- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1529-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19732-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- N. M., J. M.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3218-528/2019 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams N. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 526,75 Eur skolą, 175,98 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra bendrijos nariai ir buto (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė administruoja daugiabutį namą, kuriame yra atsakovams priklausantis butas. Atsakovai, kaip ir kiekvienas bendrijos narys, privalo mokėti mokesčius vadovaujantis visuotinio susirinkimo protokolais ir kitais bendrijos dokumentais. Tačiau atsakovai nuo 2012 metų vėluoja ir piktybiškai nemoka mokesčių dalies mokesčių namą administruojančiai bendrijai. Pagal bendrijos apskaitos duomenis atsakovų skola sudaro 526,75 Eur. Iš susirašinėjimų matyti, kad atsakovai nesutinka apmokėti bendrųjų patalpų šildymo ir vamzdyno aptarnavimo mokesčių. Atsakovų skola yra susidariusi nuo 2012 metų, kai Revizijos komisija rado ir aktu konstatavo atsakovų skolą nuo bendrijos susikūrimo 2003 metais. Atsakovai ne kartą buvo raginti sumokėti skolą, tačiau jos nesumokėjo. Iš atsakovų gautomis mokesčių sumomis buvo dengiamos seniausios skolos. Delspinigių dydis buvo numatytas 2014 m. gruodžio 18 d. susirinkime, o dėl palūkanų neprieštaravo, kad jos būtų priteistos už 5 metus.
3. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes bendrijos pirmininkas neturėjo teisės sudaryti atstovavimo sutarties su advokate be bendrijos valdybos sprendimo. Ieškovė nepagrindė skolos įrodymais, be to, praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovai mokėjo mokesčius bendrijai. Ieškovė nepateikė jokių skolos apskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovai yra atsijungę nuo namo bendros karšto vandens sistemos, todėl neturi mokėti mokesčio už karšto vandens sistemų aptarnavimą. Ieškovė niekada nereikalavo mokėti palūkanų, o jos apskaičiuotos už laikotarpį, kai nebuvo susidariusi tokio dydžio skola, be to, nepagrįstai paskaičiuoti delspinigiai. Prašė taikyti visiems reikalavimams ieškinio senatį. Iki 2012 metų atsakovai su ieškove atsiskaitydavo grynais pinigais ir nėra skolingi ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai solidariai iš atsakovų N. M. ir J. M. 466,54 Eur skolos, 6,66 delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų po 105,30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai.
5. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas tinkamo atstovo, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nes ieškovė veikia pagal vienasmenį vadovo atstovavimą, o jos vadovu (pirmininku) nuo 2016 m. gruodžio 6 d. yra J. J.. Ieškovės įstatuose bendrijos primininkui nustatyta teisė organizuoti bendrijos veiklą, lėšų tvarkymą ir naudojimą, o tai apima ir teisę atstovauti teisme. Be to, 2018 m. balandžio 9 d. ieškovės narių pakartotinio susirinkimo protokolas patvirtina, jog bendrijos nariai balsavo dėl kreipimosi į teismą išieškoti atsakovų skolą. Įrodymų, kad minėto susirinkimo sprendimas buvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta.
6. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos sumokėti ieškovės reikalaujamus mokesčius už gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus. Šildymo įrenginių atjungimas atsakovų bute nuo bendros namo šildymo sistemos nepanaikina prievolės atsakovams atsiskaityti už bendrųjų patalpų šildymą ir bendrų vamzdynų aptarnavimo mokestį. Net ir nesinaudodami bendromis komunikacijomis atsakovai privalo apmokėti jų priežiūros ir išlaikymo išlaidas, tenkančias proporcingai jų turimo turto daliai.
7. Teismas nurodė, kad revizijos aktas patvirtina, jog atsakovų skola ieškovei kaupiasi nuo 2003 metų. Aplinkybė, kad atsakovas iki 2012 metų pats tam tikrais laikotarpiais buvo bendrijos pirmininku, leidžia daryti išvadą, jog būtent tai galėjo lemti situaciją, kad iki 2012 metų, atsakovams neapmokant visų jų butui tenkančių išlaidų, bendrija nereiškė pretenzijų ir nesiuntė raginimų dėl susidariusios skolos sumokėjimo. Tačiau buto savininko buvimas bendrijos pirmininku neatleidžia jo nuo butui tenkančios dalies mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą mokėjimo. Teisinio pagrindo skaičiuoti jiems mažesnį mokesčių tarifą dėl karšto vandens sistemos atsijungimo atsakovai nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
8. Teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktų pažymų ir revizijos akto matyti skolos susidarymo mechanizmas. Kadangi atsakovų nepilnai mokėtų mokesčių sumomis buvo dengiami seniausi įsiskolinimai, tai nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų prašymą taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo, nes mokėjimai nepadengia per paskutinius dvejus metus priskaičiuotų mokesčių sumų. Atsakovų įsiskolinimas sudaro viso 466,54 Eur, visi atsakovo pateikti į bylą mokėjimus patvirtinantys dokumentai yra įtraukti į ieškovės pažymas. Byloje pateikta 2019 m. kovo 18 d. buhalterinė pažyma, 2017 metų ieškovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktas, 2018 metų Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas Nr. 53-39-27 patvirtina bendrijos išlaidų turėjimą ne tik apmokant už elektrą, šiukšles, kaupimui, žemės mokesčiui, kurių atsakovai neginčija, bet ir kopijavimui, pašto išlaidoms, juolab, kad patys atsakovai užklausomis AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir kt. prisideda prie šių išlaidų ieškovei atsiradimo. Teismas konstatavo, jog patikslintas ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo pagrįstas ir įrodytas iš dalies. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo už 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą pagrįstas, tačiau šalys buvo susitarusios dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo nevykdant prievolės, todėl ieškovei nėra teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovų priteisti papildomai ir kompensacines palūkanas. Prašydama priteisti palūkanas už penkis paskutinius metus ieškovė nepagrįstai jas skaičiuoja ne pagal kas mėnesį susidariusios skolos sumą, bet nuo visos paskutinės skolos sumos, kuri susidarė tik 2018 metų spalio mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai N. M. ir J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą atmetant ieškovės ieškinį, taikyti ieškinio senaties terminą (e. b. 2 t. l. 28-30). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai vertino tik ieškovės pateiktus neišsamius rašytinius įrodymus, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus, tuo pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo principus. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl vieno svarbiausių rašytinių įrodymų SPAB „Kauno energija“ filialo „Kauno energijos paslaugos“ priimto sprendimo 1999-03-16 Nr. 295-21 dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo, todėl priėmė neobjektyvų ir neišsamų sprendimą. Karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti šilumos energija apeliantams nėra teikiama ir jų nėra vartojama, todėl negali būti reikalaujama už ją sumokėti.
9.2. Teismas nepasisakė dėl svarbių bylos aplinkybių išsprendimo, t. y. apeliantų buto vonios rankšluosčių džiovintuvų (gyvatuko) atjungimo nuo karšto vandens sistemų. Darbai buvo atlikti teisėtai pagal tuo metu galiojančias teisės normas. Ieškovė neįrodė, kad apeliantams atsijungus nuo centralizuoto šilumos tiekimo buvo padaryta kokia nors žala kitiems namo gyventojams, todėl nėra jokių civilinės atsakomybės sąlygų.
9.3. Teismas neteisingai interpretavo bendrijos pirmininko įgaliojimus, todėl nepagrįstai sprendė, kad jis šioje byloje buvo tinkamas ieškovas. Pagal bendrijos įstatus dėl kreipimosi į teismą sprendžia visuotinis bendrijos narių susirinkimas balsų dauguma. Teismas nevertino, kad bendrijos visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2018 m. balandžio 9 d., garso įrašas akivaizdžiai prieštarauja bendrijos pirmininko pateiktam rašytiniam susirinkimo protokolui. Protokolas surašytas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, jis pasirašytas tik vieno pirmininko parašu.
9.4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006). Joje patalpų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo sistemos, tačiau įgyvendinant šią teisę privaloma laikytis įstatyme nustatytos tvarkos.
9.5. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Tariama skola susidarė nuo 2003 m. (nuo bendrijos įkūrimo), o ieškinys pareikštas 2018 m. lapkričio 21 d. Šios kategorijos bylose taikoma 10 metų bendras senaties terminas. Nuo 2003 m. apeliantai negavo jokių oficialių rašytinių įspėjimų dėl susidariusios skolos, todėl akivaizdu, kad ieškovė senaties terminą praleido. Jokių duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi jį atnaujinti nėra.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 2 t. l. 32-36). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą, nes apeliantai yra fiziniai asmenys, kurie neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl buvo pažeista CPK 306 straipsnio 3 d. norma. Apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti pirmosios instancijos padarytą procesinę klaidą.
10.2. Teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, pagrįstai netaikė senaties termino ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praktiškai su visomis bendrijos patirtomis išlaidomis sutinka, išskyrus kopijavimo paslaugas. Apeliantė N. M. nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jos žodinių paaiškinimų byloje nėra.
10.3. Ieškovė pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius, jog ieškinys paduotas tinkamo ieškovo ir bendriją atstovauja teisėti atstovai.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovė yra nesąžininga ir tuo pagrindu apeliantai yra apgauti ir suklaidinti, yra neteisingi ir melagingi bei šmeižiantys bendriją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai iš atsakovų buvo priteista skola už namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą ir valdymą, o būtent už bendrųjų patalpų šildymą ir vamzdyno aptarnavimą, taip pat apeliantai kelia klausimą dėl bendrijos pirmininko teisės reikšti ieškinį teisme, ieškinio senaties taikymo.
14. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinių bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašo (t. 1, b. l. 109) matyti, kad 2018 m. balandžio 9 d. susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos iš atsakovų išieškojimo. Minėtame susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, jie teisme nėra nuginčyti, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės dėl šio protokolo neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingos. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatuose nėra nurodyta, kuriam bendrijos valdymo organui yra suteikta teisė atstovauti teisme ar, kad tokius įgaliojimus bendrijos pirmininkui turi suteikti visuotinis narių susirinkimas, tačiau įstatuose bendrijos primininkui yra nustatyta teisė, įgyvendinant bendrijos tikslus, organizuoti bendrijos veiklą, jos lėšų tvarkymą ir naudojimą, todėl nėra teisinio pagrindo teismui spręsti, kad bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo.
15. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra įsteigę bendriją bendro naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymui, naudojimui, priežiūrai ir tvarkymui. Namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovų nuosavybės teise valdomas butas Nr. 54, ieškovė teikė bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas ir patyrė išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir valdymu. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kuriais grindžia atsakovų skolos paskaičiavimą. Atsakovai apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl priteistos skolos dydžio, tačiau iš viso neigia savo prievolę mokėti mokesčius už bendrųjų patalpų šildymą ir vamzdyno aptarnavimą.
16. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 7 d.). Minėtos įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovai, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, bendro vamzdyno aptarnavimą.
17. Apeliantai nurodo, kad jų butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo, todėl šilumos energija karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti apeliantams nėra teikiama. Tačiau bendraturčio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais, ši pareiga kyla iš atitinkamo objekto statuso. Jeigu turtas yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jį išlaikyti, mokėti už jį mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už bendrųjų patalpų šildymą ir vamzdyno aptarnavimą atsakovams tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas toks bendraturčių susitarimas dėl tokių išlaidų neskaičiavimo atsakovams. Tokią galimybę numato CK 4.75 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tokį bendraturčių susitarimą nėra pateikta.
18. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo turėjo taikyti ieškinio senatį. Bendras ieškinio senaties terminas, kuris galėtų būti taikomas ir nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimui priteisti skolą, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio senatis ieškovės reikalavimui galėtų būti taikoma tik skolai, susidariusiai iki 2009 metų. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad už laikotarpi iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo susidariusi 219,56 Eur skola (758,08 Lt, 2012 m. sausio 26 d. revizorės P. D. patikrinimo aktas, 1 t., b. l. 59-60), iš pirmos instancijos teismo priteistos 466,54 Eur skolos sumos, susidariusios iki 2018 m. spalio mėnesio. Nors iš šio patikrinimo akto matyti, kad 219,56 Eur skola susidarė per laikotarpį nuo 2003 metų iki 2011 metų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, atsakovų įmokas paskirstydama pagal CK 6.55 straipsnyje numatytą tvarką, t. y. jomis dengdama seniausią įmokų dalį (vien per 2012 metus buvo sumokėta 714,60 Lt, kuri padengė iki 2009 metų susidariusios nepriemokos sumą), elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimui (jo daliai) dėl skolos priteisimo pagrįstai netaikė ieškinio senaties.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; V. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovams, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
20. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą, nes apeliantai yra fiziniai asmenys, kurie neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl ieškovės vertinimu buvo pažeista CPK 306 straipsnio 3 d. norma. CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas, ir tik jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai jį priėmė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
22. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. M. ir J. M. ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 100 Eur (vieną šimtą eurų).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.