- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eI3-6007-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00045-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 70-2-2983 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo (per 10 darbo dienų) išnagrinėti pareiškėjo R. S. 2023 m. lapkričio 28 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti naują motyvuotą sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2023 m. lapkričio 28 d. atsakovui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – „prašymas“) pagal pridėtą Valstybinės žemės prijungimo prie (duomenys neskelbtini), Kaunas pasiūlymų schemą (toliau – „pasiūlymų schema“), kuri iš anksto buvo suderinta su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Pareiškėjas siekia įsiterpusį, tarp jam priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaunas ir įregistruoto inžinierinio statinio – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės plotą prijungti prie minėto, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2018 m. spalio 1 d. būtent pareiškėjo lėšomis buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys bei buvo parengtas patikslintas (duomenys neskelbtini) planas, kuris buvo suderintas su atsakove. Iš (duomenys neskelbtini) NTR išrašo matyti, kad šių kadastro duomenų tikslinimu – daikto registravimu ir buvo 2023 m. spalio 18 d. užbaigta paminėta administracinė procedūra. Šiai dienai (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaip plotinis statinys su aiškiai apibrėžtomis ribomis / matmenimis. Minėta procedūra Kauno savivaldybėje dėl (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo buvo pradėta ir užbaigta išimtinai pareiškėjo iniciatyva, jo lėšomis ir pagal jo 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą. Pareiškėjas šiame prašyme aiškiai nurodė, kad jam priklausantys kiemo statiniai (tvora – atraminė betono sienelė, betono asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai) šiai dienai yra už jo teisiškai įregistruotų žemės sklypo ribų ir yra šiuo metu valstybinės žemės plote, kurį, kaip įsiterpusį, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 28 d. pradėtos administracinės procedūros pagrindu prašo prijungti prie jam priklausančio sklypo. Tiek iš 1993 metų pareiškėjo žemės sklypo plano, tiek antstolio faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad šiai dienai esamos pareiškėjo žemės sklypo ribos kerta pareiškėjui priklausančius statinius tvorą – atraminę betono sienelę, betono – asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus. Šie žemės sklypo ribų netikslumai, manytina, susidarė dėl 1992-1993 m. netinkamai atliktų ribų matavimų, žemės sklypo performavimo bei nuosavybės atkūrimo darbų, nes iki tol žemės sklypas buvo 30,22 arų dydžio ir daugmaž lygiagretainio / stačiakampio formos, o nuosavybė buvo atkurta tik į 20 arų dydžio žemės sklypą (netaisyklingą daugiakampį). Pažymėjo, kad visa tvora – atraminė betono sienelė yra įregistruota Nekilnojamo turto registre ir jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, kad kiti statiniai (betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, garažo atraminė sienelė - pamatas) priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, kaip gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai ir yra įsiterpusiame valstybinės žemės sklype, kurį pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę prisijungti prie savo žemės sklypo.
Atsakovas 2023 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 70-2-2983 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo informavo pareiškėją, kad negali parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (tikslas – prijungti apie 47 kv. m. valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo atsisakymą argumentavo tuo, kad neva pareiškėjo pateiktoje sklypo formavimo pasiūlymų schemoje neparodyta ar prijungus norimą valstybinės žemės sklypą prie jo turimo sklypo nebus pažeisti teisėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesai. Šiame sklype yra registruotas daugiabutis gyvenamasis pastatas, o pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 punkto nuostatas, privažiavimo prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų plotis yra 5,5 m (pasiūlymų schemoje neparodyta ar 5,5 m pločio įvažiavimas lieka prijungus norimą valstybinės žemės plotą). Pareiškėjo nuomone ginčijamas atsakovo Sprendimas atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą naikintinas, nes STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 punkto nuostatos netaikytinos šiuo atveju, o jokie (duomenys neskelbtini) savininkų (ar kitų asmenų) interesai nėra ir niekada negalėjo būti pažeisti, nes pareiškėjas siekia prisijungti tik valstybinės žemės dalį, kuria jis visada naudojosi (istorinės posesijos ribos) ir iki šiol išimtinai naudojasi vien tik jis.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame yra įregistruotas ir stovi jam priklausantis vienbutis gyvenamasis pastatas ir kiti jam priklausantys statiniai. Kiemo statiniai: tvora – atraminė betono sienelė, betono asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, kurių dalis šiai dienai yra už jo teisiškai įregistruotų žemės sklypo ribų ir yra šiuo metu valstybinės žemės plote, kurį, kaip įsiterpusį, pareiškėjas prašo prijungti prie jam priklausančio minėto sklypo. Tuo tarpu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reglamento 1 p. numato, kad šis reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatu ir patalpų paskirti. Tačiau pareiškėjas neketina atlikti nei vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų, šios STR nuostatos negali būti taikomos (jomis remiamasi sprendime), nes tai neatitinka esamų faktinių aplinkybių. Reglamento nuostatos ir reikalavimai, netaikytini pareiškėjo sklypo, kuriame stovi jau pareiškėjui priklausantis vienbutis gyvenamasis pastatas ir kiti statiniai, projektiniams sprendiniams. Teigia, kad nei šiandien, nei kada nors anksčiau, jokie tretieji asmenys nesinaudojo įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nes jame stovi / yra pareiškėjui priklausantys statiniai, ši žemė visuomet buvo pareiškėjo priklausančio sklypo dalimi, todėl prijungus įsiterpusį žemės plotą prie pareiškėjo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) savininkų teisės ir interesai jokiu atveju negali būti ir nebus pažeisti, nes jie laisvai ir netrukdomai gali naudotis ir toliau naudosis gatve – (duomenys neskelbtini), kurio matmenys ir ribos yra aiškios ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Iš pareiškėjo pateiktos pasiūlymo schemos matyti, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai, ribojasi tik su (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (valstybinės žemės plotas, kuriame stovi pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja, jis nėra nei suformuotas, nei įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilojamojo turto registre, bei tuo labiau jis nesiriboja su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie savo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tai papildomai patvirtina, kad sklypo, (duomenys neskelbtini) savininkų, bei jokių kitų trečiųjų asmenų teisės ir interesai jokiu atveju negali būti ir nebus pažeisti. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, prieštaringas ir neaiškus, nes jame atsakovas kelia visiškai neteisėtą ir nepagrįstą reikalavimą pareiškėjui dėl užtikrinimo 5,5 m. pločio privažiavimo prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų, nors šiai dienai (duomenys neskelbtini), kaip statinys, kuris apima ir minimą privažiavimą, jau yra įregistruotas kaip plotinis statinys su aiškiai apibrėžtomis ribomis. Sprendimo prieštaringumą patvirtina ir tai, kad pats atsakovas (Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros bei Miesto tvarkymo skyriai) suderino / pritarė (duomenys neskelbtini) kadastro patikslintiems duomenims (įskaitant šio statinio matmenis ir ribas) bei (duomenys neskelbtini) planui bei jų pagrindu visai neseniai – 2023 m. spalio 18 d. įregistravo šiuos duomenis / šį inžinierinį statinį Nekilnojamojo turto registre
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priimdamas Sprendimą šių sąlygų ir kriterijų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, kas vėlgi patvirtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Taip pat mano, kad pareiškėjo prašymas atitinka, visus šiame punkte išvardintus kriterijus, tai buvo aiškiai matyti iš pateiktų dokumentų, todėl jis turėjo būti tenkintinas.
Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla parodo ir patvirtina dvi svarbias aplinkybės, jog tvora (atraminė sienelė) (36 m. ilgio, betonas/plytos) žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta 1974 m. ir pirmą kartą inventorizuota 1978 m., o po to 1983 m., bei, kad priešingai nei teigia atsakovė, šis statinys tvora (atraminė - sienelė) 1992 m. buvo įvertinta 1992-04-13 ir pagal tai įregistruota Nekilnojamo turto registre. Šis statinys, priešingai nei klaidingai teigia savo atsiliepime, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (Regia.lt) duomenys patvirtina, kad Kelias (gatvė) - (duomenys neskelbtini), Kaunas yra įregistruotas kaip plotinis inžinierinis statinys su aiškiai apibrėžtomis ribomis / matmenimis, taip pat iš šių duomenų aiškiai matyti ir įsiterpęs (tarp šios gatvės ir pareiškėjo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia sujungti su besiribojančiu jam priklausančiu žemės sklypu. Šie duomenys paneigia atsakovės tikrovės neatitinkančius teiginius, kad neva pareiškėjas siekia prisijungti ir dalį (duomenys neskelbtini) gatvės.
Nurodo, kad STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reglamentas, nei jo 187 punktas nenustato ir negali nustatyti jau nustatytų kelio (gatvės) matmenų, tame tarpe ir pločio, nes (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip plotinis statinys su aiškiai apibrėžtomis ribomis / matmenimis, bei, kad šiuo atveju taikomas kitas reglamentas - STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Iš (duomenys neskelbtini) NTR išrašo matyti, kad gatvės kategorija – pagalbinė DS (DS - taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Senamiesčiuose teikti prioritetą pėstiesiems, paliekant minimalius pločius motorizuotam eismui), gatvės eismo juostų skaičius: viena. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 331 punktas numato, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis - 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Iš (duomenys neskelbtini) plano, kurį suderino ir kurio pagrindu atsakovė įregistravo šios gatvės kadastrinius matavimus, bei teikiamos patikslintos (su papildomais matmenimis) pasiūlymo schemos matyti, kad (duomenys neskelbtini) plotis (ties įvažiavimu (duomenys neskelbtini) gatve yra 3,27 m., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 4 - 4,21 m., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - 3,62 m., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - atitinkamai 5,20 m., 4,12 m., ir 4,19 m.; t. y. atitinka (duomenys neskelbtini) kaip DS kategorijos, vienos eismo juostos gatvės, patenkančios į Kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją, techninius parametrus, kas vėlgi patvirtina, kad atsakovės reikalavimas užtikrinti, kad pravažiavimo / gatvės plotis būtų ne mažesnis nei 5,5 metro negalėtų nei praktiškai, nei teisiškai būti pareiškėjo įvykdytas, yra nelogiškas ir nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ginčijamas atsakovo Sprendimas atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą naikintinas, nes STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 punkto nuostatos netaikytinos šiuo atveju.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 70-2-2983 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti Projektą siekiant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Atsisakymas rengti Projektą buvo motyvuojamas tuo, kad „pateiktoje sklypo formavimo pasiūlymų schemoje neparodyta ar prijungus norimą valstybinės žemės sklypą prie jo turimo sklypo nebus pažeisti teisėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesai. Šiame sklype yra registruotas daugiabutis gyvenamasis pastatas, o pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 punkto nuostatas, privažiavimo prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų plotis yra 5,5 m (pasiūlymų schemoje neparodyta ar 5.5 m pločio įvažiavimas lieka prijungus norimą valstybinės žemės plotą)“.
Sprendime, kaip faktinis pagrindas nurodoma, jog „pateiktoje sklypo formavimo pasiūlymų schemoje neparodyta ar prijungus norimų valstybinės žemės sklypą prie jo turimo sklypo nebus pažeisti teisėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesai.“ Šis faktinis pagrindas iš esmės sietinas tiek su toliau rašte nurodomu STR teisiniu pagrindu, tiek su Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 542/D1-513 (toliau – Taisyklės) 33 punkto nuostatų galimu pažeidimu. Atsižvelgtina į tai, kad nepaisant to, kad pareiškėjo nuomone „jokiu atveju negali būti ir nebus pažeisti teisėti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesai“, atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga įvertinti visus galimus teisės aktų nuostatų pažeidimus, tad vertindama pateiktus dokumentus visais atvejais išanalizuoja ir objektyviai įvertina sprendinių trūkumus bei atsižvelgia į galimus teisės aktų pažeidimus. Teisiniu pagrindu Sprendime laikytinas nurodyto STR 187 punktas ir jo nuostatos, kurių galimą pažeidimą nagrinėjamu atveju įžvelgia atsakovė. Taip pat tiesiogiai su galimu trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu sietinas ir Taisyklių 33 punktas.
Nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju Projektu buvo siekiama prijungti įsiterpusios valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjo žemės sklypo, svarstant Projekto organizavimo klausimą atsakovė nagrinėja ne tik konkretų žemės sklypą, bet ir aplinkinę teritoriją, istoriškai jau susiformavusios, tankiai užstatytoje ginčo teritorijoje egzistuojančias objektyvios faktines aplinkybes, bei tai, kad teritorijoje yra ir kitų pastatų, prie kurių dar nėra suformuoti sklypai. Taip pat, inžinerinio statinio-susisiekimo komunikacijos (duomenys neskelbtini) atšaka, kurios dalį siekia prisijungti pareiškėjas, veda prie valstybinėje žemėje esančio daugiabučio gyvenamojo namo, todėl rengiant Projektą turi būti įvertinti ir būtent šio daugiabučio namo gyventojų interesai, bei užtikrinta, kad rengiant Projektą nebūtų pažeistos jų teisės, kaip tai numato Taisyklių 33 punkto nuostatos. Pareiškėjas visiškai nevertina to, kad žemės sklypas prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, tad formuojant tokį žemės sklypą turi būti užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis pravažiavimas. Nagrinėjamu atveju taikyti STR nuostatas privaloma, kadangi jos aktualios ne vien vertinant tai, jog pravažiuojamojo kelio gale yra daugiabutis gyvenamasis namas, bet ir dėl to, kad ateityje, suformavus žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini) ir siekiant atlikti pastato rekonstrukciją bus privaloma taikytis STR nuostatas. Nesant STR reikalavimus atitinkančio privažiuojamojo kelio pločio tokio daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcija ateityje būti negalima. Pareiškėjas pateikdamas prašymą organizuoti Projektą, jokių duomenų apie esamą pravažiavimo kelio plotį nepateikė, o iš Sprendimo sužinojęs, jog siekiama įvertinti galimus teisės aktų pažeidimus, net nemėgino pateikti patikslintų duomenų, kurie įrodytų esamą pravažiavimo plotį ir plotį, kuris liktų pravažiavimui, jei Projektas būtų įgyvendintas. Vadovaujantis regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos REGIA.LT informacija, šiai dienai, matuojant pravažiavimo plotį siauriausioje (duomenys neskelbtini) vietoje nuo gatvės ribos ties (duomenys neskelbtini), žemės sklypo riba iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, šios vietos plotis siekia maždaug 6,05 metro. Akivaizdu, kad šiai dienai, neprijungus valstybinės žemės ploto prie pareiškėjo žemės sklypo, STR 187 punkto reikalavimai yra užtikrinami, pravažiavimo plotis yra didesnis nei 5,5 metro. Atitinkamai, prijungus valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjo žemės sklypo, STR numatyto kelio pločio užtikrinti jau nebūtų įmanoma.
Nurodė, kad Sprendimo motyvai, dėl kurių buvo atsisakyta organizuoti Projektą, buvo duomenų trūkumas, t. y. su prašymu pateiktoje pasiūlymų schemoje neparodyta ar prijungus norimą valstybinės žemės sklypą prie jo turimo sklypo liks 5,5 m pločio įvažiavimas link daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ryšium su STR 187 punkto nuostatomis. Tokio pobūdžio Sprendimas pareiškėjui niekaip neužkerta teisės patikslinus sprendinius ir įsitikinus, kad nebus pažeisti teisės aktų reikalavimai, teikti naują prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu prisijungti įsiterpusios valstybinės žemės sklypą.
Kritiškai vertintini Pareiškėjo argumentai dėl statinių, priklausančių jo kiemui, eksploatavimo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra įregistruoti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai – tvora. Jokie kiti statiniai šiame žemės sklype nėra įregistruoti ir nėra duomenų, jog kiti statiniai būtų įregistruoti Pareiškėjo vardu. Nurodė, kad statiniai, esantys už pareiškėjo žemės sklypo ribos, jam nepriklauso, tad atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas būtinas jo kiemui priklausantiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kadangi šie statiniai pareiškėjo kiemui nepriklauso, ir priklausymo faktą patvirtinančių ir neginčijamų įrodymų pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs. Teigtina, kad nėra pagrindo vadovautis prejudiciniu faktu, kuris numato, jog minėti kiemo statiniai, kurie nėra registruoti jokiose duomenų bazėse, yra pareiškėjo nuosavybė ir jiems eksploatuoti būtina prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pažymėjo, kad asmenys, pateikę prašymą prie jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą a priori neįgyja teisėtų lūkesčių, todėl pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai nėra pagrįstas ir atmestinas pilna apimtimi.
Papildomai nurodė, kad statiniai, esantys už pareiškėjo žemės sklypo ribos jam nepriklauso ir priklausymo faktą patvirtinančių ir neginčijamų įrodymų pareiškėjas šioje byloje nėra pateikęs. Atitinkamai nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad 1) atraminė siena yra įregistruotas NTR; ar, kad 2) atraminė siena ir tvora yra tapatus statinys.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. S. skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 70-2-2983 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (tikslas – prijungti apie 47 kv. m valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 28 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini). Projekto tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 542/D1-513, (toliau – Taisyklės).
Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje taip pat įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektai) rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnio nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo ir koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taisyklių 2 punktas numato, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.6 punkte taip pat įtvirtinta, kad projektas rengiamas, kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas pagrindinis valstybinės žemės pardavimo būdas yra aukcionas, o jos pardavimas ne aukciono būdu, yra išimtis iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018).
Byloje ginčo dėl to, jog sklypas, dėl kurio pareiškėjas teikė prašymą parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nėra. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovė.
Atsakovė skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkindama nurodė, jog pareiškėjo „pateiktoje sklypo formavimo pasiūlymų schemoje neparodyta ar prijungus norimą valstybinės žemės sklypą prie Jūsų turimo sklypo nebus pažeisti teisėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesai. Šiame sklype yra registruotas daugiabutis gyvenamasis pastatas, o pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 punkto nuostatas, privažiavimo prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų plotis yra 5,5 m (pasiūlymų schemoje neparodyta ar 5,5 m pločio įvažiavimas lieka prijungus norimą valstybinės žemės plotą).“
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pateikdama vieną argumentą – pareiškėjo pateiktoje sklypo formavimo pasiūlymų schemoje nenurodytas privažiavimo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotis. Reikalavimą nurodyti tokius duomenis grindžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 punkto nuostata.
STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nustatyta, kad Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Reglamento 187 punkte, kuriuo rėmėsi atsakovė, nurodyta, kad sklypuose priėjimų ir privažiavimų automobiliais prie pastatų minimalus plotis yra 5,5 m. Šio punkto pastabose nurodyta, kad visų privažiavimų ir priėjimų (takų, sutapdinto eismo komunikacijų) pandusų dangos turi būti kietos, o konstrukcijos turi įvertinti ne mažesnės kaip 2,5 t keliamosios galios automobilių eismą. Tuo tarpu Reglamento 188 punkte numatyta, kad leidžiama, jeigu tai neprieštarauja šio Reglamento reikalavimams, projektuoti vieną įvažiavimą, ne siauresnį kaip 5,5 m, dviem greta esantiems pastatams. Įvažiavimo ašis turi sutapti su sklypų ribos linija, jei sklypų savininkai nesusitaria kitaip.
Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai, nemotyvuotai skundžiamame sprendime nurodė pareiškėjui reikalavimą nurodyti privažiavimo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), plotį. Pažymėtina, kad jau Reglamento pirmas punktas aiškiai apibrėžia, kad šis teisės aktas taikomas gyvenamųjų pastatų ir jų sklypų projektiniams sprendiniams. Gatvė, kaip atskiras statinys, nėra priskiriama prie gyvenamojo namo sklypo ir reikalavimų jos plotui ar kitiems techniniams parametrams tiek Reglamento 187 punktas, tiek pats Reglamentas nenumato. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, esantis byloje, patvirtina, kad gatvė – (duomenys neskelbtini) – yra registruota Nekilnojamojo turto registre, yra nurodyta gatvės, kaip statinio, kategorija, ilgis, plotas, eismo juostų skaičius, savininkas – Kauno miesto savivaldybė. Šiuo atveju atsakovės nurodoma Reglamento norma kalba būtent apie įvažiavimo į sklypą plotį, tačiau ne apie gatvės, iš kurios turi būti įrengiamas įvažiavimas, parametrus. Iš atsakovės sprendimo nėra aišku kodėl pareiškėjas, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, privalo nurodyti ir kito sklypo, kuris priklauso valstybei, būsimus sprendinius. Kaip matyti iš byloje esančių tiek (duomenys neskelbtini) plano, tiek valstybinės žemės prijungimo prie (duomenys neskelbtini), pasiūlymų schemos, pareiškėjo prašomo prijungti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ribos neturi įtakos nei (duomenys neskelbtini) dalies, besiribojančio su sklypo (duomenys neskelbtini), nei kažkada ten galimai būsimo įvažiavimo plotui. Pareiškėjo prašymas visiškai nėra susijęs su tuo, kaip kažkada bus projektuojamas įvažiavimas į šiuo metu nesuformuotą ir neįregistruotą valstybinės žemės sklypą.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad sprendime nurodytas faktinis pagrindas, jog „pateiktoje sklypo formavimo pasiūlymų schemoje neparodyta ar prijungus norimų valstybinės žemės sklypą prie jo turimo sklypo nebus pažeisti teisėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų interesai. “ sietinas ir su Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 542/D1-513 33 punkto nuostatų galimu pažeidimu. Teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime nėra nurodytos nei aukščiau minėtos Taisyklės, konkretus jų punktas, nei kaip pareiškėjo prašymas susijęs su nurodytų Taisyklių pažeidimu.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 70-2-2983 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ neaiškus, neargumentuotas, nemotyvuotas, nepagrįstas ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, todėl jis pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Panaikinus atsakovo sprendimą kaip neteisėtą, Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo, laikantis įstatymuose nustatytų terminų, išnagrinėti pareiškėjo R. S. 2023 m. lapkričio 28 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti naują motyvuotą sprendimą.
Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.
Byloje pateikti pareiškėjo atstovo advokato prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikti dokumentai, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. sausio 7 d. sąskaitoje Nr. 1/2024 nurodyta, kad pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 500 Eur, 2024 m. kovo 20 d. prašyme nurodyta, kad pareiškėjas patyrė papildomas 437,50 Eur (3.5 val. x 125 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už: kliento atstovavimą 2024 m. kovo 21 d. teismo posėdyje Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-6007-362/2024 ir už prašymo dėl papildomų rašytinių argumentų/paaiškinimų ir įrodymų pateikimo parengimą (2024-03-20). 2024 m. birželio 10 d. prašyme nurodyta, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 250 Eur (2 val. x125 Eur) už atstovavimą 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdis vyko nuo 13.33 val. iki 14.30 val. sprendžia, kad pareiškėjo prašoma suma – 250 Eur – už atstovavimą teismo posėdyje dvi valandas nepagrįsta, todėl ši suma mažintina iki 125 Eur. Kitos pareiškėjo atstovo prašymuose nurodytos sumos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų, todėl priteistinos pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės. Iš viso pareiškėjui R. S. priteistina 1085 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 70-2-2983 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo įstatymų nustatytais terminais išnagrinėti pareiškėjo R. S. 2023 m. lapkričio 28 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti naują motyvuotą sprendimą.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1085,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt penki Eur 00 ct.).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.