Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. e2S-683-278/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-31Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
e2S-683-278/2018
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00705-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
T. M.
Ieškovas
A. M.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-683-278/2018

teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00705-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-8846-233/2018 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl paskolos bei procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo T. M. 35000 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, piniginės lėšas, esančias banko sąskaitose, darbo užmokestį.

2. Nurodė, jog po sutuoktinio V. M. mirties ji priėmė jo palikimą. Teigė, jog prieš mirtį V. M. perdavė jai tris T. M. surašytus paskolos raštelius, bendrai 35 000 Eur sumai, kuriuose paskolų grąžinimo terminas nebuvo nustatytas. Nurodė, kad grąžinti skolą atsakovas atsisakė. Tvirtina, jog paskolos suma yra didelė, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies - areštuotas atsakovui T. M. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o jo esant nepakankamai, ir atsakovo T. M. vardu banko sąskaitose esamos lėšos, trūkstamai sumai, išskyrus atsiskaitymą su ieškove.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimų pagrįstumą, konstatavo, jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad jos reikalavimai dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo galėtų būti akivaizdžiai nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti 35 000 Eur suma laikytina didele ir yra vertinama kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimas bei darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Įvertinęs Sodros duomenų bazės duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas nustatė, kad jų dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo darbo užmokesčiui, laikė neproporcingu ir pažeidžiančiu šalių interesų pusiausvyros principą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas T. M. prašo panaikinti 2018 m. liepos 20 d. nutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktos skolos raštelių skaitmenizuotos kopijos, ne jų originalai, paskolos nebuvo patvirtintos notaro, o paskolos rašteliuose nėra jokių paskolos davėjo įrašytų patvirtinimų, kad jis paskolą suteikė, o jis ją gavo. Tvirtina, kad ieškovė nepateikė net formalių įrodymų, jog paskolos buvo išduotos ir paimtos, o ieškinio suma negali būti nei kiek tikėtina. Nurodo, kad vien dėl šių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Be to, teigia, jog byloje esantis liudijimas apie palikimo priėmimą nepagrindžia ieškovės teisės reikšti reikalavimus jam, nes iš liudijimo nėra aišku ką ieškovė paveldėjo ir ar ji viena paveldėjo, nėra duomenų, kad paveldėjimo priėmimo būtų atsisakę pirmos eilės paveldėtojai.

7. Teigia, jog jo turtinė padėtis yra gera, yra neseniai įkurta ir veikianti įmonė, jis niekada neslėpė ir neslepia nei savo turto, nei pajamų, duomenų apie jo nesąžiningumą byloje nėra.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. M. nurodo, jog teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, kad atskirajame skunde atsakovas iš esmės pripažįsta, kad jis V. M. išdavė skolos raštelius 35 000 Eur sumai. Nurodo, kad atsakovas yra įmonės direktorius, yra sumanus, išprusęs žmogus, todėl tik realiai gavęs pinigus jis savo ranka surašė skolos raštelius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas T. M. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės A. M. reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones iš esmės vadovaudamasis pakankamai didele ieškinio suma. Nesutikimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, T. M. grindžia aplinkybe, jog pareikštas ieškinys yra nepagrįstas – nepatvirtintas įrodymais, taip pat, jog byloje nėra jokių duomenų apie galimus nesąžiningus jo veiksmus ieškovės atžvilgiu.

13. Pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Todėl, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau nenagrinėja bylos iš esmės. Ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas.

14. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas preliminarų ieškovės A. M. reikalavimų pagrįstumo įvertinimą atliko bei nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų galima spręsti apie ieškovės reikalavimų dėl skolos, pagal jos mirusiam sutuoktiniui išduotus paskolos raštelius, priteisimo iš atsakovo akivaizdų nepagrįstumą – A. M. ieškinyje nurodė reikalavimus ir pateikė dėl jų faktinius bei teisinius argumentus. Be to, kartu su ieškiniu A. M. pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurių pagrįstumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas iš esmės nevertina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie sandoriui – paskolai, įstatymais nustatytų reikalavimų nesilaikymą, skolos raštelių originalų nebuvimą byloje, taip pat ir kitos aplinkybės, susijusios su paskolos rašteliais bei juose užfiksuota informacija, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškus ieškinį teisme, nėra reikšmingos, o šie klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 270 straipsnis). Pažymėtina, jog įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, tai yra teismui procesiniai dokumentai ir jų priedai yra teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, faktas, jog byloje nėra pateikti paskolos raštelių originalai, taip pat nesudaro pagrindo tvirtinti ieškovės reikalavimus esant nepagrįstais.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš esmės motyvavo didele ieškinio suma, kas savaime, nesant kitų duomenų, negalėtų būti vertinama realia grėsme būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau, nors atsakovas tvirtina, jog jo finansinė padėtis yra gera – jo vardu yra registruota veikianti įmonė, o byloje duomenų apie jo nesąžiningumą nėra, šie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kuriems pagrįsti T. M. jokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo T. M. gaunamos pajamos (taip pat ir darbo užmokestis iš jo nurodomos veikiančios įmonės) nesiekia net minimalios mėnesinės algos dydžio ir minėtos išvados atsakovas nepaneigė, o duomenų apie turtinę padėtį nepateikė (CPK 178 str.). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma, T. M., kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele suma, todėl konstatuotina, jog ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismo konstatuota pagrįstai.

16. Kiti atskirajame skunde dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (išspręstos bylos) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, atsakovas turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pakartotinai, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Dėl paminėtų motyvų, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

19. Iš pateiktų duomenų matyti, kad už atskirąjį skundą T. M. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato, jog už procesinius dokumentus, paduodamus elektroninių ryšių priemonėmis yra mokama 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio, todėl apeliantui grąžintinas permokėtas 12,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str.1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) 2018 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1490 sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėja Birutė Valiulienė