Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-05-11 iki 2010-05-13 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-05-13 iki 2010-06-02, laikinas sulaikymo laikas nuo 2010-12-29, suėmime išbūtas laikas nuo 2010-12-30 iki 2011-06-02 ir nuo 2012-08-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu bausmes iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu kaltais pripažinti R. V. ir T. M., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskųstas.

Civiliniai ieškiniai tenkinti – priteista solidariai iš E. J. ir R. V. nukentėjusiajam M. B. 1239 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis litus) turtinės žalos atlyginimo; priteista solidariai iš R. V., S. V. ir T. M. ŽŪB „Kontaktas” 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš E. J. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 4197,00 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus) proceso išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio priekinių sėdynių užvalkalai, spyna, kuprinė su įrankiais, nupjauti guminiai batai, sportiniai bateliai „Adidas” suvirinimo aparato antgalis, dujų balionas, akumuliatoriaus pakrovėjas, 6 vnt. įtempimo diržai, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK bei gipsinė avalynės pėdsako išlieja, pora sportinių batelių, 2 elektroninės laikmenos bei 1 elektroninė laikmena su vaizdo įrašu, perduotos teismui su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir R. V. nuteisti už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, veikdami kartu, atspaudus garažo medines duris, įsibrovė į patalpą – M. B. priklausantį garažą Nr. 10, iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. B. priklausantį automobilį „Reno Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, ir automobilyje buvusius daiktus – t. y. vaikišką žaislinį automobilį 50 Lt vertės, akumuliatoriaus pakrovimo indikatorių 50 Lt, avarinį trikampio formos ženklą 50 Lt vertės, 3 vnt. atsuktuvų komplektų, kurių vieno vertė 10 Lt, bendra vertė 30 Lt, juodos spalvos odinę piniginę 30 Lt vertės, kurioje buvo 150 Lt grynųjų pinigų, AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas M. B. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Reno Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), motociklo „IZ/JUPITER 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „Reno Espace“ ir techninės apžiūros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)motociklui „IZ/JUPITER 3“, bei iš garažo pagrobė M. B. priklausančius daiktus: 4 vnt. 14 dydžio padangų, kurių vienos padangos vertė 80 Lt, bendra vertė 340 Lt, automagnetolą „(duomenys neskelbtini)“ 70 Lt vertės, juodą plastmasinį lagaminą su raktų komplektu jame 200 Lt vertės, akumuliatoriaus pakrovėją 150 Lt vertės, savadarbį galąstuvą 100 Lt vertės, muzikinio centro „(duomenys neskelbtini)“ vieną garso kolonėlę 70 Lt vertės, mikrofoną 50 Lt vertės, taip pagrobė svetimo turto už 2840 Lt ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. B. priklausančią AB (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami nukentėjusiajam M. B. 2840 Lt turtinę žalą.

Be to, E. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 8.31 val. (duomenys neskelbtini), UAB „N. M.“ priklausančioje parduotuvėje „N.“, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę t. y. parduotuvėje pateikė pardavėjai pagrobtą M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė įsigyti prekių už 76 Lt, tačiau kortelėje neužtekus lėšų, įsigijo prekių, t. y. pirko cigarečių „LM“, už 26 Lt, o likusius 50 Lt sumokėjo grynais, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 26 Lt turtinę žalą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 7.10 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate panaudojo pagrobtą M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė nuimti 200 Lt, tačiau du kartus surinko neteisingą PIN kodą ir pinigų nenuėmė.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 8.02 val. Telšiuose, parduotuvėje „M.“, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę t. y. parduotuvėje pateikė pardavėjai pagrobtą M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. ir įsigijo prekių, t. y. pirko du pakelius cigarečių „Mallboro“, už 17,50 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 17,50 Lt turtinę žalą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 8.13 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „I.“, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę t. y. parduotuvėje pateikė pardavėjai pagrobtą M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijo prekių, t. y. pirko bloką (10 vnt.) cigarečių „LM“, už 76 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 76 Lt turtinę žalą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „N.“, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę t. y. parduotuvėje pateikė pardavėjai pagrobtą M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijo prekių, t. y. pirko bloką (10 vnt.) cigarečių „LM“, už 76 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 76 Lt turtinę žalą.

Be to, R. V., T. M. ir S. V. nuteisti už tai, kad 2010 m. gegužės 7 d. naktį apie 1–2 val. (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami kartu, pro langą įsibrovė į patalpą – žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, iš kur pagrobė svetimą turtą – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius tepalą M8V 184 kg 471,04 Lt vertės, tepalus „O Handel–46“ 108 litrus 588,60 Lt vertės, tepalus „SAE 80W 140“ 60 litrų 589,80 Lt vertės, tepalus „O8T 2200“ 119 litrų 827,05 Lt vertės, tepalus „Litolis 24“ 20 kg 117 Lt vertės, tepalus „SAE 75W 90“ 235,20 Lt vertės, dvi (2) tepalo pompas, kurių vienos vertė 140 Lt, bendra vertė 280 Lt, tris (3) metalines statines 200 litrų talpos, kurių vienos vertė 100 Lt, bendra vertė 300 Lt, viso pagrobė turto už 3408,69 Lt, tuo padarydami ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 3433,69 Lt turtinę žalą.

Apelianto nuomone, jo nekaltumą bei įvykio vietoje nebuvimą įrodo telefonų išklotinės analizė, nes iš T. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rašyta ir skambinta jam į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o iš jo telefono numerio nei atrašoma, nei atsiliepiama, nes jis nusikaltimo darymo metu su telefonu nebuvo nusikaltimo vietoje. Tai patvirtina ir tai, jog prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė teismo remtis R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Todėl ši aplinkybė nėra įrodyta, tai tik prielaida. Pirmosios instancijos teismas turėdamas remtis tik teisiamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, išsirinko po sakinį iš penkis kartus R. V. duotų parodymų. Taip pat atkreipė dėmesį į civilinio ieškovo atstovo V. V. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kuris nurodė, kad tepalų bačkos negalėjo tilpti į automobilio „R. E.“ bagažinę, tačiau nuosprendyje apie tai nepasisakoma. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. V. su E. J. sode „(duomenys neskelbtini)“ tampė autobusiuką, bet teisminio nagrinėjimo metu nebuvo bandoma nustatyti, ar vagystė nebuvo atlikta autobusiuko pagalba. Nurodė, kad pažeistos BPK 305str. nuostatos, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados jo atžvilgiu, nes yra tik prielaidos, kuriomis priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. J. ir jo gynėja V. Povilaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo S. V. gynėja advokatė L. Musteikienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino E. J. pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., R. V. pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 178 str. 2 d., S. V. pagal BK 178 str. 2 d. ir T. M. pagal BK 178 str. 2 d., kaltais ir nuteisė už tai, taip pat teisingai išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti klausimą, dėl ko naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl S. V. kaltės

Apeliantas S. V. neigia buvęs nusikaltimo vietoje ir padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d.

BK 178 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šios nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė. Šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje veikos dalykas yra ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas: tepalas M8V , tepalas „O Handel - 46“, tepalas „SAE 80W 140“, tepalas „O8T 2200“, tepalas „Litolis -24“, tepalus „SAE 75W 90“, dvi tepalo pompos, trys metalinės statinės 200 litrų talpos, pakabinama spyna. Šis nusikaltimas baigtas, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 3433,69 Lt žala (1 t., 15 b. l.). Šios padarytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra neteisėtas slaptas svetimo, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei priklausančio, turto paėmimas, padarytas aktyviais tyčiniais veiksmais. Po nurodyto turto paėmimo, nusikalstamą veiką padarę asmenys, turėjo galimybę valdyti naudoti ir disponuoti įgytu turtu, t.y. jį nuvežti į sodą „(duomenys neskelbtini)“, po to pervežti į E. J. garažą. Subjektyviosios pusės požymiai yra asmens suvokimas, noras ir siekimas padarinių savo neteisėtais iš anksto suplanuotais tyčiniais veiksmais kartu su bendrininkais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išnagrinėjusi ir išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi joje esančius įrodymus, daro išvadą, kad S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu (2010 m. gegužės 7 d. naktį apie 1-2 val.) buvo nusikaltimo vietoje (duomenys neskelbtini) ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – vagystę, t.y. įsibrovė į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas iš kur pagrobė svetimą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą, kurio vertė 3433,69 Lt.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojo A. B., kaltinamojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. J. parodymus, kurie visiškai sutapo su R. V. duotais parodymais, kad R. V., E. J., S. V., T. M. ir A. B. 2010 m. gegužės mėnesio pradžioje dviem automobiliais Reno Megane, kurių vienas buvo E. J., o kitas – S. V., buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ten ne žvejojo, o apsižiūrėjo, bet kadangi pradėjo švisti, grįžo į (duomenys neskelbtini) (1 t., 127 b. l.). Tačiau kitą naktį E. J. su A. B. nevažiavo, nes sumanymo atsisakė (2 t., 72-73 b. l.). Šiuos parodymus E. J. tvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat teismas pagrįstai pripažino visiškai atitinkančiais ir kaltinamojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus apie šio nusikaltimo aplinkybes ir tai, kad kitą naktį jie jau trise, t. y. jis, T. M. ir S. V. atvažiavę į degalinę, S. V. pasilikęs atokiau jų laukti automobilyje, o jis su T. M. per langą įsilaužė į sandėlio vidų, iš ten pagrobė tris statines tepalo. T. M. savo telefonu nuolat skambino S. V., vėliau šis privažiavo ir tepalo statines sukėlė į jo autobusiuką ir parvežė į S. V. sodą netoli (duomenys neskelbtini). Vėliau tas statines R. V. pervežė į E. J. nuomojamą garažą.

Nors šias aplinkybes neigia nuteistasis S. V., tačiau jo duoti paaiškinimai, kuriais pirma parodė, kad žvejojo kartu su T. M., o vėliau nurodė, jog buvo sesers gimtadienyje (jis buvo švenčiamas 2010 m. gegužės 5 d.), rodo jų nenuoseklumą ir kintamumą bei sudaro pagrindą S. V. abejoti.

Tai, kad S. V. dieną prieš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vagystę buvo įvykio vietoje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia remdamasi nuosekliais trijų asmenų parodymais, t. y. A. B., E. J. ir R. V.. Faktą, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vagystės metu, t. y. laiku - 2010-05-07 tarp 0.28 val. ir 0.21 val., S. V. buvo (duomenys neskelbtini) prie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, įrodo byloje esančios telefono išklotinės (1 t., 56, 57 b. l.), nuteistojo R. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Konstatuotina, jog T. M. „Omnitel“ tinkle naudoto abonento numerio (duomenys neskelbtini), telefonas 2010-05-07 nuo 00.28 val. iki 2.21 val. registravosi prie OMNITEL bokštų 347C - siųstuvas (duomenys neskelbtini), 286 A – (duomenys neskelbtini). Pats S. V., kaip savo naudojamą numerį įtariamojo apklausos metu nurodė (duomenys neskelbtini). Iš T. M. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2010-05-07 laikotarpyje nuo 00.32 iki 2.21 buvo skambinta ir buvo siųstos žinutės abonento numeriui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime patikrinus duomenis, prie kokių bokštų registruojasi įvykio vietoje „Omnitel“ abonentas, nustatyta, kad prie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios buvo apvogtos 2010-05-07 naktį, abonentas registruojasi prie bokštų 347C arba prie 286A (1 t., 56, 57 b. l.). Tai, kad S. V. neatsiliepė į skambutį ar neatrašė SMS žinutes, nepaneigia fakto, kad jo minimu laikotarpiu nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo. Be to, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas R. V., 2010 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini), vykdant vagystę, T. M. iš savo telefono skambino ir siuntė žinutes S. V., kuris su savo automobiliu buvo palikęs prie kelio laukti (3 t., 103-104 b. l.).

Nors savo parodymus R. V. pakeitė akistatos su S. V. metu (4 t., 96-97 b. l.). tačiau teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su juo buvo T. ir S., tačiau jų pavardžių nenurodė (7 t., 17-21 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, nurodytą E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų metu, kad jis tiksliai nežinantis, kam priklauso atvežti į jo garažą tepalai ar R. V., ar S. V. (2 t. 131-132 b. l.), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. V. minimas „S.“ yra būtent S. V., buvęs vagystės metu kartu su R. V. ir T. M..

Aplinkybė, kad vagystės iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų metu buvo trys asmenys, kurie bendrais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, įrodoma ne tik R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog visi kėlė bačkas į autobusiuką, bet ir civilinio ieškovo parodymais. Nuteistasis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bačką su tepalais į automobilį kėlė dviese (7 t., 17-21 b. l.), tačiau su tokiais parodymais kategoriškai nesutiko civilinio ieškovo atstovas V. V., nurodęs, kad bačkose buvo po 184 kg tepalo, todėl netiki, kad du vaikinai būtų galėję pakelti ir įkelti į automobilį bačką, nes jo nuomone, nepakeltų (7 t., 17-21 b. l.). Ta aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vagystę ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė ne du, o trys asmenys, t. y. tuo metu prie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvusius S. V., T. M. bei R. V., kurie kartu kėlė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias tepalų bačkas į transporto priemonę.

Atsižvelgtina ir į tai, kad visa tai, kas buvo iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų pavogta, buvo nuvežta prie nuteistojo S. V. sodo namelio, o vėliau (dėl S. V. sulaikymo) pervežta į E. J. garažą. Tai, kad R. V. su T. M. atvežė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias tepalų bačkas į E. J. garažą patvirtino E. J., R. V., G. S..

Įvertinus visumą išdėstytų įrodymų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas S. V. padarius nusikaltimą pagrįstai rėmėsi nuteistojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimams apie šio nusikaltimo aplinkybes, liudytojo A. B., E. J. parodymais, T. M. naudoto telefono telefoninėmis išklotinėmis bei kitais baudžiamosios bylos įrodymais bei konstatavo visišką R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų atitikimą baudžiamosios bylos duomenims ir liudytojų A. B. bei E. J., nuteistojo R. V. parodymams ir pagrįstai konstatavo nuteistąjį S. V. buvus nusikaltimo vietoje bei padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad S. V. nekaltumą įrodo tai, jog prokuroras prašė remtis ikiteisminio tyrimo duotais R. V. parodymais. Prokuroro teisė teisminio nagrinėjimo metu teikti prašymus bei kaltinamųjų kaltę įrodinėti prokuroro nuomone juos kaltinančiais, byloje esančiais duomenimis, o teismui suteikta teisė ir pareiga vertinti ar tie duomenys yra įrodymai įrodantys kaltinamojo kaltę.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į civilinio ieškovo atstovo V. V. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad tepalų bačkos negalėjo tilpti į automobilio „R. E.“ bagažinę. Pažymėtina, kad nė viename teismo teisiamojo posėdžio protokole tokie civilinio ieškovo atstovo parodymai nėra užfiksuoti, todėl šis argumentas atmestinas.

Argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. V. su E. J. sode „(duomenys neskelbtini)“ tampė autobusiuką, bet teisminio nagrinėjimo metu nebuvo bandoma nustatyti ar vagystė nebuvo atlikta būtent šio autobusiuko pagalba, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšminga sprendžiant apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą.

Dėl bausmės nuteistajam E. J.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, šių nuostatų nepažeidė.

Sankcijose už nusikalstamas veikas, kurių padarymu E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, numatytos bausmės yra alternatyvios. Įstatymų leidėjas už BK 178 str. 2 d. apibrėžtos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numato alternatyvias bausmės rūšis – bauda arba areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 214 str. 1 d. – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 215 str. 1 d. – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Sankcijose už nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215str. 1 d. bausmės – laisvės atėmimo, vidurkis (mediana) yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.

E. J. už padarytas nusikalstamas veikas Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, subendrinus paskyrė 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo (už BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas 1 metai 4 mėnesiai, už BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimas 6 mėnesiai, už BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimas 10 mėnesių).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai), įvertino nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi) bei jo atsakomybę sunkinančią (vagystę padarė bendrininkų grupėje) aplinkybes, į nusikaltimų padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad nusikaltimais padaryta turtinė žala neatlyginta. Taip pat atsižvelgta į kaltinamojo E. J. asmenybę – prieš tai yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas E. J. asmenybę, pažymėjo, jog byloje yra duomenų, kad jis yra padaręs ir kitų nusikalstamų veikų, kas rodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, t. y. charakterizuojamas neigiamai. Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad 2006 metais buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai E. J. atžvilgiu, kurie buvo nutraukti. Be to, E. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neatvykdavo į teismo teisiamuosius posėdžius, pasislėpė nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška, jis padarė nusikaltimą ir dėl to buvo sulaikytas kitoje šalyje, konvojuotas iš Danijos Karalystės, kas rodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. turi mažą vaiką, kuris auga pas jo pensijinio amžiaus mamą, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir gailisi bei prašoma atsižvelgti į šias aplinkybes ir mažinti bausmės dydį. Baudžiamojoje byloje yra Mažeikių savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2010 m. birželio 3 d. pažyma apie šeimos sudėtį, kurioje, šeimą sudaro E. J. ir jo mama D. J. (2 t. 101 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu prie baudžiamosios bylos prijungtas E. J. sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (6 t. 56 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui jau buvo žinomos sprendžiant E. J. kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo metu. Pažymėtina, kad apelianto vaikas nėra mažametis, jis 14 metų amžiaus. Duomenų, kad M. J. auga su apelianto mama D. J., nėra, taip pat nėra duomenų, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra pensininkė. Tai, kad apeliantas pripažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, pirmosios instancijos teismo jau buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), t. y. ne tik nuteisti, bet ir sulaikyti asmenį nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. J. už padarytas nusikalstamas veikas teisingai ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnės už įstatyme numatytą jų vidurkį, todėl jos keisti ar švelninti kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kardomosios priemonės – suėmimo keitimo į švelnesnę kardomąją priemonę klausimas nespręstinas, kadangi skundžiamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos (BPK 336 str. 3 d.)

Dėl daiktų grąžinimo

Apeliantas E. J. apeliaciniame skunde prašo grąžinti jam jo daiktus, kuriuos pirmosios instancijos teismas teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nusprendė, sunaikinti.

BPK 108 str. 1 d. numato, kad teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2010 m. gegužės 11 d. atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra E. J. nuomojamame garaže Nr. 11, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 16-18 b. l.). Buvo paimta daiktų, tarp kurių buvo ir juodos spalvos kuprinė su įrankiais, nupjauti guminiai batai, sportiniai bateliai „Adidas“, suvirinimo aparato antgalis, dujų balionas, akumuliatoriaus pakrovėjas ir 6 vienetai įtempimo diržų. Kiti iš garažo paimti daiktai atpažinti ir grąžinti nukentėjusiajam M. B.. Apeliaciniame skunde minimi daiktai 2010 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo perduoti saugoti Organizacinio poskyrio specialistui, nes E. J. nepaaiškino ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jog anksčiau minimi daiktai priklauso būtent jam bei nenurodė kam iš viso jie priklauso, tik paaiškino, kad būdavo, jog jo draugai pasidėdavo daiktus jo garaže, tačiau kokie tai daiktai jis nežiūrėjo (4 t. 170 b. l.). Su šiuo nutarimu E. J. susipažino baigus ikiteisminį tyrimą, tačiau nustatyta tvarka jo neskundė.

Pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių prašomų grąžinti daiktų priklausomybę E. J., baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kurie nors iš minėtų daiktų būtų buvę nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas E. J., įrankiai ar priemonės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad E. J. ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškino jo prašomų jam gražinti daiktų priklausomybės, t. y. nenurodė (neįvardijo) konkrečių asmenų, kuriems priklauso daiktai ir jie nėra nustatyti, taip pat nenurodė, jog jie priklausė jam, pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu negrindė minimų daiktų priklausomybės jam, nepateikė dokumentų ar kitokių duomenų, įrodančių minimų daiktų priklausomybę, taip pat tokių duomenų nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu, daro išvadą, kad pagrindo grąžinti apeliantui prašomus daiktus nėra, todėl panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl daiktų sunaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantai, prašydami pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Akmenės rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmes nuteistiesiems, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutarė:

Nuteistųjų S. V. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.