- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- I-1239-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01584-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta teismo šaukimu (107 b. l.). Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (103 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (2-4 b. l.) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti jam 500 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI kamerose, atlyginimą už laikotarpius apytiksliai nuo 2015-01-20 iki 2015-02-06, taip pat nuo 2015-03-12 iki 2015-03-19. Neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad buvo laikomas kamerose Nr. 89, 107, 105, 90 ir kt., kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau nei teisės aktais nustatyta kameros ploto norma, kad kameroje Nr. 90 nebuvo atliktas joks remontas, joje buvo drėgna, šalta, dar likę seni gultai. Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė ir tai, jog 2015-01-28 patikrinimo patalpų kameroje (priėmimo paskirstymo patalpoje) buvo laikomas kartu su 8 asmenimis, kurios plotas apie 6 kv. m, ir kad pareigūnų paprašius nuvesti į tualetą, esantį šalia priėmimo paskirstymo patalpos, nebuvo nuvestas, nes buvo liepta naudotis šioje patalpose esančiu tualetu. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai tokiais veiksmais pasityčiojo ir įžeidė jo žmogišką orumą, buvo priverstas kentėti dar kelias valandas. Be to, po patikrinimo prieš karantiną, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo nuvestas išsimaudyti. Pareiškėjas teigė, jog norėdami susitvarkyti kamerą, į kurią jis kartu su kitais asmenimis buvo perkeltas 2015-03-13, prašė pareigūnų kibiro šiukšlėms pilti (kuris pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti kameroje), tačiau pareigūnai jo nesuteikė. Pareiškėjo teigimu, dėl buvimo perpildytose kamerose bei drėgmės pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala – šiuo metu sąnarių skausmą malšina vaistais, teigė, jog per mėnesius, nuo 2014-09-29 iki 2015-02-06, praleistus Šiaulių TI, dėl apšvietimo trūkumo, sutriko jo regėjimas. Dėl to jis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, taip pat patyrė pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (81 b. l.).
Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (73-81 b. l.) pareiškė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-10 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A. laikymo“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2014-09-29 iki 2015-03-19. Atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla Nr. I-598-362/2015 pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-01-19. Šiaulių apygardos administracinis teismas minėtoje byloje 2015-03-27 priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino pareiškėjo skundą už laikotarpį nuo 2014-09-29 iki 2015-01-19 ir priteisė pareiškėjui 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl atsakovo atstovas pasisakys tik už laikotarpį nuo 2015-01-20 iki 2015-03-19. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 89, 107, 7, 95 ir 65, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui tekdavo nuo 15,80 kv. m iki 3,66 kv. m kameros ploto.
Paaiškino, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jo kalinimo kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams. Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose langai yra skaidraus stiklo, jie yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir toks kamerų vėdinimo būdas atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Atsižvelgdamas į išdėstytą, pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ir drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taip pat paaiškino, jog teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras), tačiau dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčui aktuliu laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.
Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su laikymo Šiaulių TI sąlygomis, savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotis laikymo sąlygų, ir kurių nepatvirtino jokiais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kameras yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė, sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstytą, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimą. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) (2012-10-02 įstatymo redakcija Nr. XI-2247, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais, pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (galiojo nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą, be kita ko, kildino iš jo laikymo Šiaulių TI kamerose, kuriose, pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su nepakankamu kalinimo patalpų plotu, visų pirma, teismas pažymi, jog minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti, juos reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad su reikalavimu priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-01-19 pareiškėjas buvo kreipęsis į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Pastarasis administracinėje byloje Nr. I-598-362/2015 įsiteisėjusiu 2015-03-27 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įvertinęs nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo teikto skundo pagrindą ir dalyką, teismas sprendžia, jog pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo siekia už laikotarpius nuo 2015-01-20 iki 2015-02-06, nuo 2015-03-12 iki 2015-03-19 dėl neužtikrintos ploto normos gyvenamosiose kamerose, taip pat trumpalaikio laikymo kameroje, dėl konkrečių Šiaulių TI pareigūnų veiksmų (neveikimo) 2015-01-28, 2015-03-13, dėl buvimo perpildytoje kameroje bei drėgmės sukeltų neigiamų padarinių jo sąnariams. Pareiškėjas taip pat reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl apšvietimo trūkumo sutrikusio jo regėjimo laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-02-06. Taigi šioje administracinėje byloje keliamas administracinis ginčas nelaikomas tapačiu administracinėje byloje Nr. I-598-362/2015 išnagrinėtam ginčui.
Nagrinėjamu atveju vertinamos pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygos laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2015-03-19. Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-07-10 pažymos dėl R. A. laikymo Nr. (duomenys neskelbtini) (32-35 b. l.) nustatyta, kad nuo 2015-01-20 iki 2015-03-19 (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas periodiškai buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 89, 107, 105, 7, 95 ir 65. Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2015-01-20 iki 2015-01-23 buvo laikomas kameroje Nr. 89, kurios plotas 18,73 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 5 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,75 iki 4,68 kv. m kameros ploto), nuo 2015-01-28 iki 2015-02-03 – kameroje Nr. 107, kurios plotas 15,81 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 1 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,95 iki 15,81 kv. m kameros ploto), nuo 2015-02-03 iki 2015-02-05 – kameroje Nr. 105, kurios plotas 24,22 kv. m (kameroje buvo patalpinti 6 asmenys ir vienam asmeniui teko 4,04 kv. m kameros ploto), nuo 2015-02-05 iki 2015-02-06 – kameroje Nr. 7, kurios plotas 21,98 kv. m (kameroje buvo patalpinti 6 asmenys ir vienam asmeniui teko 3,66 kv. m kameros ploto), nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 – kameroje Nr. 95, kurios plotas 17,52 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,84 iki 4,38 kv. m kameros ploto), nuo 2015-03-13 iki 2015-03-19 – kameroje Nr. 65, kurios plotas 22,60 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 5 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 4,52 iki 3,77 kv. m kameros ploto). Išanalizavęs byloje nustatytus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose Nr. 89, 107, 105, 7, 95 ir 65 buvo laikomas nepažeidžiant jo subjektinės teisės būti laikomam tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose, nes pareiškėjui tekęs plotas buvo aukščiau 3,6 kv. m ribos, t. y. viešojo administravimo subjektas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo nebuvo nustatyta, todėl vertinant pareiškėjui tekusį asmeninės erdvės plotą aptariamose Šiaulių TI kamerose nebuvo atsižvelgta į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.
Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė ir tai, jog 2015-01-28 atvežtas į Šiaulių TI, buvo nuvestas į patikrinimo patalpų kamerą (priėmimo paskirstymo patalpą) (toliau – ir trumpalaikio laikymo kamera), kurios plotas apie 6 kv. m, ir kurioje buvo laikomi 8 asmenys.
Teismas, vertindamas Šiaulių TI pareigūnų veiksmus šiame kontekste, pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 4 punktą, tardymo izoliatorių teritorija skirstoma į tris izoliuotas teritorijas: administracinę, režiminę ir gamybinę. Administracinėje teritorijoje yra patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti (Taisyklių 6 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių) (2014-08-11 įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-09-01) 11 punktą priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Vidaus tvarkos taisyklių 19 punkte nustatyta, kad asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015-01-28 etapu atvyko į Šiaulių TI, todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis buvo patalpintas į vieną iš minėtų trumpalaikio laikymo kamerų. Pažymėtina, jog vienam asmeniui tenkančios ploto normos patalpose, kuriose asmuo įstatymų nustatyta tvarka laikomas kol įforminami dokumentai arba iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, nėra nustatytos. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad Šiaulių TI pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir teisėtai pareiškėją, jam etapu atvykus į Šiaulių TI, patalpino į trumpalaikio laikymo kamerą, kurios plotas apie 6 kv. m, ir kurioje buvo laikomi 8 asmenys.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-01-28 pareiškėjui būnant trumpalaikio laikymo kameroje ir pareigūnų paprašius jį nuvesti į šalia trumpalaikio laikymo kameros esantį tualetą, nebuvo nuvestas, pareigūnų buvo liepta naudotis trumpalaikio laikymo kameroje esančiu tualetu.
Teismas, nagrinėdamas šį pareiškėjo nurodomą jo teisių pažeidimą, akcentuoja, kad privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas EŽTT praktikoje pripažįstamas viena iš aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). EŽTT yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr., pvz., 2012-05-10 sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją; 2009-03-12 sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr. pvz., 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015). Atsakovo atstovas neneigia pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to šiuo atveju, teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar pagrįstai Šiaulių TI pareigūnai atsisakė nuvesti pareiškėją į šalia trumpalaikio laikymo kameros esantį tualetą, liepdami naudotis trumpalaikio laikymo kameroje esančiu tualetu, turi būti nustatyta, ar trumpalaikio laikymo kameroje, kurioje 2015-01-28 buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas tualetas ir ar buvo sudarytos sąlygos pareiškėjui jame privačiai pasinaudoti tualetu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015-05-15 administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
Teikdamas rašytinius paaiškinimus, atsakovo atstovas nurodė, jog vienvietėse trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinių mazgų nėra, kitose kamerose sanitariniai mazgai įrengti bendroje patalpoje, neatskirti (37 b. l.). Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokioje trumpalaikio laikymo kameroje 2015-01-28 buvo laikomas pareiškėjas, nenurodė asmenų, laikytų kartu su pareiškėju trumpalaikio laikymo kameroje, skaičiaus, tik teigė, jog įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti tokių duomenų (78 b. l.). Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu ir juo labiau, kurie patvirtintų aplinkybę, kad tualetai trumpalaikio laikymo kamerose buvo įrengti taip, jog pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti tualetu ir nepatirti nepatogumų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nesant objektyvių duomenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas skunde reiškė ir bendro pobūdžio pretenzijas, jog 2015-01-28 po patikrinimo prieš karantiną, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo nuvestas išsimaudyti. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat siejo su konkrečiais Šiaulių TI pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) 2015-03-13, kuriais, pareiškėjo teigimu, kameros tvarkymo metu paprašius pareigūnų suteikti kibirą šiukšlėms pilti, pareigūnai jo nesuteikė.
Vidaus tvarkos taisyklių 19 ir 106 punktuose nustatyta, jog priimtiems (naujai atvykusiems) į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekamas sanitarinis švarinimas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, suimtieji tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka privalo tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
Minėta, pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka Šiaulių TI. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė (76 b. l.), kad esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Šiaulių TI Ūkio skyriaus Pažymoje apie laikymo sąlygas Šiaulių TI (37 b. l.) nurodoma, jog kiekviename režiminio korpuse aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti. Byloje pateiktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406 (59-62 b. l.), kuriame nurodyta, kad valymo inventorius į kameras išduodamas asmenims paprašius; tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepakankamai argumentavo ir nepateikė neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjui, 2015-03-13 kameros tvarkymo metu paprašius pareigūnų suteikti kibirą šiukšlėms pilti, jis buvo suteiktas. Nepaneigti pareiškėjo argumentai ir dėl 2015-01-28 pareiškėjui neatlikto sanitarinio švarinimo asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procedūros metu. Tačiau šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik teiginiais apie tam tikrų pareigų neatlikimą, bet ir faktais apie žalos padarymą. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepagrindė bei nedetalizavo, kokius konkrečius reikšmingus bei ilgalaikius, o ne momentinius neigiamus išgyvenimus jis patyrė dėl to, kad 2015-01-28 asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procedūrų metu pareiškėjas nenusiprausė po dušu bei dėl to, kad 2015-03-13 jam tvarkant kamerą, jis neturėjo kibiro šiukšlėms supilti. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad paminėtais pareigūnų veiksmais(neveikimu) jam realiai buvo padaryta neturtinė žala.
Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė, ir tai, kad kameroje Nr. 90 nebuvo atliktas joks remontas, joje buvo drėgna, šalta, dar likę seni gultai. Taip pat nurodė, jog dėl buvimo perpildytose kamerose bei drėgmės pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala – šiuo metu sąnarių skausmą malšina vaistais, teigė, jog per mėnesius, nuo 2014-09-29 iki 2015-02-06, praleistus Šiaulių TI, dėl apšvietimo trūkumo, sutriko jo regėjimas.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo tarpu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, šaltuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 36-65 %, šaltuoju laikotarpiu 35-60 % (26 punktas). Pagal Taisyklių 14.3 ir 14.1 punktų nuostatas, kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, pagal 14.11 punktą – patalpos šildymo įranga.
Iš atsakovo atstovo teiktų duomenų (36-39, 76 b. l.) nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimais, kiekvienoje kameroje yra skaidraus stiklo langai, jose, atsižvelgiant į plotą, yra įrengti du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi-keturios dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W). Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų ir pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja.
Pareiškėjo skundo argumentais susiję su jo laikymo sąlygomis kameroje Nr. 90 nagrinėjamoje byloje nevertinami, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šioje kameroje. Iš atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras nebuvo atlikęs kamerų Nr. 89, 107, 105, 7, 95 ir 65, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimų dėl jų atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Byloje pateiktas ne vienas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas leidžia spręsti, kad ši institucija ne kartą atliko Šiaulių TI kamerų būklės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimą, todėl atsižvelgiant į 2013-02-08 patikrinimo akto Nr. EP-6 (48-54 b. l.), 2014-08-13 patikrinimo akto Nr. EP-330 (55-58 b. l.), 2014-10-03 patikrinimo akto Nr. EP-406 (59-62 b. l.) rezultatus, daroma išvada, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų, susijusių su oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, apšvietimo reikalavimais, pelėsio buvimu minėtose kamerose ankstesniais laikotarpiais taip pat nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu nė karto neišsakė nusiskundimų šios įstaigos administracijai dėl nurodomų laikymo sąlygų (40-41 b. l.). Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl šių jo teigiamų pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamos oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, apšvietimo, pelėsio buvimu kamerose Nr. 89, 107, 105, 7, 95 ir 65, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.
Kadangi Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl pareiškėjo skunde nurodytų laikymo sąlygų kamerose Nr. 89, 107, 105, 7, 95 ir 65 už laikotarpį 2015-01-20 iki 2015-03-19 nenustatyta, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai už šį laikotarpį nevertinami.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, tiek būdamas Šiaulių TI, tiek Alytaus pataisos namuose ne kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl įvairių sveikatos nusiskundimų. 2015-04-10 vizito metu pareiškėjui buvo diagnozuota amžinė toliaregystė ir dėl to pablogėjęs regėjimas(29 b. l.). Taigi, Alytaus pataisos namų pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (9-30 b. l.) užfiksuota informacija apie pacientą nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų, tai yra neužtikrinto natūralaus apšvietimo laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-01-19 (šis pažeidimas buvo nustatytas minėtu 2015-03-27 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.I-598-362/2015), buvo padaryta žala pareiškėjo regėjimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, todėl vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, kadangi paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Dėl to konstatuotina, kad dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų (neužtikrinto natūralaus apšvietimo) laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-01-19 pareiškėjo regėjimui nebuvo padaryta žala.
Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie patirtą neturtinę žalą 2015-01-28, kuomet buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nuvesti jį į šalia trumpalaikio laikymo kameros esantį tualetą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo jausti tam tikrus nepatogumus, tačiau įvertinus tokių nepatogumų trukmę ir mastą, akivaizdu, kad jie buvę vienkartiniai bei trumpalaikiai. Teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju vertinamos aplinkybės būtų padariusios ilgalaikį ir gilų žalingą poveikį pareiškėjo psichinės ar fizinės sveikatos būklei. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, nustatyta tvarka būtų kreipęsis skundais į šios įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl konkrečių 2015-01-28 Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (40-41 b. l.). Byloje taip pat nenustatyta, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų nepatogumų ir neigiamų pergyvenimų vertinti kaip CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytą neturtinę žalą, todėl nėra sprendžiama dėl žalos atlyginimo būdo, o pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.