Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. A., R. A., antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-13048-793/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims D. A., R. A., antstoliui Aleksandrui Selezniovui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Taip pat nurodė, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2017-06-27 siūlymu Nr. S1b-51575 pasiūlė išieškotojui VSDFV Klaipėdos skyriui per 1,5 mėn. nuo turto arešto sudarymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.Pažymėjo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė Teismui prašymą nustatyti sutuoktinių D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, kad būtų galima iš skolininkui D. A. priklausančios turto dalies išieškoti skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2017-06-30, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-08 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-27-361/2015 perduotas vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui galiojant CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria nustatyta, kad išieškotojas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, jeigu antstolis aprašo, areštuoja skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis ir pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą dėl šio turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl turto dalies sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/02575 dėl 1482,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-27-361/2015. 2017 m. birželio 27 d. turto arešto aktu Nr. S1b-51573 areštavo skolininkui D. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei R. A. įmonėje UAB „Transjuda“. 2017 m. birželio 27 d. turto arešto aktu Nr. S1b-51561 areštavo skolininko D. A. sutuoktinei R. A. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turtinę teisę į sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 27 d. turto arešto aktu Nr. S1b-51559 areštavo skolininkui D. A. ir jo sutuoktinei R. A. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolis Aleksandras Selezniovas 2017-06-27 siūlymu Nr. S1b-51575 pasiūlė išieškotojui VSDFV Klaipėdos skyriui per 1,5 mėn. nuo turto arešto sudarymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Mano, jog teismas nagrinėdamas ginčą turėjo vadovautis CPK 667 str. redakcija galiojusia iki 2017-07-01.Pažymėtina, jog CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pažymėtina, kad tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bei atsisakydamas priimti prašymą, pažeidė CPK reikalavimus.Be to, pareiškėjas klaidingai vertina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtu straipsniu įstatymų leidėjas nustatė, jog vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. jei vykdymo veiksmai buvo pradėti dar iki 2003‑01‑01 įsigaliojant naujos redakcijos Civilinio proceso kodeksui, tai jie turėjo būti užbaigti pagal nuo 1964 metais priimto civilinio proceso kodekso galiojusias normas. Nors antstolis 2017 m. birželio 27 d. pasiūlė išieškotojai per 1,5 mėnesio pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau išieškotoja tokį prašymą pateikė po 2017 m. liepos 1 d., t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu iki 2017 m. liepos 1 d., ir tuomet jos pareiškimo priėmimo klausimas būtų nagrinėtas pagal galiojusį procesinį įstatymą.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.