Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 2 metams;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

5) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

6) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 sausio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vyriausiojo patrulio O. J. (O. J.) 2018 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną, apie 2.15 val. patruliuojant su kolega A. S., Vilniaus r. kelyje Nr. 5203 buvo sustabdytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J.. Minėtame automobilyje kartu vyko V. G. ir R. S., viduje euro palečių bei kitokių draudžiamų daiktų nerasta (1 t., b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą

Dėl 2018 m. rugpjūčio 11 d. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. vagystės

Kaltinamieji, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, prisipažino, kad bylai reikšmingu laiku pavogė pastolius, nes norėjo gauti pinigų. Pasak E. J. ir V. G., jie, važiuodami automobiliu, pamatė prie statomo objekto pastolius ir pavogė juos, kuriuos vėliau pardavė, o pinigus pasidalijo per pusę. E. J. ir V. G. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad jie buvo išsinuomoję priekabą iš degalinės „Viada“, jog galėtų gabenti pastolius. Be to, įvykio aplinkybes įrodo MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Z. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimas, UAB „A“ direktoriaus V. U. 2019 m. sausio 31 d. raštas (užfiksuota, kad pavogtų pastolių vertė yra 2775 Eur be PVM) bei nuomos sutarties kopija, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrobto turto – pastolių – vertė yra 2775 Eur (t. 1, b. l. 34–37). Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad E. J. ir V. G. pavogė didesnės, negu 5 MGL, tačiau neviršijančios 250 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. J. ir V. G., darydami inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad ketina pavogti pastolius, kurie priklauso kitam asmeniui. Taip pat suvokė, kad veikia bendrai turėdami tikslą pavogti pastolius ir, juos pardavus, pasidalyti gautus pinigus, bei norėjo taip veikti. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad E. J. ir V. G. veiksmuose yra visi būtini vagystės sudėties požymiai, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2018 m. rugsėjo 20 ir 21 d. atviros vagystės

Kaltinamiesiems E. J. ir V. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe:

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Be to, pagal kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą jų nusikalstama veika – atviras svetimo turto pagrobimas – vertinamas kaip tęstinio pobūdžio.

Byloje surinktų įrodymų (pačių kaltinamųjų E. J., V. G., liudytojų M. M. ir J. Ž. parodymais) visuma nustatyta, kad kaltinamieji 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 17 val. atvyko į UAB „B“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos paėmė keturias euro paletes (bendra vertė 20 Eur), kurias sudėjo į automobilio bagažinę. Tuo metu liudytojas (apsaugos darbuotojas) J. Ž. pastebėjo neteisėtus kaltinamųjų veiksmus, ėjo, o netrukus ir pradėjo bėgti jų link, šaukė stoti, tačiau kaltinamieji sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė supratę, kad juos pamatė apsauginis, tačiau pasišalino iš įvykio vietos norėdami užbaigti nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju E. J. ir V. G. nusikalstamas ketinimas slapta pagrobti euro paletes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai apsaugos darbuotojas pastebėjo E. J. ir V. G. neteisėtus veiksmus. Abejonių, kad kaltinamieji, darydami neteisėtus veiksmus, suvokė, jog jie buvo pastebėti kito asmens, ir norėjo toliau neteisėtai veikti, nekyla. Nustačius vagystę kvalifikuojantį požymį (vagystės atvirumą), E. J. ir V. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kita vertus, teismas nesutinka su kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų, padarytų 2018 m. rugsėjo 20 d., vertinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kartu ir kaip tęstinės nusikalstamos veikos. Pirma, analizuojant E. J. ir V. G. pareikštą kaltinimą „jie, veikdami bendrininkų grupe, 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 14.55 val. automobiliu atvykę į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė šioje teritorijoje buvusias 6 euro paletes, 42 Eur bendros vertės (pakraudami jas į automobilio bagažinę), kurios nuosavybės teise priklausė UAB „C“, nenustatyta, kad kaltinamiesiems inkriminuotos atvirąją vagystę apibūdinančios aplinkybės, pavyzdžiui, kad koks nors pašalinis asmuo būtų pastebėjęs minėtus E. J. ir V. G. veiksmus bei kaltinamieji suprato tai. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kas nors būtų pastebėjęs E. J. ir V. G. neteisėtus veiksmus 2018 m. rugsėjo 20 d. vagiant euro paletes iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Vien tik atvažiavimas automobiliu į bendrovės teritoriją ir svetimo turto paėmimas, nesant jokių atvirąją vagystę apibūdinančių aplinkybių, negali būti laikomas atvirąja vagyste BK 178 straipsnio 2 dalies prasme. E. J. ir V. G. nebuvo inkriminuoti kiti požymiai, kvalifikuojantys vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pavyzdžiui, nenustatyta, kad darbo laiku į UAB „C“ teritoriją patekimas būtų apsunkintas).

Be to, kaltinamųjų veiksmai 2018 m. rugsėjo 20 d. negali būti laikytini kaip prieš tai sekusi veiksmų tąsa 2018 m. rugsėjo 21 d. Pažymėtina, kad E. J. ir V. G. grobė svetimą turtą iš skirtingų bendrovių (pirmu atveju – iš UAB „C“, antru – iš UAB „B“), kurių buveinės nėra tapačios (UAB „C“ adresas yra (duomenys neskelbtini), o UAB „B“ – (duomenys neskelbtini)), t. y. jas skiria tam tikras atstumas. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad jie grobė euro paletes iš skirtingų vietų. Be to, E. J. ir V. G. abu kartus darė vagystes, nes jiems trūko pinigų. Teismas nenustatė, kad kaltinamieji turėjo iš anksto susiformavusią tyčią vogti 2018 m. rugsėjo 20–21 dienomis. Analizuojant kaltinamųjų parodymus, darytina išvada, kad, jiems išleidus pinigus po 2018 m. rugsėjo 20 d. euro palečių vagystės, jie vėl nusprendė padaryti neteisėtus veiksmus. Taigi E. J. ir V. G. tyčia grobti svetimą turtą susiformavo iš naujo ir jiems nebuvo svarbu, iš kurios vietos pagrobti svetimą turtą. Nors tarp dviejų vagysčių praėjo nedidelis laiko tarpas (šiek tiek daugiau kaip viena para), jie grobė to paties pobūdžio turtą (euro paletes), tačiau dėl minėtų priežasčių to negalima vertinti kaip tęstinių veiksmų darymą 2018 m. rugsėjo 20–21 dienomis.

Baudžiamojon atsakomybėn už vagystės padarymą asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai pavogto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala yra 42 Eur, kuri neviršija minėtos 3 MGL dydžio ribos. Todėl E. J. ir V. G. 2018 m. rugsėjo 20 d. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstamos veikos padarymas pagal baudžiamąjį įstatymą, o jie galimai turi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, požymių. Atsižvelgiant į tai, ši kaltinimo dalis yra šalintina iš E. J. ir V. G. pareikšto kaltinimo.

E. J. ir V. G., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą:

Jie, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 8 val. iš statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), sukraudami į lengvojo automobilio priekabą, pagrobė 6 pastolių modulius (bendra vertė 2775 Eur), kurie nuosavybės teise priklausė UAB „A“ ir nuomos sutarties pagrindu buvo perduoti minėtame statybos objekte darbus atliekančiai MB (duomenys neskelbtini).

E. J. ir V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. J. ir V. G., veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą:

Jie 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 17 val., veikdami bendrininkų grupe, iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), sukrovė į automobilio bagažinę buvusias 4 euro paletes (bendra vertė 20 Eur), kurios nuosavybės teise priklausė UAB „B“, o teritorijos apsaugos darbuotojui pastebėjusiam grobiamas paletes, sušukus stoti ir ėmus bėgti E. J. ir V. G. link, jie automobiliu, kuriame buvo sukrautos paletės, pasišalino iš teritorijos, taip slaptai vagystei peraugant į atvirąją.

E. J. ir V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. J. ir V. G. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – E. J. ir V. G., veikdami bendrai kaip vykdytojai, padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas atitinkamai nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamieji nusikalto dėl savanaudiškų tikslų, nes norėjo, pardavus svetimą turtą, gauti pinigų. BK 178 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika buvo pagrobtas 2775 Eur (55,5 MGL) dydžio svetimas turtas, o BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika – mažesnis kaip 1 MGL dydžio svetimas turtas.

E. J. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. J. yra jauno amžiaus, iš viso trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus, iš kurių vieną kartą už pasikėsinimą padaryti vagystę, tačiau už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo nuteistas jau po nagrinėjamo įvykio (2018 m. gruodžio 27 d.) (t. 2, b. l. 8–10). Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Taigi šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu E. J. neturėjo teistumo (BK 97 straipsnis). Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą, važiavimą autobusu be bilieto, alkoholio vartojimą ir šiukšlinimą viešoje vietoje, automobilio vairavimą neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 11–23). E. J. nevedęs, nedirba (t. 2, b. l. 6), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 7). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismo vertinimu, E. J. padarius kelis kartus tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką ir niekur nedirbant, bausmės – baudos paskyrimas šiuo atveju nėra tikslingas, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad E. J. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino ir gailisi, darytina išvada, kad nėra pagrindo jam skirti su laisvės atėmimu ar areštu susijusią bausmę, nes tokios bausmės pagal savo pobūdį būtų akivaizdžiai per griežtos. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad jis po nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. J. paskyrus už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, nustatytais BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktuose (būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; atlyginti bent 20 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą, kai, vykdant nuosprendį, kaltinamasis buvo supažindintas su tokiu įpareigojimu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis).

E. J. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (4 mėnesius) laisvės apribojimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra gana jauno amžiaus, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dešimt kartų, daugumą kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (t. 2, b. l. 33–45). V. G. daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą, važiavimą autobusu be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, automobilio vairavimą neturint tam teisės, baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 46–61). V. G. nevedęs, gydytas psichiatrinėse ligoninėse: (duomenys neskelbtini) VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre jam buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 63), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 2, b. l. 68). Duomenys apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą negauti (t. 2, b. l. 64).

Teismo vertinimu, V. G. sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei. Kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas: už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą 5 mėnesiams, o už nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

V. G. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nuosprendžiu V. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pridėtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. J. ir V. G. skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

V. Civiliniai ieškiniai

Byloje turtinę žalą patyrę įmonės MB (duomenys neskelbtini) ir UAB „C“ pareiškė civilinius ieškinius dėl atitinkamai 2775 Eur su PVM ir 42 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42, 69). UAB „B“ ikiteisminio tyrimo metu atsisakė pateikti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 92).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. J. ir V. G. iš statybų objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 6 pastolių modulius, kurie pagal nuomos sutartį buvo perduoti darbus atliekančiai MB (duomenys neskelbtini). Nėra abejonių, kad bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Tarp E. J. ir V. G. padarytos pastolių vagystės ir MB (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Minėtų daiktų vertė įrodyta byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 34). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis ieškovas nemotyvuotai prašo priteisti pastolių vertę (2775 Eur) kartu su PVM, tačiau kaltinime ir rašytiniuose dokumentuose pastolių vertė pateikta be PVM (1 t., b. l. 27). Be to, nutarimu MB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiline ieškove dėl 2775 Eur patirtos turtinės žalos (1 t., b. l. 43). Todėl šiuo priteistina turtinė žala be PMV. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nurodyta pastolių 2775 Eur verte. Įvertinus tai, kad patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu sutiko su turtinės žalos dydžiu ir civilinio ieškinio pagrįstumu, teismas mano esant pagrindą solidariai iš kaltinamųjų priteisti 2775 Eur sumą MB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju dėl UAB „C“ priklausiusių euro palečių vagystės baudžiamoji atsakomybė kaltinamiesiems negali būti taikoma (nesant būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių), todėl bendrovės pateiktas civilinis ieškinys dėl 42 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Tai neužkerta kelio prisiteisti turtinės žalos atlyginimą iš ją sukėlusių asmenų civilinio proceso tvarka.

VI. Kiti klausimai

E. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 125–127). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir proceso išlaidų nėra.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykio), ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktais, paskirti E. J. įpareigojimus: 1) būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; 2) atlyginti bent 20 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą, kai, vykdant nuosprendį, E. J. buvo supažindintas su tokiu įpareigojimu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykio), ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio), ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 11 (vienuoliokai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį V. G. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 8 d.

Iš V. G. ir E. J. solidariai priteisti atlyginti MB (duomenys neskelbtini) 2775 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos. Civilinės ieškovės UAB „C“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kompaktinį diską, esantį byloje), palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.