Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angorela“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo V. T. individuali įmonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovo V. T. ieškinys atsakovei UAB „Angorela“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo– pardavimo sutartį, trečiasis asmuo V. T. individuali įmonė.Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Angorela“ pateikė teismui prašymą bylą persiųsti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad remiantis 2010 m. balandžio mėn. sutartimi šalys susitarė, kad kilę ginčai nagrinėjami teisme pagal UAB „Angorela“ (sutartyje vadinama pirmąja šalimi) buveinės vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino – civilinę bylą Nr. e2-4495-965/2018, iškeltą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei UAB „Angorela“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmą – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo V. T. individuali įmonė, perdavė pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Teismo motyvai: Teismas nurodė, kad ieškovas prie ieškinio pateikė 2010 m. balandžio mėn. sutartį, kuria grindžia savo reikalavimą. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad „Ginčai nagrinėjami teisme pagal Pirmosios šalies buveinės vietą“. Sutarties įžanginėje dalyje Pirmąja sutarties šalimi įvardijama UAB „Angorela“. Nurodė, kad 2010 m. balandžio mėn. sutartimi šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu susitarė dėl bylos teismingumo, be kita ko, Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „Angorela“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis, 32 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas V. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį, kuria perduota byla, nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Skundo motyvai: Nurodo, kad CPK 31 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nekilnojamasis turtas, kuris yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, yra Klaipėdos mieste, ieškovo manymu, bylos nagrinėjimas turi vykti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Nurodo, kad CPK 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas. Išimtinis teritorinis teismingumas reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6p., 360 str.). Esant imperatyvioms išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis, – jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles. Pažymi, kad 2010 m. balandžio mėn. Sutarties įvykdymo vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį tai yra dar vienas pagrindas spręsti, kad ieškinys yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.Atsakovė UAB „Angorela“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties argumentais dėl civilinės bylos teismingumo ir juos palaiko.

5.2. Nurodo, kad Ieškovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, todėl šis skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria byla buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 str.). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).CK 4.20 straipsnis apibrėžia daiktines teises. Tai absoliučios teisės, pasireiškiančios teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Pagal CK 4.21 straipsnį, daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas.Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimas turi vykti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, nes atsakovės nekilnojamasis turtas, kuris yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, yra Klaipėdos mieste.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmą – per vieną mėnesį sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (dėl garažo). Savo reikalavimą ieškovas grindžia šalių sudaryta 2010 m. balandžio mėnesio sutartimi, kurios objektas – susitarimas dėl žemės sklypo detaliojo plano sprendinių; ieškovo neatšaukiamas pritarimas žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams (t. 1, b. l. 16). Sutarties 2.6 punktu šalys preliminariai susitarė, kad atsakovei ketinant parduoti garažus, juos pirmiausia pasiūlys įsigyti ieškovui.Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2010 m. balandžio mėn. sutarties 2.6 p. nustatytų preliminarių pirkimo–pardavimo santykių ir dėl jų nevykdymo kilusių teisinių pasekmių. Šios civilinės bylos dalykas yra ne nekilnojamasis turtas ir ginčas yra kilęs ne dėl turto naudojimo, valdymo ar disponavimo pažeidimo, o būtent dėl ikisutartinių santykių – šalių sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo ir dėl to kilusio reikalavimo įvykdyti prievolę, todėl išimtinis teismingumas šiuo atveju netaikomas ir apelianto argumentas dėl bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas nurodo, kad CPK 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas. Esant imperatyvioms išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis, – jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles.Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalių ginčas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis, todėl CPK 31 str. 1 d. numatyta išimtinio teismingumo taisyklė šalių ginčui netaikytina.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2010 m. balandžio mėn. sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, jog kilę ginčai bus nagrinėjami teisme pagal atsakovės buveinės vietą, pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo. Sutarties sąlyga dėl teismingumo buvo aptarta ir suderinta abiejų šalių, ji neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo normoms, atitinka CPK 32 straipsnio nuostatas. Šalys nepažeidė imperatyvo nekeisti rūšinio ir išimtinio teismingumo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės buveinės vieta yra tuo pačiu adresu, pagrįstai perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.Apeliantas pažymi, kad 2010 m. balandžio mėn. sutarties įvykdymo vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį tai yra dar vienas pagrindas spręsti, kad ieškinys yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apelianto argumentus, kadangi CPK 30 str. numatytas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. CPK 30 str. 9 d. nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Minėta taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – galiojančios sutarties norma, apibrėžiančia sutarties įvykdymo vietą. Taigi ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių – lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Sandorio įvykdymo vietą lemia aiškus šalių susitarimas, kuris nedviprasmiškai turi būti įtvirtintas tiesiogiai sutartyje. Pažymėtina, kad ieškovas teismui pateikė sutartį, kurioje nėra aiškiai nurodyta jos įvykdymo vieta, o teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas tik kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 str. 9 d.). Tačiau sutarties 4.2 punktu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog šalys bandys susitarti dėl visų ginčų, kurie gali kilti dėl šios sutarties vykdymo, papildymo, patikslinimo, pakeitimo, nutraukimo ar atnaujinimo. Nesusitarusios šalys ginčą spręs teisminiu keliu. Ginčai bus nagrinėjami teisme pagal Pirmosios šalies buveinės vietą. Sutarties įžanginėje dalyje Pirmąja sutarties šalimi įvardijama atsakovė UAB „Angorela“. Taigi šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje tiesiogiai įtvirtino sutartinį teismingumą pagal atsakovės buveinės adresą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.