Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-519-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1A-89-519-2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00103-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Vida Povilaitienė, Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-519/2014Proceso Nr. 1-67-1-00103-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 2.4.7; 2.4.6.3.4; 2.1.15.1.2; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono ir Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei L. M., prokurorui Jonui Trumpuliui,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. B., jo atstovei pagal įstatymą L. B.,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,nukentėjusiajam V. S., jo atstovei pagal įstatymą B. S.,atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo nepilnamečio V. S. ir jo atstovės pagal įstatymą B. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., K. B. paskirta auklėjamojo poveikio priemones - 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius ir elgesio apribojimą- šešis mėnesius įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

Valstybinei ligonių kasai iš K. B. priteista 2443,91 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt trys litai 91 centai) žalos atlyginimo. Jei nepilnametis K. B. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, nustatyta, kak padarytą žalą solidariai atlygina K. B. tėvai L. B. ir L. B., kurių pareiga pasibaigia K. B. sulaukus pilnametystės.

V. S. iš K. B. priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad jei nepilnametis K. B. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, padarytą žalą solidariai atlygina K. B. tėvai L. B. ir L. B., kurių pareiga pasibaigia K. B. sulaukus pilnametystės.

B. S. iš K. B. priteista 2314,58 Lt (du tūkstančiai trys šimtai keturiolika litų 58 centai) turtinės ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad jei nepilnametis K. B. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, padarytą žalą solidariai atlygina K. B. tėvai L. B. ir L. B., kurių pareiga pasibaigia K. B. sulaukus pilnametystės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent 2013 m. kovo 18 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie prekybos centro „M.“ įžūliais veiksmais tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas į kairį petį V. S. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo K. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, K. B., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent 2013 m. kovo 18 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „M.“, tyčia dėl chuliganiškų paskatų suduodamas V. S. vieną kartą kumščiu į kairį petį, dėl ko V. S. galva atsitrenkė į pastato mūrinę sieną, padarė nukentėjusiajam V. S. muštinę kaktos žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis nepilnametis V. S. ir jo atstovė pagal įstatymą B. S. skundžia Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. bei, pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiajam nepilnamečiui V. S. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą B. S. - 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo, o jei nepilnametis K. B. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, nustatyta, kad padarytą žalą solidariai privalo atlyginti K. B. tėvai L. B. ir L. B..

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog nesutinka su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendžiu, mano, kad buvo neteisingai paskirta bausmė ir nepagrįstai sumažintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantai nesupranta, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, kadangi nukentėjusysis teismo metu tvirtino, jog nieko įžeidžiančio kaltinamajam nepasakė. Tvirtina, kad teismo padaryta prielaida negali būti konkrečiu ir besąlygišku pagrindu teigti, jog būtent nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo konfliktą, kurio metu jis buvo sužalotas. Nurodo, kad iš nuosprendžio matyti, jog būtent kaltinamasis pats vijosi V. S. ir, pavijęs jį, sudavė į petį. Teigia, kad nenustatyta, jog nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, o yra užfiksuota, kad būtent V. S. stengėsi išvengti konflikto, bėgo nuo jį užpuolusio K. B.. Apeliantai daro išvadą, kad K. B. kilus konfliktui neadekvačiais ir neteisėtais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., dėl kurių buvo sužalotas nukentėjusysis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad K. B. yra vyresnis už V. S., todėl turėjo žinoti ir suvokti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai pritaikė LR BK 93 str. 1 d. 3 p. ir nepagrįstai bylą nutraukė, neįvertino to, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo tik prispaustas faktinių aplinkybių, t.y. bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu ir tik teismo posėdžio metu, iki skundo padavimo neatlygino žalos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti K. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. bei, pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti.

Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tuo, kad sužalojimas padarytas suduodant į petį nukentėjusiajam vienintelį smūgį, dėl ko teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo veiksmai nepasižymėjo ypatingu pavojingumu. Taip pat nurodo, kad teismas konstatavo, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, su kuo apeliantai nesutinka. Apeliantų tvirtinimu, dėl K. B. padarytų nusikaltimų V. S. itin suprastėjo sveikata ir sunkius padarinius jis jaučia iki šiol, reikalingas tolimesnis gydymas ir priežiūra, iki šiol skauda galvą, sutriko atmintis, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, nukentėjusiajam po įvykio buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis, V. S. dėl patirtų sužalojimų jaučia baimę, moralinius išgyvenimus, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 50 000 Lt.

Teismo posėdyje nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą bei jų atstovė advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras bei atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. B., jo atstovė pagal įstatymą ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą apeliacinio skundo turinio, apeliantai neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu nepilnametį kaltinamąjį K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir pagrįstai kaltinamąjį, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė. Taip pat pažymi, kad apylinkės teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio, todėl keisti neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Spręsdamas kausimą dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja LR BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (LR BK 80 str. 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti LR BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes (kasacinė byla Nr. 2K-46/2009).

LR BK 93 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo konkrečiu atveju K. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus būdamas nepilnamečiu. Jis nusikalto pirmą kartą, nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai paaiškino visas įvykio aplinkybes ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Be to, iš kaltinamojo ir jo tėvų parodymų matyti, jog jis vyko pas nukentėjusiojo motiną ir jos atsiprašė, nors patirtos žalos neatlygino, tačiau nukentėjusiųjų tėvams siūlė pagalbą atliekant ūkio darbus (125, 129, 141 b. l.). Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo pats kaltininkas skubėjo jam padėti ir vedė pas medikus, kad būtų kuo skubiau nukentėjusiajam suteikta medicininė pagalba (36, 70, 79, 83, 87, 125, 126 b. l.). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytus nusikaltimus. K. B. mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas (92 b. l.). Kaip matyti iš K. B. atstovės pagal įstatymą L. B., civilinio atsakovo L. B. paaiškinimų (128, 129 b. l.) bei Kelmės rajono T. gimnazijos pateiktos charakteristikos (94 b. l.), K. B. elgesio problemų neturėjo, mokyklą lanko gerai, yra nekonfliktiškas. Aptartos aplinkybės, kolegijos manymu, sudarė apylinkės teismui pakankamą pagrindą manyti, jog šis nepilnametis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju buvo visos sąlygos taikyti K. B. atžvilgiu LR BK 93 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nusikalstamas veikas jis padarė prieš nukentėjusįjį, kuris yra už jį jaunesnis, šiuo atveju įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo. Juo labiau, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Ir nors apeliantai nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau ir kaltinamasis K. B., ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusysis V. S., sutikęs K. B., jam kažką pasakė - V. S. tvirtinimu – nieko įžeidžiančio, tačiau ką konkrečiai, jis prisiminti negalėjo (36, 126 b. l.), kai tuo tarpu K. B. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad V. S. jo atžvilgiu išsakė įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius (79, 83, 87, 125 b. l.), po ko tarp jų ir kilo konfliktas, pasibaigęs nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantų skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik prielaidomis, padarė išvadą, jog konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintos nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo teisingumu. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. ir jo atstovė pagal įstatymą pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš kaltinamojo K. B., o šiam neturint lėšų, iš jo atstovų pagal įstatymą, nukentėjusiajam V. S. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o V. S. atstovei pagal įstatymą B. S. - 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, turtinės žalos atlyginimui – 2314,58 Lt (46-48 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu V. S. ir B. S. palaikė pareikštą civilinį ieškinį (126, 127 b. l.).

Nuosprendžiu civilinis ieškinys turtinei 2314,58 Lt žalai atlyginti buvo tenkintas visiškai, nes buvo įrodyta kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimus, tuo pačiu ir padaryta turtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.263 str.), o neturtinės žalos atlyginimas buvo sumažintas ir priteistas V. S. 3000 Lt, o B. S. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusysis V. S. ir jo atstovė pagal įstatymą apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo pilna apimtimi ir prašo padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą nurodo, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam V. S. sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, dėl nuolatinių galvos skausmų stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, visa tai neigiamai paveikė jo gyvenimą, o B. S. sukėlė šoką, nerimą dėl vaiko sveikatos ir ateities.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Apylinkės teismas, nustatęs, kad K. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdė V. S. sveikatą ir dėl sužalojimo nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, nepatogumus, gydėsi, pagrįstai pripažino, kad nukentėjusio patirta neturtinė žala atlygintina, pripažino, kad nukentėjusiojo ir jo motinos nurodyta bendra 200 000 Lt neturtinės žalos suma yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs. Tyrimo metu nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsižvelgiant į tai ir į kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo veiksmus bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam V. S. iš K. B. priteista 3000 Lt dydžio, o jo atstovei – motinai B. S. – 1000 Lt kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir teisinga, todėl jos dydis nekeistinas.

Nors civilinė ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog V. S. iki šiol yra gydomas dėl padaryto sužalojimo ir jam dėl to 2013-10-29 buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis, tačiau B. S. nepateikė objektyvių duomenų, kad būtų atsiradę kokie nors būtent su nagrinėjamu įvykiu susiję liekamieji reiškiniai. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad iš karto po įvykio V. S. gydėsi iki 2013-04-30 ir iš gydymo įstaigų buvo išleistas pagerėjus bendrai būklei, namuose gydymas nebuvo paskirtas, o buvo rekomenduota grūdinti organizmą, neurologo sekimas, ambulatorinė psichologinė pagalba (50,51 b. l.). Iš VšĮ Kelmės ligoninės 2013-10-14 pateiktos informacijos matyti, kad V. S. būklė buvo vertinta 2013-10-09 ir šioje informacijoje jokie sveikatos sutrikdymai nenurodyti, išskyrus refleksų pagyvėjimą, paryškintą vegetaciją ir nuotaikos bei emocijų sutrikimą (135 b. l.), todėl daroma išvada, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo sveikatai po sužalojimo liko liekamieji reiškiniai, kurie duotų pagrindą manyti, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo K. B. atleidimo ir bylos nutraukimo bei neturtinės žalos priteisimo yra teisinga, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiojo V. S. ir jo atstovės pagal įstatymą B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga