Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui I. L. dėl preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintinas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, jog byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, o ginčas kilęs ne dėl nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ar disponavimo pažeidimo, o dėl ikisutartinių santykių, todėl turi būti vadovaujamasi bendrosiomis teismingumo taisyklėmis.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog remiantis CPK 29 straipsniu ieškinys yra pareiškiamas pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teisiniu pagrindimu nesutinka, kadangi šiuo atveju turi būti taikomas išimtinis teismingumas. CPK 33 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

12. Kaip matyti iš ieškovo formuluojamų reikalavimų, jis ne tik prašo preliminariąją sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, bet ir prašo pripažinti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, t. y. vienas iš ieškovo reiškiamų reikalavimų yra dėl daiktinės teisės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-898-459/2018 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

13. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad preliminarios sutarties įvykdymo vieta yra Palangos mieste, kuriame yra ginčo sklypas, notaras, tvirtinęs sutartį, ir kitos institucijos, todėl pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį tai yra pagrindas nuspręsti, kad ieškinys yra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. CPK 30 straipsnyje numatytas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Minėta taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – galiojančios sutarties norma, apibrėžiančia sutarties įvykdymo vietą. Taigi ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių – lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje, tuo tarpu ieškovo pateiktoje sutartyje nėra aiškiai nurodyta jos įvykdymo vieta, sutarties 9.2 punkte nurodyta, jog nepavykus ginčo išspręsti taikiai, visi ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.