Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4133-553/2017 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kelių mašinos“ ir Č. T. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Kelių mašinos“ ir Č. T. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.Atsakovas Č. T. padavė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6581-793/2017, iškelta pagal ieškovo Č. T. ieškinį dėl dovanojimo sutarties, pagal kurią E. R. padovanojo G. V. 100 vnt. UAB „Kelių mašinos“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, pripažinimo negaliojančia. Atsakovas nurodė, jog ginčijamos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju G. V. netektų teisės reikšti ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017m. gruodžio 18d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-6581-793/2017.Teismas nustatė, kad ieškovė G. V. reikalavimą atlikti UAB „Kelių mašinos“ veiklos tyrimą reiškia kaip šios įmonės akcininkė, kuria tapo dovanojimo sutarties, sudarytos tarp E. R. ir G. V., pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6581-793/2017, priimtas sprendimas, kuriuo bus išspręstas akcijų dovanojimo sutarties teisėtumo klausimas, turės įtakos nagrinėjimai bylai sprendė, jog yra teisinis pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde apeliantė G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė neginčija, jog formaliai egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylos sustabdymo pagrindas, tačiau nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas yra netikslingas, prieštarauja civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.Atsakovas, padavęs teismui nepagrįstą ieškinį dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, siekia vilkinti šios bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog iki šio ginčo atsakovas nekvestionavo apeliantės, kaip akcininkės, teisės dalyvauti bendrovės valdyme.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Č. T. teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atskirajame skunde pati ieškovė pripažįsta, jog tarp šios bylos ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos yra prejudicinis ryšys. CPK 163 straipsnyje numatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai teismui yra privalomi.Teismo pareiga stabdyti bylos nagrinėjimą negali būti paneigta operatyvumo ar koncentruotumo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civiline tvarka nagrinėjama byla ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teismui pateikė ir papildomus įrodymus, kuriais įrodinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6581-793/2017 (civilinė byla iki kurios išnagrinėjimo sustabdyta ši byla) paduoto ieškinio nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teismų procesiniai sprendimai teismui yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų ir gali būti vertinami CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų papildomai prie bylos medžiagos neprideda.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktika dėl CPK163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principus laikysime prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros.Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kuri sustabdyta skundžiama nutartimi, ieškovė reikalauja pradėti juridinio asmens tyrimą. Ieškovė šį reikalavimą reiškia kaip UAB „Kelių mašinos“ akcininkė, kuria tapo dovanojimo sutarties, sudarytos tarp E. R. ir G. V., pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6581-793/2017 sprendžiamas klausimas dėl nurodytos akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje neginčijama, jog tarp nurodytų civilinių bylų yra prejudicinis ryšys, egzistuoja privalomasis bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sustabdymo pagrindas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-6581-793/2017 pripažinus, jog akcijų dovanojimo sutartis yra negaliojanti, ieškovė, kaip juridinio asmens akcininkė, netektų teisės inicijuoti atsakovės UAB „Kelių mašinos“ tyrimą (CK 2.125 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog priimant sprendimą dėl juridinio asmens tyrimo, pirmiausia turi būti išnagrinėtas pareikštas ieškinys dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nustatyta, ar ieškovė, kaip UAB „Kelių mašinos“ akcininkė, turi teisę inicijuoti atsakovės veiklos tyrimą. Ieškinio reikalavimai dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir sprendžiami atskiroje civilinėje byloje, tačiau tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, yra prejudicinis ryšys. Taigi pripažintina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-6581-793/2017 išnagrinėjimo rezultatas be abejonės lems nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pradėti juridinio asmens tyrimą pagrįstumą, t. y. nulems ieškovės, kaip akcininkės, teisę inicijuoti bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Minėta, jog proceso operatyvumo principo užtikrinimas negali paneigti teisės į teisingą teismą, oEŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone (žr., pvz., Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007,§ 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44; kt.).Apeliantės siūlymas šioje byloje taikyti ne bylos sustabdymo, bet bylos nutraukimo institutą, yra nepagrįstas dėl skirtingos šių institutų prigimties ir paskirties. Tęsiant bylos nagrinėjimą ir sprendžiant pagal pareikštą ieškinį dėl poreikio pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės paskyrimo, vėliau galbūt sprendžiama dėl CK 2.131 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymo, o tai reiškia, jog galima situacija, kai byloje būtų priimtas galutinis teismo sprendimas. Taigi susidarytų teisiškai ydinga ir netoleruotina situacija, dėl ko apeliantės argumentai, susiję su galimybe taikyti bylos nutraukimo institutą, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.Visais atvejais klausimą dėl ieškinio pagrįstumo sprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl apeliantės argumentai, susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6581-793/2017 paduoto ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstumu, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodytų atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bei kitoje byloje, su kurios nagrinėjimu siejamas privalomojo bylos sustabdymo būtinumas, suformuluotus reikalavimų (ieškinių) dalykus ir pagrindus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė procesinį sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18d. nutartį palikti nepakeistą.