir vilki žalios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos kelnes su N. S. kalba rusiškai. 3 min. 5 sek. N. S. sako: aš tiesiog pažiūrėjau atgal, o ką tu padarei? 3 min. 30 sek. visi konflikto dalyviai kalba, tačiau nesigirdi ką sako, nes fone groja muzika. 3 min. 51 sek. A. B. sako: nereikėjo į jį žiūrėti, blet. 4 min. 1 sek. pirmas liudytojas kalba D. K. į ausį. 4 min. 20 sek. antras liudytojas pradeda kalbėti rusiškai ir angliškai, ir bando visus išskirstyti. 4 min. 35 sek. D. K. sako N. S.: tu palauk manęs prie parduotuvės, kol aš nusipirksiu ką reikia ir tu man pasakysi, ką nori čia parduotuvėje pasakyti. 4 min. 47 sek. N. S. sako: aš nieko nedariau tik ramiai praėjau. Gal galim pažiūrėti kas ką pradėjo? Nes aš tiesiog ėjau, apsižiūrėjau, tai gal pažiūrėkim kameras. Aš tau nieko nepadariau, aš tavęs nespardžiau. 5 min. 38 sek. A. B. sako: ar tu matei kaip į jį pažiūrėjai? 5 min. 55 sek. prie visų prieina darbuotoja ir išskiria, kad visi nebūtų vienoje vietoje. 6 min. antras liudytojas kalba rusiškai su N. S.. 7 min. 15 sek. D. K. kalba su pirmu liudytoju rusiškai ir lietuviškai bei parodo, kaip vyko atsitrenkimas petimis su N. S.. 7 min. 31 sek. D. K. sako: ką man daryt? Jūs trys esat. Jis nekaltas. Visi išsiskirsto po parduotuvės salę. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nėra. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 145–146).

Iš 2024 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. G. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, pasitelkus policijos priemones, nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė D. K., moteris, buvusi su juo, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus proceso grupei (1 t., b. l. 147–148).

Iš 2024 m. liepos 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, kad atliekant tyrimą pagal gautą pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo peržiūrėti vaizdo įrašai bei duomenų registruose kaupiamos informacijos apie asmenis duomenys, bendradarbiauta su kitais policijos komisariatais ir pagal fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti asmenys, nustatyta, kad viešąją tvarką pažeidęs asmuo atpažintas kaip nepilnametė A. B. (1 t., b. l. 149–150).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje teritorijoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017). Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje „Šilas“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kur dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patirs nepatogumų. Be to, būnant paminėtose vietose asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaltinamųjų A. B. ir D. K. smurtiniai veiksmai parduotuvėje atlikti kitų asmenų – liudytojų A. S., I. H. ir R. M., kitų parduotuvėje buvusių pirkėjų akivaizdoje, o kaltinamojo D. K. nukentėjusiojo atžvilgiu gyvenamojo namo kieme atlikti smurtiniai veiksmai įvykdyti liudytojo A. S. akivaizdoje, kurie nedelsiant sureagavo į neteisėtus kaltinamųjų veiksmus, pasipiktino, bandė stabdyti konfliktą, teigė iškviesiantys policijos pareigūnus. Liudytojas A. S., bandydamas sustabdyti kaltinamojo D. K. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, atliktus gyvenamojo namo kieme, šaukė „Stop“, bandė stoti į tarpą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Kaltinamajame akte A. B. ir D. K. inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – įžūlus elgesys.

Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Neabejotina, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajam N. S. į veidą, spyriai kojomis į pilvą, taip pat kaltinamojo D. K. suduoti smūgiai nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamieji savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaip minėta, šiuos įvykius matė kiti tuo metu viešoje vietoje buvę asmenys, kurių parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Liudytojas A. S. parodė, jog pažiūrėjęs į kairę pamatė gulintį ant žemės N., kuris paskui atsikėlė. Nuėjo prie N. ir pamatė, kad tarp N. ir nepažįstamo vaikino, kuris buvo su mergina, vyko žodinis konfliktas. Žodinis konfliktas baigėsi tuo, kad atėjusi pardavėja pasakė, jog iškvies policiją. Jis prašė, kad N. baigtų konfliktą ir eitų iš parduotuvės, norėjo, kad konfliktas pasibaigtų. I. irgi buvo atėjęs, kalbėjo su N. ir prašė, kad baigtų konfliktą. Išėjus iš parduotuvės ir priėjus prie namo (duomenys neskelbtini), su N. stovėjo lauke ir kažkuriuo momentu, atėjo du žmonės, iš kūno sudėjimo panašūs iš parduotuvės į vaikiną ir merginą. Jis veidų nematė. Matė, jog vyras pradėjo mušti N. su kažkokiu daiktu rankoje, tai buvo pailgas daiktas, panašus į lazdą ar vamzdį. Pradėjo mušti per rankas, N. pargriuvo, rankomis dengėsi galvą, tuomet buvo mušamas vėl į rankas, kuriomis dengėsi galvą, galėjo pataikyti ir į galvą. Kai N. pargriuvo ant žemės ir buvo mušamas, jis atsistojo tarp to vaikino, kuris mušė, ir tarp N., jis šaukė „Stop“, kad liautųsi ir tada tie žmonės išėjo. Liudytojas I. H. parodė, kad vaikštant išgirdo, jog už lentynų kažkas nugriuvo ir nuėjęs pamatė, kad N. žodiškai konfliktuoja su vaikinu. Atėjęs klausė, kas buvo, tada tas vaikinas, kurio nepažįsta, stovėjo ir žiūrėjo. Kol vyko žodinis konfliktas, atėjo pardavėja ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada jis siūlė eiti iš parduotuvės ir visi trys išėjo iš parduotuvės. Priėjus N. ir A. namą, jis nuėjo į A. namus į tualetą, o kai grįžo, pamatė, jog N. guli, verkia. Tada A. pasakė, kad atėjo vaikinas su mergina iš parduotuvės, ir su „byta“ sumušė. Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos ir D. K. veiksmus matė nukentėjusiojo draugai ir parduotuvės „Šilas“ darbuotoja, kuri sureagavo pasakydama nustoti ir baigti šias nesąmones, ji galėjo išsigąsti.

Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų sureagavo kiti ten buvę asmenys, prašė baigti konfliktą, pardavėja atsitraukė nuo savo tiesioginio darbo, aplinkiniai pasijuto nepatogiai, buvo įbauginti. Tai, kad kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smūgius, matant kitiems asmenims, kurie tuoj pat sureagavo, rodo, jog jie demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors kaltinamųjų veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kaltinamieji viešoje vietoje ir prie pašalinių asmenų elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą sureaguoti į jų neadekvačius veiksmus. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad dėl kaltinamosios suduotų smūgių nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, o dėl kaltinamojo D. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji A. B. ir D. K. neneigia savo veiksmų, jiems inkriminuoti veiksmai įrodyti pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais anksčiau išvardintais bylos duomenimis.

Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad prasilenkiant kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis N. S. susilietė pečiais, po ko kaltinamasis D. K. iš karto pradėjo klausti nukentėjusiojo „ką tu nori?“ ir smūgiavo nukentėjusiajam į pilvą. Po to kaltinamasis dar kelis kartus klausė nukentėjusiojo to paties – „ką tu nori?“, o nukentėjusysis taip pat paklausė kaltinamojo „ką tu nori?“ ir „ką aš tau padariau?“, „aš nieko nedariau, tiesiog ėjau ramiai“. Vykstant žodiniam konfliktui kaltinamoji A. B. sudavė smūgį liudytojui į veidą, po to sudavė smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam N. S. ir teigė, kad nukentėjusysis ne taip pasižiūrėjo į jos vaikiną (D. K.). Be kita ko, kaltinamasis D. K. pasakė nukentėjusiajam „tu palauk manęs prie parduotuvės, kol aš nusipirksiu ką reikia ir tu man pasakysi, ką nori čia parduotuvėje pasakyti“. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės dingsties, pykčio protrūkio. Kaltinamųjų veiksmų pobūdis leidžia spręsti, kad jie bent bendrais bruožais suprato, kad viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, suduodami nukentėjusiajam smūgius, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad A. B. ir D. K. 2024 m. gegužės 4 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „Šilas“, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, veikdami kartu, elgdamiesi įžūliai, D. K. tyčia spyrus nukentėjusiajam N. S. į pilvą, ko pasėkoje pastarasis nukrito ant žemės, A. B. tyčia dešine koja du kartus spyrė nukentėjusiajam N. S. į pilvą, taip pat trenkė į galvą ne mažiau nei 5 kartus, taip sukeldama N. S. fizinį skausmą, toliau tęsdamas savo veiką, D. K. 2024 m. gegužės 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje – kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė į galvą N. S., sudavė ne mažiau nei tris smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip padarydamas N. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. B. ir D. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų A. B. ir D. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo A. B.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios gynėja prašė nepripažinti kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė bendrininkų grupėje, kadangi ji yra nepilnametė ir norėdama apginti savo draugą, nesitarusi atliko veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-123-895/2017 ir kt.). Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad kaltinamieji parduotuvėje buvo kartu. Kaltinamajam D. K. priėjus prie nukentėjusiojo ir spyrus jam į pilvą, A. B. stebėjo įvykių eigą, nebandė D. K. sulaikyti, priėjus nukentėjusiojo draugui, trenkė jam į veidą, vėliau pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, sudavė eilę smūgių rankomis ir kojomis, teigė, kad nukentėjusysis netinkamai pažiūrėjo į kaltinamąjį D. K., dėl to ir yra mušamas. Taigi akivaizdu, jog kaltinamoji A. B. veikė kartu su D. K., suvokė atliekamų veiksmų esmę ir norėjo taip veikti.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę nepilnametei kaltinamajai A. B. teismas atsižvelgia į BK 80–81 straipsniuose, 90–91 straipsniuose numatytus bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai. Nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nepagarbos aplinkiniams. A. B. yra nepilnametė, jauno amžiaus, neteista, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta tris kartus, sumokėjusi ne viskas paskirtas baudas, dirba, nesimoko, nuomojasi butą, gyvenant su motina šeimai buvo teikta atvejo vadyba, šiuo metu gyvena atskirai nuo motinos, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta, duomenų apie jos atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės teigimu, kaltinamoji keičia savo gyvenimo būdą ir į gyvenimą žiūri pozityviai. Yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamoji neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jai neskirtina. Kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, todėl jai neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamoji yra nepilnametė, nesimoko, gyvena ir vedą bendrą ūkį su D. K., nuomojasi butą, įsidarbino, nors kurį laiką gauna pastovias pajamas, tačiau atlyginimas yra minimalus, įvykdžiusi ne visas paskirtas administracines nuobaudas, todėl jai neskirtina baudos bausmė. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad kaltinamajai skirtina nežymiai didesnė nei minimali – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirta auklėjamojo poveikio priemonė su įpareigojimais padės keisti jos elgesį teigiama linkme.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. B. skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl bausmės skyrimo D. K.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 155–173), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 27–36), dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 38, 41), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, anksčiau kaltinamajam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ši bausmės rūšis kaltinamojo nesulaikė nuo naujų veikų darymo, be to, kaltinamasis nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, todėl laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu. Kaltinamajam taip pat buvo paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau kaltinamasis nesilaikė intensyvios priežiūros sąlygų, dėl ko, buvo panaikintas arešto vykdymo atidėjimas. Inkriminuojamą nusikaltimą D. K. įvykdė nepraėjus nė mėnesiui po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio priėmimo, jam dar neįsiteisėjus, tačiau šiuo metu kaltinamasis bausmę yra atlikęs. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. K. skirtina sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamą veiką D. K. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos BK 63 straipsnio pagrindu taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pridedant minimaliąją dalį (3 mėnesius), šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir D. K. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bendrinant bausmes pridedamos bausmės dalis (3 mėnesiai) parinkta atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismo turimais duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta, paskirtas bausmes atlikęs, kaltinamasis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamojo D. K. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. K. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajai A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 132–135), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 128–131), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Kaltinamajai A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pridedant minimaliąją dalį (3 mėnesius), šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir D. K. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. K. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.