- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-583-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00726-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- R. N., V. N., A. M., A. N.
- Ieškovas
- A. N., A. A.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. N. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. N. ir A. A. ieškinį atsakovams V. N., A. M., R. N., A. N. ir A. N., tretiesiems asmenims antstoliams M. P., R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šilalės skyriui dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nuosavybės teisių pripažinimo, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Šilalės rajono notarų biuro notarei V. S. išduoti atsakovams V. N., A. M., R. N., A. N. ir A. N. paveldėjimo teisės liudijimus po N. N., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties į šį turtą: 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0480 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); į 0,9300 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 0,900 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 2,7600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 1,1200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu nurodė aplinkybes, kad po N. N. mirties jo pirmos eilės įpėdiniai kreipėsi į notarę V. S. dėl palikimo priėmimo. Teigia, jog jeigu teismas nepritaikys laikinųjų apsaugos priemonių, jiems bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kuriuos ieškovams teks ginčyti. Mano, jog įgiję nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, atsakovai gali ieškinyje nurodytą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl to bus neįmanoma įvykdyti galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė Šilalės rajono notarų biuro notarei V. S. išduoti atsakovams V. N., A. M., R. N., A. N. ir A. N. paveldėjimo teisės liudijimus po N. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į šį turtą: 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0480 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į 0.9300 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 0,900 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 2,7600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); į 1,1200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5701-761/2018.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, pridėtus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismui yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią ginčui dėl turto kilti ateityje, uždraudžiant notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimus dėl draudimo atsakovams V. N., A. M., R. N., A. N., A. N. bet kokiu teisiniu pagrindu perleisti jiems paveldėjimo pagrindu priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims iki procesinių sprendimų šioje byloje įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovės R. N. atstovas advokatas M. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį; įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, mirusį N. N., dėl kurio turto padalijimo ieškovai kelia reikalavimus; sustabdyti civilinę bylą, kol paaiškės mirusio N. N. procesinių teisių ir pareigų perėmėjai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, kad kaip ieškinio dalyką ieškovai nurodo mirusio asmens N. N. sudarytų sandorių ginčijimą CK 1.87 straipsnio pagrindu. Ieškovai teismui pateikė nekilnojamojo turto išrašus su nurodytu vindikuoti bandomu N. N. turtu, tačiau ieškovai neįtraukė N. N. atsakovu byloje. Kadangi visus ieškovų ginčijamus sandorius sudarė ne ieškinyje nurodyti atsakovai, o N. N. asmeniškai, mano, jog N. N. pripažinimas atsakovu byloje yra neišvengiamas.
5.2. Nurodė, kad CPK nenumato, jog procese galėtų dalyvauti miręs asmuo, o, priešingai, CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte asmens mirtis įvardyta kaip privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, todėl mano, jog turi būti taikomos šalies procesinių teisių ir pareigų perėmimo taisyklės. Teigia, jog, norint tinkamai išnagrinėti ginčą nesant gyvo atsakovo N. N. (kuris šiandien yra vienintelis teisėtas registruoto ginčo turto savininkas), būtina nustatyti oficialius jo teisių ir pareigų perėmėjus ir šių teisių ir pareigų perėmimo proporcijas. Mano, jog tik nustačius N. N. teisių perėmėjus, ieškovai įgis teisę šiems asmenims reikšti turtinius reikalavimus.
5.3. Nurodė, kad ginčydami N. N. nekilnojamojo turto įgijimo sandorius ieškovai juos bando ginčyti vien tik žodiniais argumentais bei teiginiais ir CK 5.8 straipsnyje nenumatytais civilinių teisių gynimo būdais. Teigia, jog, atsakovės manymu, iš ieškinio turinio nėra visiškai jokių galimybių spręsti dėl jo patenkinimo tikimybės.
5.4. Nurodė, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinys yra niekaip nesusijęs nei su byloje dalyvaujančiais asmenimis, nei su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Teigia, jog nutartis yra susijusi vien tik su Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. veikla, kadangi notarė veikia pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą ir atlieka tik specialias įstatymo numatytas notaro funkcijas, notarei nesant bylos šalimi, spręsti apie būsimo teismo sprendimo vykdymo galimybes vien tik iš notarės veiksmų teismas neturėjo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti.
7. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Nurodė, kad ieškovai pagrįstai atsakovu nurodė ne mirusįjį asmenį N. N., o asmenis, kurie priėmė palikimą pagal turto apyrašą pagal Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės V. S. ieškovams išduotą 2018 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. S.71.18., todėl mano, jog atskirojo skundo argumentai, kad atsakovai laikytini tik kandidatais į palikimą ar teoriniais paveldėtojais, yra nepagrįsti.
7.2. Teigia, kad skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovai turėjo atsakovu nurodyti mirusįjį asmenį, o teismas turėjo bylą stabdyti pagal LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teigia, jog minėta norma numato privalomąjį bylos stabdymą, kai miršta asmuo, kuris buvo bylos šalis, tačiau ieškovai atkreipia dėmesį, jog N. N. bylos šalimi nebuvo ir negalėjo būti, nes mirė iki bylos užvedimo. Pažymėjo, jog LR CK 2.2 straipsnis numato, kad fizinių asmenų teisnumas išnyksta jam mirus, todėl darė išvadą, kad įtraukti į bylą mirusį asmenį nėra teisinio pagrindo.
7.3. Ieškovų nuomone, jie aiškiai ir tinkamai suformulavo ieškinio dalyką, kuris atitinka jų nurodytas faktines aplinkybes. Teigia, jog ieškovai pateikė ne tik žodinius argumentus, bet ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes: N. N. įgaliojimą, išduotą A. N. jo vardu pirkti ir parduoti turtą, N. N. rašytą raštą dėl turto priklausomybės, pavedimus, patvirtinančius, kad už N. N. vardu įgytą turtą A. N. mokėjo savo lėšomis, ir kita.
7.4. Nurodė, kad skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama procese išlaikyti status quo padėtį, tokia padėtis nevaržo apeliantų teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, ir nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. N. ir A. M. prašo tenkinti atsakovės R. N. atskirąjį skundą ir panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5701-761/2018.
9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
9.1. Nurodė, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovai nėra paveldimo turto perėmę savo nuosavybėn, neturi teisių minėtu turtu disponuoti, todėl daro išvadą, jog šiuo metu atsakovai įtraukti į procesą dėl turto, kurio neturi.
Šalies argumentai
9.2. Teigia, jog ieškinyje nenurodomos aplinkybės, ar egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad pagrindinis ieškovų motyvas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsirastų būtinybė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus atsakovams. Tačiau, atsakovų nuomone, ieškovų nurodytos aplinkybės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo, kadangi vien aplinkybė dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl kurių kiltų reali grėsmė būsimam teismo sprendimui.
9.3. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5701-761/2018, tačiau, atsakovų nuomone, šioje stadijoje taikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią bylos nagrinėjimui, kadangi atsakovai nėra įgiję nuosavybės, todėl ieškovų reikalavimai jiems negali būti reiškiami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
13. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
15. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovai kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
16. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų priedų matyti, jog ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti turto iš varžytynių aktą, taip pat turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą apsimestiniais ir pripažinti ieškovams nuosavybės teises į jiems priklausančias dalis žemės sklypų, t. y. prašo pripažinti, jog dalis mirusiojo N. N. vardu registruoto nekilnojamojo turto yra ieškovų nuosavybė, o turto pardavimo iš varžytynių aktas ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra apsimestiniai. Taip pat iš į bylą pateikto Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės V. S. 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. S.71.18 „Dėl N. N. palikimą priėmusių įpėdinių“ matyti, jog mirusiojo N. N. palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą priėmė įpėdiniai V. N., A. M., R. N., A. N. ir A. N.. Tai reiškia, jog minėti įpėdiniai yra mirusiojo N. N. teisių ir pareigų perėmėjai, taip pat ir atsakovai šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (uždraudimas notarei išduoti atsakovams V. N., A. M., R. N., A. N. ir A. N. paveldėjimo teisės liudijimus) yra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, kadangi jei būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, o atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų, kadangi jiems tektų ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo), išsaugojimą, mano, jog atsakovų teisės nebus pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo proporcingumo ir operatyvumo principais ir atsižvelgdamas į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog, nagrinėdamas atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, t. y. pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi išnagrinėjo tik ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šia nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl asmenų įtraukimo į bylą atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, taip pat nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su civilinės bylos sustabdymu. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskiruoju skundu pareikšti reikalavimai įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, mirusį N. N., dėl kurio turto padalijimo ieškovai kelia reikalavimus, ir sustabdyti civilinę bylą, kol paaiškės mirusio N. N. procesinių teisių ir pareigų perėmėjai, nėra šio atskirojo skundo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.