- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-741-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13220-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- M. U., Garažų eksploatavimo bendrijai „Kuršiai“
- Trečiasis asmuo
- N. C., V. A., V. B., V. G., S. T., A. Š.
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-285/2014 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams M. U., Garažų eksploatavimo bendrijai „Kuršiai“, tretiesiems asmenims N. C., V. A., V. B., V. G., S. T., A. Š. dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. V. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Garažų eksploatavimo bendrijos (toliau – GEB) „Kuršiai“ 2002-11-07 susirinkimo protokolu Nr. 73 priimtą sprendimo dalį dėl V. P. pašalinimo iš GEB „Kuršiai“ narių tarpo; 2) pripažinti negaliojančia GEB „Kuršiai“ 2004-02-18 pažymą, kurios pagrindu buvo atlikta garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija M. U. vardu; 3) panaikinti garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją M. U. vardu; 4) įpareigoti GEB „Kuršiai“ išduoti pažymą, patvirtinančią, kad V. P. yra GEB „Kuršiai“ narys, kuriam priklauso garažas Nr. 130, esantis (duomenys neskelbtini). Grįsdama ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. P.. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į Kauno miesto 15 notarų biurą. Ieškovei nebuvo žinoma, kad brolis V. P. buvo GEB „Kuršiai“ narys ir jam buvo priskirtas garažas (boksas Nr. 130), kadangi jis iki mirties nebuvo įregistravęs nuosavybės teisių. 2002-11-07 GEB „Kuršiai“ susirinkimo protokolu Nr. 73 buvo nutarta V. P. pašalinti iš GEB „Kuršiai“ narių tarpo, pašalinimo pagrindas – V. P. mirtis, garažą atidaryti, esančius jame daiktus, jei tokių bus, aprašyti ir saugoti bendrijos elektros skydinėje, garažo boksą Nr. 130 išnuomoti, nuomos mokestį pajamuoti bendrijos kasoje V. P. skolos bendrijai panaikinimui, jeigu per nuomos laikotarpį neatsiras garažo Nr. 130 teisėtų paveldėtojų, garažą Nr. 130 parduoti, gautus pinigus užpajamuoti GEB „Kuršiai“ kasoje V. P. skolos bendrijai panaikinimui. V. P. testamento nebuvo sudaręs, todėl po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Ieškovė nurodo, kad GEB „Kuršiai“ 2002-11-07 protokolu Nr. 73 patvirtintame susirinkime neturėjo teisinio pagrindo pašalinti mirusio V. P. iš bendrijos narių tarpo, nes mirusio bendrijos nario pajų arba jam nuosavybės teise priklausiusį garažą paveldi jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju mirus V. P. jo turimas pajus yra turtinė teisė, ji negali būti perleidžiama ar atimama jokiais kitais pagrindais, o yra paveldima įstatymuose nustatyta tvarka. Vienintelė įstatyminė įpėdinė, teisių bei prievolių perėmėja po V. P. mirties yra ieškovė. Mirus V. P., GEB „Kuršiai“, siekdama išspręsti visus teisinius klausimus, susijusius su jo turimu pajumi ir valdomu garažu Nr. 130, privalėjo kreiptis į mirusio V. P. palikimo atsiradimo vietos notarą ir išsiaiškinti, ar į notarų biurą kreipėsi V. P. teisių perėmėjai, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o be jokio teisinio pagrindo užvaldė mirusio V. P. turimą garažą Nr. 130. Taip pat GEB „Kuršiai“ 2004-02-18 nepagrįstai ir neteisėtai išdavė pažymą, kurios pagrindu M. U. įregistravo nuosavybės teises į V. P. priklausantį garažą Nr. 130 savo vardu, kadangi M. U. nėra nei įstatyminis, nei testamentinis įpėdinis ar kitoks V. P. teisių perėmėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. V. atsakovui M. U. 1 700 Lt (492,35 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovui GEB „Kuršiai“ – 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 126,34 Lt (36,59 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, remdamasis pagal analogiją Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, nustatė, kad V. P. narystė GEB „Kuršiai“ baigėsi jam mirus – (duomenys neskelbtini). Kadangi GEB „Kuršiai“ įgaliotinių susirinkimo 2002-11-07 protokolo Nr. 73 sprendimo dalis dėl V. P. pašalinimo iš bendrijos narių nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes pašalinti iš narių galima tik įstatymo nustatytais atvejais, todėl teismas reikalavimą panaikinti GEB „Kuršiai“ 2002-11-07 susirinkimo protokolu Nr. 73 priimto sprendimo dalį dėl V. P. pašalinimo iš GEB „Kuršiai“ narių atmetė. Teismas nustatė, kad V. P. buvo paskirtas naudotis garažo boksas Nr. 130, tačiau jam mirus ir nesant jo įpėdinių, minėtas garažo boksas buvo paskirtas naudotis kitam bendrijos nariui M. U.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P. turėjo teisę ir siekė nuosavybės teise įregistruoti jam paskirtą garažą (boksą) Nr. 130, todėl atsakovė GEB „Kuršiai“ turėjo teisinį pagrindą priimti atsakovą M. U. į bendrijos narius, paskirti jam naudotis garažo boksu, taip pat išduoti pažymą, kad atsakovas M. U. yra bendrijos narys, jam paskirtas naudotis garažo boksas Nr. 130 ir jis nėra skolininkas bendrijai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui garažo boksas buvo paskirtas neteisėtai, kad jis neturėjo teisės įgyti nuosavybės į garažo boksą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia GEB „Kuršiai“ 2004-02-18 išduotą pažymą. Teismui atmetus šį ieškovės reikalavimą, buvo atmestas ir reikalavimas dėl teisinės registracijos, atliktos minėtos pažymos pagrindu, panaikinimo. Taip pat atmestas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti GEB „Kuršiai“ išduoti pažymą, patvirtinančią, kad V. P. yra GEB „Kuršiai“ narys, kuriam priklauso garažas Nr. 130, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip nustatyta, V. P. narystė GEB „Kuršiai“ baigėsi (duomenys neskelbtini) jam mirus. Teismas išnagrinėjęs šią bylą sprendė, jog ieškovė turi teisę paveldėti palikėjo V. P. pajų, bet ne konkretų kitiems asmenims priklausantį garažą, tačiau iki šiol šios teisės nėra realizavusi. Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl V. P. priklausančio pajaus priteisimo ar kito bendrijos turimo garažo bokso suteikimo už V. P. priklausiusį pajų. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų išreiškusi norą tapti bendrijos nare. Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai įgyvendino savo teisę reikšdama tokio pobūdžio reikalavimus, kokie suformuluoti teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, todėl nėra teisinio pagrindo jų tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, neteisingai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, vieniems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią. GEB „Kuršiai“ 1993-06-11 įgaliotinių susirinkimo protokolas Nr. 49, N. C. ir kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog V. P. buvo bendrijos narys ir jam priklausė garažas Nr. 130. GEB „Kuršiai“ 2002-11-07 protokolas Nr. 73 patvirtina, kad susirinkime buvo nutarta V. P. pašalinti iš GEB Kuršiai narių tarpo, pašalinimo pagrindas – V. P. mirtis. Minėtas protokolas Nr. 73, apeliantės nuomone, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti naikintinas, kadangi nagrinėjant bylą nei vienas protokole nurodytas įgaliotinis nepripažino aplinkybės, kad tokiame susirinkime dalyvavo ir balsavo už tokio sprendimo priėmimą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad V. P. būtų skolingas bendrijai, kadangi bendrija tokių dokumentų teismui nepateikė. Be to, V. P. priėmimo į bendriją metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-03-01 nutarimu Nr. 83 patvirtinti Garažų statybos kooperatyvo laikini pavyzdiniai įstatai su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurių 18 p. nurodyta, kad kooperatyvo narys turi teisę perduoti savo įmokas sutuoktiniui, tėvams, vaikams ar kitiems asmenims. Įstatų 19 p. numatė, jog kooperatyvo narys turi teisę išstoti iš kooperatyvo bet kuriuo laiku. Taigi V. P. priėmimas į bendrijos narius nuo 1993-06-11 ir įmokos už garažą Nr. 130 perleidimas visiškai atitiko tuometinį teisinį reglamentavimą, o GEB „Kuršiai“ 2002-11-07 susirinkimo metu priimtas sprendimas pašalinti V. P. iš bendrijos narių yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams bei faktinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. V. P. pašalinimo iš GEB „Kuršiai“ metu, t. y. 2002-11-07, galiojo 1994-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai, kurių 18 p. imperatyviai nurodyta, kad mirusio bendrijos nario pajų arba jam nuosavybės teise priklausiusį garažą paveldi jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka. Šiais atvejais vienas iš įpėdinių gali būti priimtas bendrijos nariu pagal jų raštišką susitarimą. Kitoks mirusio asmens teisių perėmimas, išskyrus paveldėjimo teisinius santykius, jokiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas, todėl nėra galimas. Vienintelė įstatyminė įpėdinė po V. P. mirties yra ieškovė, todėl ji yra V. P. teisių bei prievolių perėmėja, o GEB „Kuršiai“ 2004-02-18 nepagrįstai ir neteisėtai išdavė pažymą, kurios pagrindu atsakovas M. U. įregistravo nuosavybės teises į V. P. priklausantį garažą Nr. 130 savo vardu. Mirus V. P., GEB „Kuršiai“, siekdama išspręsti visus klausimus, susijusius su V. P. turimu pajumi ir valdomu garažu Nr. 130, privalėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir išsiaiškinti, ar po jo mirties į notarų biurą kreipėsi V. P. teisių perėmėjai, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir be jokio teisinio pagrindo užvaldė V. P. turimą garažą Nr. 130. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. U. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, kadangi jis yra N. C. žentas, o visus ginčo garažo įsigijimo klausimus kartu sprendė bendrijos buhalterė N. C..
Atsiliepimas
Atsakovas M. U. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, neteisingai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, vieniems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią, nepagrįsti, kadangi apeliantė nepateikia objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog V. P. buvo bendrijos narys ir jam priklausė garažas Nr. 130, kadangi nors V. P. ir buvo bendrijos narys, tačiau nuosavybės teisės į garažą nebuvo įgijęs. Pagal 1994 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 14.6 p. išmokėjęs pajų, bendrijos narys turi teisę įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže. Duomenų, kad V. P. būtų išmokėjęs pajų, nėra. Taip pat pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog GEB „Kuršiai“ 2002-11-07 protokolas Nr. 73 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, savo skunde nenurodė nei vienos imperatyvios teisės normos, o savo apeliacinį skundą grindžia bendromis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios negali būti pagrindu panaikinti prašomą protokolą. Bendrijos nutarimas pašalinti V. P. už skolas buvo priimtas remiantis minėtų Pavyzdinių įstatų 17.1 p., kuriame nustatyta, kad jeigu bendrijos narys iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ar kitų įmokų bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos. GEB „Kuršiai“ 2002-11-07 susirinkime buvo svarstytas V. P. pašalinimas iš GEB „Kuršiai“ narių tarpo. Taip pat šio susirinkimo protokole nurodyta, kad V. P. yra įsiskolinęs 955 Lt. Ši skola yra nuo 1996 m. II pusmečio, todėl GEB „Kuršiai“ turėjo teisę pašalinti V. P. iš bendrijos narių, kadangi jis buvo skolingas bendrijai. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bendrija neturėjo teisinio pagrindo pašalinti V. P. iš bendrijos narių. Apeliantė, pažeisdama CPK 178 straipsnio nuostatas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė ginčija protokolą kuriame nurodyta, kad V. P. skolingas bendrijai 955 Lt, todėl ginčydama šį protokolą ji turi įrodyti, kad V. P. nebuvo skolingas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. A. (buvęs bendrijos pirmininkas) neperdavė bendrijos dokumentų. Nors nei vienas įgaliotinis nepripažino, kad dalyvavo susirinkime, tačiau jų paaiškinimai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad praėjo 12 metų, o įgaliotiniai dalyvavo ne viename susirinkime, todėl duodami paaiškinimus galėjo klysti. Nesutinka ir su apeliantės argumentais, kad GEB „Kuršiai“ 2004-02-18 nepagrįstai ir neteisėtai išdavė pažymą, kurios pagrindu atsakovas M. U. įregistravo nuosavybės teises į V. P. priklausiusį garažą Nr. 130 savo vardu, kadangi apeliantė nenurodo nei vienos imperatyvios teisės normos, kuriai prieštarautų nurodyta pažyma ir kurios pagrindu būtų galima pripažinti ją negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu. Atsakovui M. U. 2004-02-18 pažyma išduota tuo pagrindu, kad 2003 m. gruodžio 20 d. jis buvo priimtas į bendrijos narius, tai ir buvo pagrindas išduoti pažymą, o ieškovė neginčijo atsakovo priėmimo į bendrijos narius. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, nuginčijančių atsakovo sąžiningumą, todėl atsakovui taikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atsakovė GEB „Kuršiai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad V. P. buvo GEB „Kuršiai“ narys ir naudojosi gražu Nr. 130 iki pat mirties (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į garažą, nes buvo skolingas bendrijai. LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 19 p. nustatė, kad mirusio bendrijos nario pajų arba jam nuosavybės teise priklausiusį garažą paveldi jo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka. Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad V. P. nuosavybės teise priklausė garažas. Tokiu atveju ieškovė galėtų pretenduoti tik į V. P. priklausiusį pajų. Apeliantė teigia, kad apie ginčo garažą sužinojo atsitiktinai radusi GEB „Kuršiai“ 1993-06-11 įgaliotinių susirinkimo protokolą Nr. 49. Tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė „tarp brolio popierių“ rado ne tik 1993-06-11 įgaliotinių susirinkimo protokolą Nr. 49, bet ir 2002-11-07 protokolą Nr. 73. Kadangi ieškovė palikimą (tame tarpe ir dokumentus) po brolio mirties priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, o tai reiškia, kad per tris mėnesius po brolio mirties, tai ieškinio senaties terminas vėliausiai prasidėjo 2002 m. kovo 14 d. ir todėl jis yra akivaizdžiai praleistas.
Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, jog apeliantė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad jis dalyvavo ir balsavo įgaliotinių susirinkimuose, dėl kurių nutarimų kilo šis teisminis ginčas. 1993-06-11 susirinkimo dalyvių sąraše jis yra nurodytas kaip dalyvis, tačiau dalyviu jis yra nurodytas A. C., t. y. asmens, kuris, vadovaujantis dalyvių sąrašo duomenimis, susirinkime pats nedalyvavo, tačiau savo parašu patvirtino popieriaus lapą ir pavadino jį protokolu Nr. 49, kuris neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, taigi neturi įrodomosios galios. Tuo tarpu protokolas Nr. 73 neatitinka CK 2.90 str. ir Lietuvos Archyvų departamento prie LRV generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų „Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės“ visų 60 punkte protokolams nustatytų ir galiojusių reikalavimų, todėl negali būti traktuojamas kaip įrodymas, kad jis susirinkime dalyvavo ir balsavo.
Trečiasis asmuo V. A. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog nepamena, ar dalyvavo 1993-06-11 susirinkime dėl GEB „Kuršiai“ narių įmokų už garažą Nr. 130 statybą perdavimo kitam asmeniui, tačiau panašūs klausimai buvo aptarinėjami, todėl mano, jog protokolas Nr. 49 yra teisėtas. Tuo tarpu 2002-11-07 protokolas Nr. 73, kuriame nurodyta, kad jis dalyvavo susirinkime, yra neteisėtas, nes iš protokole nurodytų įgaliotinių šiame susirinkime nei vienas nėra dalyvavęs ir nėra išreiškęs jokių sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl mirusio garažų eksploatavimo bendrijos nario teisės įgyti nuosavybės teisę į jo naudotą garažą. Ieškovė – mirusio Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ nario V. P. įstatyminė įpėdinė pareiškė reikalavimus panaikinti šios bendrijos 2002-11-07 įgaliotinių susirinkime priimto sprendimo dalį, kuria buvo nutarta pašalinti V. P. iš bendrijos narių, taip pat pripažinti negaliojančia šios bendrijos 2004-02-18 išduotą pažymą, kuria remiantis buvo atlikta ginčo garažo teisinė registracija atsakovo M. U. vardu, kartu prašant panaikinti ir atliktą teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, remdamasis ginčo santykių metu galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, numačiusia, kad narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus, be to, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog V. P. turėjo teisę ir siekė nuosavybės teise įregistruoti jam paskirtą garažą. Todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę paveldėti pajų, o ne konkretų garažą. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tokias teismo išvadas ir teigia, kad nutarimas dėl V. P. pašalinimo iš bendrijos narių prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 18 punktui, numačiusiam, kad mirusio bendrijos nario pajų ir jam nuosavybės teise priklausantį garažą paveldi jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka, o įrodymų, kad V. P. būtų buvęs skolingas bendrijai, nebuvo pateikta, be to, įgaliotiniai paaiškino, kad jie nedalyvavo nurodytame susirinkime.
Dėl nutarimo pašalinti V. P. iš garažų eksploatavimo bendrijos narių teisėtumo ir ieškovės pasirinkto jos teisių gynimo būdo
Byloje nėra ginčo, kad V. P. nuo 1993-06-11 iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ narys, tai patvirtina ir Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo „Kuršiai“ 1993 m. birželio 11 d. įgaliotinių susirinkimo protokolas Nr. 43 (t. 1, b. l. 17). Ginčas kyla dėl šios bendrijos įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 2002-11-07 (protokolas Nr. 73) nutarimo pašalinti V. P. iš bendrijos narių (t. 1, b. l. 18–19). Apeliantė teigia, kad šis nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų (toliau Pavyzdiniai Įstatai) 19 punkto reikalavimams. Kadangi ginčijamas nutarimas priimtas galiojant nurodytiems Pavyzdiniams Įstatams, kurie neteko galios 2003-11-20 nutarimu Nr. 1433 nuo 2003-11-27, todėl vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą turi būti vadovaujamasi šiuo teisės aktu. Pavyzdinių Įstatų 19 punkte buvo numatyta, kad mirusio bendrijos nario pajų arba jam nuosavybės teise priklausiusį garažą paveldi jo įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka. Šiais atvejais vienas iš įpėdinių gali būti priimtas bendrijos nariu pagal jų raštišką susitarimą. Analogiškai nustatyta ir Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ įstatų (toliau Bendrijos Įstatai) 14 punkte. Tokiu būdu apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 19 punkto pažeidimą, faktiškai akcentuoja savo, kaip V. P. įpėdinės, pažeistas teises paveldėti pajų arba garažą, o ne buvusio bendrijos nario V. P. pašalinimo iš bendrijos narių pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovė turi teisę paveldėti palikėjo V. P. pajų, bet ne konkretų garažą, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad palikėjas V. P. iki mirties jau buvo įgijęs nuosavybės teises į ginčo garažą. Pajus yra turtinis įnašas, susijęs su teisių ir pareigų įgijimu. Tai reiškia, jog bendrijos narys savo narystės bendrijoje pagrindu prisiima pareigą mokėti bendrijos veiklai reikalingas pinigų sumas, t. y. suteikia bendrijai tam tikrą turtą (Pavyzdinių Įstatų 14.2 punktas). Savo ruožtu bendrija, panaudojusi minėtus pinigus atitinkamų daiktų (šiuo atveju – garažų) sukūrimui, privalo savo veiklos rezultatą perduoti atitinkamam nariui (Pavyzdinių Įstatų 8.4, 8.6, 23.3, 23.6, 28.1, 28.3 punktai). Todėl Pavyzdinių Įstatų 14.6. punkte ir yra numatyta bendrijos nario teisė, jam išmokėjus pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, o į bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą garaže – bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Byloje nėra pateikta duomenų, kad V. P. iki mirties buvo išmokėjęs visą reikalingą sumokėti pajų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, realizuodama savo paveldėjimo teisę, galėtų pretenduoti į palikėjui V. P. priklausiusį pajų bendrijoje ir tik įgijusi teisę į pajų pretenduoti tapti bendrijos nare, kuriai išmokėjus visą mokėtiną pajų galėtų būti suteikta nuosavybės teisė į garažą. Tačiau ieškovė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimų dėl palikėjo pajaus jai priteisimo, priėmimo į bendrijos narius ir garažo bokso paskyrimo jai naudotis nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo viršyti ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, kurį apibrėžia patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai, kadangi CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas teismui peržengti pareikštus reikalavimus.
Ieškovei ginčijant bendrijos įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 2002-11-07 (protokolas Nr. 73) nutarimo pašalinti V. P. iš bendrijos narių teisėtumą, patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 95–101) nebuvo nurodytos jokios faktinės aplinkybės, susijusios su V. P. pašalinimo iš bendrijos narių pagrindu (pvz. dėl įgaliotinių susirinkimo neteisėtumo, mokesčių nemokėjimo ir pan.). Kaip jau nurodyta, ieškinys, o tuo pačiu ir apeliacinis skundas grindžiamas tik ieškovės kaip įpėdinės teisių paveldėti pagal įstatymą pažeidimu, o tai nagrinėjamu atveju laikytina jos pasirinktu netinkamu teisių gynimo būdu. Pažymėtina, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, ir teismas paisydamas šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) neprivalėjo nurodyti, kokius reikalavimus turėtų reikšti ieškovė ir kaip juos grįsti, nes tai yra tik ieškovės teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad įgaliotiniai nepripažino aplinkybės, jog dalyvavo susirinkime, kuriame V. P. buvo pašalintas iš bendrijos narių, ir kad nėra jokių įrodymų, jog V. P. buvo skolingas bendrijai, neturi reikšmės, kadangi ieškinys šiomis faktinėmis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas, todėl ir negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent ieškovės suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ginčijamas įgaliotinių susirinkimo nutarimas, kaip teisines pasekmes sukėlęs dokumentas, nėra pripažintas suklastotu, o jame užfiksuoti duomenys laikytini teisingais, kol tai nėra nuginčyta, tačiau, kaip jau nurodyta, reikalavimas dėl nutarimo pripažinimo neteisėtu šiuo pagrindu, t. y. dėl susirinkimo sudėties neteisėtumo nebuvo pareikštas. Analogiškai ir V. P. įsiskolinimo bendrijai aplinkybės, ieškovei nepareiškus reikalavimo pripažinti V. P. pašalinimą iš bendrijos narių neteisėtu būtent šiuo pagrindu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjamos ir nebuvo tiriamos, todėl ir apeliacinės instancijos teisme nevertintinos.
Dėl bendrijos pažymos, kuria remiantis atlikta atsakovo M. U. nuosavybės teisės į ginčo garažą teisinė registracija, neteisėtumo
Pavyzdinių Įstatų 17 punkte numatyta, kad bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis: iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ir kitų įmokų; sistemingai nevykdo bendrijos įstatų reikalavimų, visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų. Pajus išstojusiam (pašalintam) iš bendrijos asmeniui grąžinamas, kai priimtas naujas bendrijos narys sumoka jį (Pavyzdinių Įstatų 18 punktas). Kadangi nenuginčytas V. P. pašalinimas iš bendrijos narių, todėl jį pašalinus galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrijos nario priėmimo ir pašalinto nario pajaus sumokėjimo. Todėl Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ 2004 m. vasario 18 d. išduota pažyma VĮ Registrų centras Kauno filialui apie tai, kad M. U. yra šios bendrijos narys nuo 2003 m. gruodžio 20 d. ir jam priklauso naudotis garažo boksu Nr. 130 bei, kad jis bendrijai neskolingas (t. 2, b. l. 76), neprieštarauja nurodytiems įstatų reikalavimams. Ieškovė šią pažymą ginčijo tuo pačiu pagrindu, kaip ir nutarimą pašalinti V. P. iš bendrijos narių, t. y. remdamasi įstatyme įtvirtinta jos teise paveldėti pajų arba garažą, tačiau kolegija dėl to jau pasisakė. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo M. U. priėmimo į bendrijos narius, neteigė, kad jis nėra sumokėjęs pajaus už garažą ar kad jis nesinaudojo ir jam nebuvo paskirtas garažo boksas, o tai faktiškai reiškia pažymoje nurodytų duomenų pagrįstumą ir jų teisingumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovų prašymu, remiantis CPK 98 straipsnio 1–3 dalimis, priteistinos jų patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas M. U. pateikė prašymą priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b. l. 25–26). Atsakovė Garažų eksploatavimo bendrija „Kuršiai“ prašo priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidas ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 27–29. Šios atsakovų atstovavimo išlaidos neviršija tuo metu galiojusiose LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1,5 minimalios mėnesinės algos (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės atsakovams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 300 Eur, o atsakovei Garažų eksploatavimo bendrijai „Kuršiai“ (įmonės kodas 135372972) – 200 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme