Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir ieškovė, FNTT, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. B. (toliau – atsakovė) dėl turtinės žalos atlyginimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, prašydama priteisti iš atsakovės 48 064,87 Eur žalos atlyginimo, 14 794,86 Eur skolos (kaip nepagrįstai įgytą turtą), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kurių kontekste reiškiami ieškinio reikalavimai:

2.1. 2020 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-6-00010-20, kuriame atsakovei, tuo metu ėjusiai Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 296 straipsnį. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 5 d. atsakovė turėjo nedarbingumą. 2020 m. kovo 10 d. FNTT direktoriaus pavedimu Nr. 04/8-5-2650 pradėtas tarnybinis patikrinimas (toliau – tarnybinis patikrinimas Nr. 1) dėl atsakovės veiksmų ir tuo pačiu priimtas sprendimas tarnybinį patikrinimą sustabdyti, nes nebuvo galima šio tarnybinio nusižengimo akivaizdžiai atriboti nuo tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. 2020 m. birželio 5 d. atsakovė nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos.

2.2. 2020 m. liepos 29 d. atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo tęsiamas ir pabaigtas (toliau – tarnybinis patikrinimas Nr. 2). 2020 m. spalio 4 d. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į atliktą tarnybinį patikrinimą Nr. 2, patvirtino 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 04/1-8872 ir 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 atleido atsakovę iš vidaus tarnybos. Atsakovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), prašydama: 1) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2020 spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266; 2) grąžinti atsakovę į Tarnybos (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovei iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. kovo 3 d. VAAT sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022, tenkino atsakovės skundą: panaikino Tarnybos 2020 m. spalio 14 d. Įsakymą Nr. TE-266 (tarnybinis patikrinimas Nr. 2), grąžino atsakovę į Tarnybos (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė atsakovei iš Tarnybos atlyginti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodė sprendimą vykdyti skubiai. 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Tarnybos apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT 2022 m. kovo 3 d. sprendimą. 2022 m. birželio 17 d. Tarnyba išmokėjo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas pagal 2022 m. kovo 3 d. VAAT sprendimą.

2.3. 2021 m. vasario 26 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00010-20 dalį dėl atsakovės nutraukė. 2021 m. kovo 24 d. Tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 04/8-9-1960 sustabdytas tarnybinis patikrinimas Nr. 1 buvo atnaujintas ir tęsiamas. 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. TE-111 buvo pripažinta, kad atsakovė padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, už kurį jai turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsakovei buvo išaiškinta šio įsakymo apskundimo tvarka, tačiau per nurodytą 30 dienų terminą ji šio įsakymo neskundė.

2.4. Vykdant VAAT 2022 m. kovo 3 d. sprendimą, Tarnybos direktorius 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. T-68 grąžino atsakovę į vidaus tarnybą ir tą pačią dieną, atsižvelgdamas į galiojantį 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111 (tarnybinis patikrinimas Nr. 1), 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TE-69 vėl atleido atsakovę iš vidaus tarnybos. Atsakovė kreipėsi į VAAT su skundu, prašydama: panaikinti Tarnybos direktoriaus 2022 kovo 4 d. įsakymą Nr. TE-69, panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111, priteisti iš Tarnybos šešių atsakovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, darbo užmokestį už laikotarpį nuo atsakovės atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. VAAT 2022 m. spalio 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eI3-4007-331/2022, atmetė atsakovės skundą dėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. TE-111 (tarnybinis patikrinimas Nr. 1) ir 2022 kovo 4 d. įsakymo Nr. TE-69 kaip nepagrįstą. VAAT konstatavo, kad atsakovė padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, todėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. TE-111 yra teisėtas ir pagrįstas ir šis įsakymas bei tarnybinio patikrinimo išvada yra sudėtinė Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. TE-69 dalis. 2023 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir paliko galioti VAAT 2022 m. spalio 24 d. sprendimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d. VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022 išdavė vykdomąjį raštą pagal VAAT 2022 m. kovo 3 d. sprendimą (tarnybinis patikrinimas Nr. 2). 2023 m. balandžio 22 d. atsakovė šį vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui, nurodydama, kad darbo užmokestis jai priklauso nuo 2020 m. spalio 14 d. ir toliau skaičiuojamas iki sprendimo įvykdymo dienos. 2023 m. gegužės 10 d. Tarnyba gavo antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą Nr. S-23-179-10605 priimti vykdomąjį dokumentą Nr. eI3-487-473/2022 vykdyti bei raginimą Nr. S-23-179-11031 įvykdyti sprendimą. 2023 m. gegužės 15 d. Tarnyba, vykdydama antstolio raginimą Nr. S-23-179-11031 bei siekdama išvengti dar didesnių neigiamų padarinių tuo atveju, jeigu būtų areštuojamos Tarnybai priklausančios banko sąskaitos, susisiekė su antstolio kontoros darbuotojais, pasitikslino tos dienos mokėtiną sumą pagal vykdomąjį raštą Nr. eI3-487-473/2022 ir atliko 61 473,93 Eur bankinį pavedimą į antstolio depozitinę banko sąskaitą. Atskiru bankiniu pavedimu Tarnyba sumokėjo 341,14 Eur antstolio vykdymo išlaidas. Taip pat 2022 m. gegužės 15 d. Tarnyba į atsakovei priklausančią banko sąskaitą pervedė 19 264,23 Eur mokėjimą, kurį sudarė: 4 469,37 Eur kasmetinių atostogų kompensacija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. pagal VAAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3104-473/2020 ir 14 794,86 Eur delspinigiai, kurie, ieškovės teigimu, atsakovei buvo priskaičiuoti ir pervesti per klaidą, nes pagal jokį galiojantį teismo sprendimą Tarnyba nėra skolinga atsakovei šios sumos. Taigi, atsakovė be jokio teisinio pagrindo įgijo 14 794,86 Eur sumą. 2023 m. gegužės 31 d. Tarnyba raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama per 10 darbo dienų grąžinti per klaidą jai pervestą 14 794,86 Eur, tačiau atsakovė į Tarnybos raštą nereagavo, be pagrindo įgyto turto (14 794,86 Eur) negrąžino. 2023 m. birželio 27 d. Tarnyba gavo antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

4. Ieškovės teigimu, darbo užmokestis atsakovei pagal 2022 m. kovo 3 d. VAAT sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-487-473/2022, priklausė nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., t. y. iki to momento, kai, kaip pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš vidaus tarnybos. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., t. y. už 142 d. d., turėjo būti išmokėta 13 409,06 Eur darbo užmokesčio suma. Tuo tarpu atsakovei, vykdant antstolio patvarkymą, buvo priskaičiuota ir dėl neteisėtų atsakovės veiksmų išmokėta 61 473,93 Eur suma, todėl atsakovei buvo permokėta 48 064,87 Eur.

5. Ieškovė nurodė, kad tiek 2022 m. kovo 3 d. VAAT sprendimas, tiek 2022 m. spalio 14 d. VAAT sprendimas – yra tiesiogiai susiję su atsakovei priklausančiu darbo užmokesčio laikotarpiu. Atsakovė antstoliui neatskleidė su vykdomąja byla tiesiogiai susijusių aplinkybių, pažeidė savo, kaip išieškotojos, pareigą bendradarbiauti, (pranešti) antstoliui apie įsiteisėjusį gautinį ir neskundžiamą teismo sprendimą, kuriuo ji atleista iš vidaus tarnybos dar 2021 m. gegužės 10 d. Atsakovė, turėdama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, negalėjo nesuprasti šių savo veiksmų neteisėtumo. Ieškovės teigimu, atsakovė veikė nesąžiningai, ignoravo teismo sprendimus, antstoliui klaidingai nurodė išieškotinas sumas, t. y. nurodė žymiai didesnes sumas, tokiu būdu neteisėtai įgijo turtą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teismo sprendimų ignoravimu bei CPK įtvirtintos išieškotojo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis nevykdymu. Ieškovė iškart nevykdė 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dėl to, kad atsakovė apskundė 2021 m. gegužės 10 d. atleidimą ir prašė įvertinti abu atleidimus. Šie neteisėti atsakovės veiksmai sudaro pagrindą jos civilinei atsakomybei kilti ir ieškovei iš atsakovės turi būti priteisiama atsakovei permokėta darbo užmokesčio suma.

6. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai iš atsakovės turi būti priteista ir atsakovei per klaidą sumokėta 14 794,86 Eur suma, kaip be teisėto pagrindo įgytas turtas. Ieškovės teigimu, 2022 m. gegužės 15 d. atsakovei į sąskaitą ieškovė pervedė kasmetinių atostogų kompensaciją ir delspinigius, tačiau, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovei delspinigiai nepriklausė. Priešingai nei teigia atsakovė, 14 794,86 Eur 2023 m. gegužės 15 d. į atsakovei priklausančią banko sąskaitą buvo pervesti ne kaip netesybos už kasmetines atostogas, o kaip delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2023 m. sausio 31 d. 0,08 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki atsiskaitymo dienos 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, pagal 2023 m. balandžio 11 d. Tarnybos Valdymo organizavimo skyriaus patarėjos tarnybinį pranešimą Nr. 4-3251. Jokie delspinigiai atsakovei pagal 2022 m. kovo 3 d. VAAT sprendimą nepriklausė, t. y. atsakovė tokio reikalavimo procesiniuose dokumentuose nebuvo formavusi, be to, jie nebuvo priteisti ir teismo sprendimu.