Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.1.1.; 1.3.2.9.12.;1.3.2.10.;1.3.9..2.2.;1.3.9.4.; 3.2.3.1.;3.2.6.4(N)

2015 m. gruodžio 16 d.

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovei D. T., jos atstovui advokatui Vidmantui Plėdžiui, atsakovės atstovams S. D., advokatui Mindaugui Beinaravičiui teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei UAB „VILROKA", ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškinyje (b.l.1-3) ir teismo posėdyje ji ir atstovas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 8 d. ieškovė D. T. ir atsakovė UAB „VILROKA" sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.47, kurioje darbdavio iniciatyva iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo nustatytas išbandymo terminas. Ieškovė bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2015 m. gegužės 12 d., jai buvo nustatytas 560 Eur darbo užmokestis per mėnesį.

2015 m. rugpjūčio 12 d. darbdavys nutraukė su ieškove darbo sutartį pasibaigus jos terminui pagal Darbo kodekso (-toliau DK) 126 str.1d.Su atleidimu nesutinka, nes pagal minėtą DK straipsnį darbdavys turi nutraukti darbo sutartį suėjus jos terminui, tačiau šalių buvo sudaryta neterminuota sutartis, todėl vienašališkai šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį darbdavys negalėjo, nes tam nebuvo pagrindo. Be to darbo sutartyje 4 punkte nustatytas išbandymo terminas (iki 2015 m. rugpjūčio 12 d.) jau buvo pasibaigęs, o ieškovė visą minėtą dieną dirbo, be to su įsakymu buvo supažindinta jau pasibaigus jos darbo laikui , t.y.16.35 val., kai įmonės darbo laikas nuo 08.00 val. iki 16.30 val.

Gavusi atsiliepimą į ieškinį, ieškovė sužinojo, jog atsakovė negerai buvo įrašiusi atleidimo iš darbo straipsnį, tačiau apie pakeitimus ir 2015-08-12 įsakymo Nr.35 dėl įrašo darbo sutartyje taisymo ji nebuvo gavusi, o ir įsakyme nėra nurodytas Darbo kodekso straipsnis, pagal kurį ji atleidžiama. Ji elektroniniu laišku kreipėsi į darbdavį, jog pateiktų pažymą apie gautą darbo užmokestį bei įsakymą apie jos atleidimą iš darbo. Pažymą ji gavo, tačiau įsakymo kopija nebuvo pateikta, tuo labiau nebuvo informuota, jog nuspręsta ištaisyti jos atleidimo pagrindą į DK 107 str. 1 d.

Atsakovė nepaisė įstatymo nurodytų reikalavimų atleidžiant ieškovę iš darbo pasibaigus išbandymo terminui. Ji negavo raštu jokio įspėjimo apie tai, kad bus atleista iš darbo ir kad jos išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Ieškovė nurodė, jog ji buvo priimta į darbą po pokalbio su įmonės direktoriumi, nebuvo supažindinta nei su technologo pareigine instrukcija, nei su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, o taip pat su atsakovo atsiliepimu pateiktu 2015-07-31 įvertinimo aktu. Paaiškino, jog ji domėjosi maisto higienos normų reikalavimais, pakeitimais (įsigaliojusiais nuo 2015-07-01) maisto produktų saugos įstatyme, maisto produktų ženklinimo taisyklėmis. Įvertinimo akte minimas obuolių-aronijos džemas jau buvo įmonėje sukurtas, jis tik buvo tobulinamas . Džemas, neatlikus visų teisės aktuose numatytų reikalavimų (atitinkamose maisto higienos normose), t.y. neatlikus pirminio įvertinimo, neatlikus tyrimų, pakeitus vieną iš jo komponentų negavus Maisto instituto išvados negali būti teikiamas vartotojams, o jeigu jis nebuvo tinkamai paženklintas, kaip teigia darbdavys, tai už tai atsako įmonės vadovas, o ne darbuotojas, jeigu tokio pavedimo jam nebuvo. Įmonėje nėra paruoštos rizikos valdymo ir savikontrolės sistemos. Paaiškino, jog darbo metu niekas neturėjo jai pastabų dėl netinkamo produkcijos ženklinimo, be to ji skiria tiek specifinių žaliavinį produktą apibūdinančių formuluočių esmę ir moka dirbti refraktometru, o įmonės gamybos vedėja pati dirbo su šiuo prietaisu ir neleido juo naudotis kitiems. Ieškovė nurodė, jog jai nebuvo uždrausta naudotis kompiuteriu, o iš darbdavio nesulaukė jokių pastabų dėl netinkamo jo naudojimo.

Ieškovė nurodė, jog darbdavys ją kaip specialistę darbo laikotarpiu ignoravo, nes ji daug dėmesio kreipė į sanitariją, siūlė , jog būtų keičiama darbuotojų apranga, tačiau direktorius nesutiko, jis nepaaiškino atleidimo iš darbo priežasčių, nors su juo dirbo viename kabinete, todėl grįžti į darbą nepageidauja, nes būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Ieškovės nuomone, jos atleidimo iš darbo priežastimi buvo tai, jog atgal į technologės pareigas norėjo sugrįžti anksčiau šiose pareigose dirbusi darbuotoja, nes naujasis darbas netiko, be to jos motina dirba Kauno maisto institute, kuriame atsakovė atlieka sukurtų naujų maisto produktų ekspertizes. Atsakovė nesilaikė įstatymo numatytų reikalavimų dėl raštiško įspėjimo, jog ji bus atleista iš darbo pasibaigus iš išbandymo laikotarpiui, nesupažindinta su įmonės lokaliniais aktais, kurie būtų numatę jos darbo funkcijas, buvo atleista nepaaiškinus jokių motyvų ir nepateikus įrodymų. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažįstant atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos pagal DK 300 str.4d., priteisiant DK 140 str.3d.nustatytą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi ji buvo atleista pažeidžiant darbo įstatymų nuostatas, nepaaiškinant atleidimo motyvų, turinčią inžinierės-technologės išsilavinimą bei 15 metų praktinio darbo stažą, kas ją ypač sukrėtė ir dėl to patyrė dvasinį išgyvenimą, atsirado nestabilumo jausmas, nepasitikėjimas, sutriko sveikata. Ji buvo priversta kreiptis į gydymo įstaigas, kur gydosi iki šiol, todėl darbdavys privalo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.) ir iš atsakovo prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi DK 107,140,141,250,300 str. bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (-toliau CPK) 135,411 str., teismo prašė:

- pripažinti 2015 05 08 darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės D. T. ir atsakovės UAB „VILROKA" 2015 08 12 (ieškinyje padaryta techninė klaida nurodant 05 12) nutraukimą pagal DK 126 str.1d. (vėliau paaiškėjus, jog atleista pagal DK 107 str.1d.) neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ;

- priteisti iš atsakovės UAB „VILROKA" dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 1000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l.9-32) ir teismo posėdyje jo atstovai nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme.

Ieškovė neteisingai nurodo, jog UAB „VILROKA" nesilaikė imperatyvių teisės normų, dėl ko nepagrįstai reikalauja pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu,bei pripažinti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Ieškovės ieškinyje nurodytas atleidimo pagrindas, kuriuo yra grindžiamas imperatyvių įstatymo atleidimo neteisėtumas, yra klaidingas. Ieškovė buvo atleista pagal LR DK 107 str. 1 d. Ieškovės darbo sutartyje nurodytas atleidimo pagrindas- LR DK 126 str. 1 d., yra tik techninė klaida. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės darbo sutartis, kurios 4 p. nustatyta, kad ieškovei yra taikomas 3 mėnesių (iki 2015-08-12) bandomasis laikotarpis, kuriam nepasibaigus, ieškovė ir buvo atleista. Taip pat šią aplinkybę patvirtina 2015-08-12 d. UAB „VILROKA" vyr. buhalterės R. B. pažyma, kurioje pastebėjus, jog darbo sutartyje, nurodant atleidimo pagrindą, buvo padaryta klaida, konstatuota, kad atleidžiant D. T. į darbo sutartį Nr. 47, buvo įrašytas neteisingas DK straipsnis. Pažymoje nurodyta, kad teisingas straipsnis- DK 107 str. 1 d. Pažymėjo, kad Sodrai pateiktuose pranešimuose apie atleidimą buvo nurodytas teisingas atleidimo pagrindas- LR DK 107 str. 1 d. Tai patvirtina, jog buvo padaryta rašymo klaida, kuria ieškovė siekia nesąžiningai pasinaudoti.

Nurodė, jog dar 2015-07-31 buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. 31, kuriuo D. T. pareigos nuo 2015-08-12 buvo perleistos kitai įmonės darbuotojai A. S.. Minėtame direktoriaus įsakyme taip pat buvo pažymėta, kad paskiriama kita darbuotoja į ieškovės pareigas, kadangi D. T. neišlaikė bandomojo laikotarpio sąlygų. Ieškovės darbo sutartyje, nurodant sutarties nutraukimo pagrindą, padaryta techninė klaida negali būti pagrindu laikyti, jog atleidimas yra neteisėtas. Ieškovė buvo atleista vadovaujantis LR DK 107 str. 1 d. Ieškovė visą laiką žinojo, jog ji buvo atleista pagal LR DK 107 str. 1 d. (dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų), tačiau dėl atleidimo jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė, todėl UAB „VILROKA" neprivalėjo mokėti ieškovei išeitinės išmokos.

Ieškovė ieškinyje klaidingai nurodo, kad darbo sutarties nutraukimo dieną neva jos išbandymo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, dėl ko UAB „VILROKA", pasak ieškovės, turėjo teisę nutraukti darbo sutartį tik bendraisiais darbo sutarčių nutraukimo pagrindais. 2015-05-08 tarp UAB „Vilroka" ir ieškovės D. T. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, abi šalys ją patvirtino savo parašais, tokiu būdu patvirtindamos, kad sutinka su šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties 4 p. ieškovei buvo nustatytas išbandymo laikotarpis- „3 mėn. (iki 2015 08 12). Išbandymo terminas nustatomas darbdavio iniciatyva." Šio sutarties punkto turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovės bandomasis laikotarpis buvo nustatytas iki 2015-08-12, t.y. įskaitant 2015-08-12.

Ieškovė buvo atleista nepasibaigus ieškovės darbo sutartyje nustatytam išbandymo laikotarpio terminui (t.y. 2015-08-12). Taip pat ieškovė dar 2015-07-31 buvo įspėta, jog jos darbo rezultatai yra nepatenkinami ir ji 2015-08-12 bus atleista iš darbo. 2015-07-31 gamybos vadovės R. M. įvertinimo aktas dėl D. T. darbo išbandomuoju laikotarpiu patvirtina, kad ieškovė netinkama dirbti technologės darbą. Ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą žinojo, nes dar 2015-07-31 UAB "Vilroka" direktorius įsakymu Nr. 31 nusprendė, kad į ieškovės pareigas nuo 2015-08-12 bus paskirta kita bendrovės darbuotoja A. S..

Ieškovė neišlaikė išbandymo, dėl ko UAB „VILROKA" pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove nepasibaigus išbandymo laikotarpiui.

Darbuotojo atleidimo pagal DK 107 str. 1 d. straipsnį faktinis pagrindas - neigiami išbandymo rezultatai. Išbandymo rezultatų, t.y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas yra išimtinai darbdavio (šiuo atveju UAB „Vilroka") prerogatyva. Todėl šiuo atveju yra spręstinas klausimas ne dėl to, ar ieškovė yra tinkama šiam darbui (dėl ko ieškovės nurodoma darbo patirtis nėra vertintina), bet dėl to ar buvo pagrindas pripažinti, jog ieškovė neišlaikė išbandymo. Šiuo atveju atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nesigilinimo į darbo specifiką, darbo drausmės pažeidimų, kvalifikacijos bei atidumo stygiaus, nuolatines klaidas, darbdaviui buvo pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė neišlaikė išbandymo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR (duomenys neskelbtini), 185 str. ).

Iš byloje pateiktos darbo sutarties kopijos nustatyta, kad šalys 2015 m. gegužės 8 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.47, pagal kurią atsakovas priėmė ieškovę dirbti į UAB „VILROKA“ technologės pareigas, pradedant dirbti nuo 2015-05-12 (t1,b.l.5) , darbdavio iniciatyva nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. (sutarties 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė buvo atleista iš darbo 2015 m. rugpjūčio 12 d., darbo sutartyje įrašant, jog darbo sutartis nutraukta pagal DK 126 str.1 d. (pasibaigus darbo sutarties terminui). Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė ir bendrovės direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr.34, kuriame nurodyta, jog D. T. pasibaigus darbo sutarties išbandymo terminui atleidžiama nuo rugpjūčio 12 d. iš technologės pareigų (1t., b.l.23).Su minėtu įsakymu ieškovė supažindinta pasirašytinai. Jos darbo sutartyje, įrašant atleidimo pagrindą matyti, jog ieškovė su įrašu susipažino 2015 m. rugpjūčio 12 d.16.35 val. (1t., b.l.5).Atsakovė neginčijo pateikto įrodymo, o kito darbo sutarties egzemplioriaus teismui nepateikė.

Atsakovė kartu su atsiliepimu yra pateikusi 2015 m. rugpjūčio 12 d. direktoriaus įsakymą Nr.35, kuriuo įsakoma ištaisyti atleidžiant D. T. iš darbo neteisingai nurodytą DK straipsnį (126 str.1d.) įrašant teisingą DK straipsnį-107 str.1d.tą pačią dieną bendrovė yra surašiusi pažymą Nr.08-1 apie DK straipsnio tikslinimą darbo sutartyje (1t., b.l.24-25).Atsakovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu 2015 m. spalio 20 d.teigė, jog pastebėjus klaidą, Sodrai informacija buvo pranešta tą pačią dieną (1 valandos bėgyje) (garso įrašas bei įrašo stenograma-1t.,b.l.94-95), tačiau iš pateiktų ieškovės įrodymų matyti, jog tokia informacija Sodrai buvo perduota tik 2015 m. rugpjūčio 13 d. 15 val.48 min.(1t.,b.l.99-100).Ieškovė nurodė, jog apie DK straipsnio ištaisymus ji nebuvo informuota, o atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, jog su minėtais dokumentais ieškovę būtų supažindinusi, ar apie juos pranešusi paštu, ar elektroniniu laišku, tuo labiau, kai ieškovė pati elektroniniu laišku prašė ne tik pažymos apie darbo užmokestį, bet ir įsakymo apie atleidimą iš darbo kopijos (1t., b.l.98) , o gavo tik pažymą apie darbo užmokestį. Apklausta buhalterė R. B. paaiškino, jog įsakymo apie atleidimą iš darbo ieškovei nepateikė, nes direktorius nurodė, jog tai vidaus dokumentas ir jo neprivaloma pateikti. Įmonės buhalterė patvirtino, jog kitą dieną po atleidimo skambino ieškovei telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, o raštu neinformavo apie tai, jog atleidžiant ieškovę iš darbo buvo suklydusi ir nurodžiusi ne tą Darbo kodekso straipsnį. Darytina išvada, jog ieškovė teisingai nurodo, jog kreipdamasi į teismą, ji neturėjo informacijos apie tai, jog buvo atleista ne pagal DK sutarties straipsnį, kuris buvo įrašytas į jos darbo sutarties egzempliorių-126 str.1d., o faktiškai buvo atleista pagal DK 107 str.1d.

Gavusi atsiliepimą ir papildomus įrodymus, ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė nesilaikė procedūrų numatytų DK 107 str., t.y. atleisdama darbuotoją iš darbo, kai išbandymo rezultatai yra nepatenkinami.

DK 107 straipsnis numato galimybę tiek darbdaviui įsitikinti, kad darbuotojas tinkamas sulygtam darbui, taip pat stojančiam dirbti darbuotojui pageidaujant išbandymo terminas gali būti nustatytas įsitikinti ar darbuotojui tinka darbas (DK 105 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties 4 punkto, 3 mėnesių išbandymo terminas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva (t.1,b.l.5). Todėl darbdavys privalėjo įrodyti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, kad jis dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Šias aplinkybes atsakovas galėjo įrodinėti visomis (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl laikoma, kad darbo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš darbo sutarties papildomųjų sąlygų (DK 95 str. 4 d.). Šios sąlygos esmė ta, kad darbdaviui suteikiama teisė atleisti darbuotoją pasinaudojant DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastesne darbo sutarties nutraukimo tvarka, pagal kurią darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, nemokėdamas jam išeitinės kompensacijos.

Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė 2015 m. liepos 31 d. įvertinimo aktą, kurį yra pasirašęs bendrovės direktorius ir gamybos vadovė R. M. (1t., b.l.26).Įvertinimo akte nurodoma, jog darbo metu ieškovė nesigilino į darbo specifiką, užsiiminėjo su jos darbu nesusijusiais asmeniniais reikalais, tokiu būdu pažeisdama darbo drausmę. Taip pat įvertinimo akte nustatyta, kad D. T. darbo patirtis neatitinka konditerijos pramonės technologams keliamų reikalavimų (naujų produktų kūrimas, savikainų kalkuliacija, ženklinimo taisyklių išmanymas). Nurodoma, jog ieškovės sukurtas naujas produktas- obuolių aronijos džemas su natūraliais dažikliais buvo netinkamai ženklinamas, taip klaidinant vartotoją. Teigiama, jog ieškovė nėra susipažinusi su LR norminiais aktais, reglamentuojančiais maisto produktų gamybą, ženklinimą, pakavimą; neturi įgūdžių dirbti su reikalingomis darbe priemonėmis –refraktomeru (kuris matuoja sausas medžiagas produkte), neskyrė specifinių žaliavinį produktą apibūdinančių formuluočių esmės (pvz. modifikuotą krakmolą painiodavo su genetiškai modifikuotu krakmolu), sunkiai atskirdavo bendrovės pagamintą produkciją bei neturi autoriteto darbininkų tarpe.

Nors ir atsakovė atsiliepime nurodė, jog ieškovė 2015-07-31 buvo įspėta, jog jos rezultatai yra nepatenkinami, tačiau įrodymų pagrįsti šiai aplinkybei nepateikė. Byloje pateiktas minėtas įvertinimo aktas nėra pasirašytas ieškovės, apklausta liudytoja, t.y. gamybos vadovė R. M. neneigė, jog ji surašė įvertinimo aktą, tačiau teigė, jog ji ieškovės su juo nesupažindino, o ar direktorius su juo supažindino, ji negalėjo nurodyti.

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovai teismo posėdžio metu teigė, jog 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.31 „Dėl pareigų pasikeitimo“ buvo nurodyta, jog dėl D. T. atleidimo, neišlaikius išbandymo sąlygų, pavedė darbininkei A. S. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. perimti jos atliekamą darbą (1t., b.l.22), tačiau ir su šiuo įsakymu ieškovė nesupažindinta, be to ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose minėtu terminu, t.y. nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d .,bendrovės darbuotojos A. S. darbo pareigos nurodytos ankstesnės, t.y. darbininkės, nors įsakymo pavadinimas yra nurodantis pareigų pasikeitimą (1t., b.l.83-84). Apklausta liudytoja A. S. paaiškino, jog jai grįžus iš atostogų, direktorius klausė ar nenorėtų pabandyti dirbti technologės darbą, pasirašė įsakymą, kad perims ieškovės atliekamą darbą ir teigė, jog ieškovė apmokė šio darbo, nes rodė kaip pildomi žurnalai, kaip patikrinti žaliavas, aiškino apie konservantų dėjimą. A. S. nurodė, jog algą gavo tokią pat kaip ir anksčiau (buvo įmonės darbininkė).Apklausta ieškovė neneigė, jog ji supažindino A. S. su jos atliekamu darbu, kuri prašė ją pamokyti, kaip daryti gaminių savikainos sąmatas, manė, jog ji ją pakeis atostogų metu ,tačiau nei įvertinimo akto , nei duomenų apie tai, jog bus atleista iš darbo ir ją pakeis A. S. neturėjo.

Apklausus liudytoją D. S. paaiškėjo, jog ji anksčiau įmonėje dirbo technologe ir nutarė pakeisti darbovietę, todėl ieškojo darbuotojo, kuris ją galėtų pakeisti UAB „Vilroka“. Buvo nustatyta, jog ieškovė į darbą buvo priimta jos, kaip buvusios įmonės technologės rekomendacija, nes anksčiau ieškovė buvo dirbusi vienoje darbovietėje su liudytojos motina. Ji buvo nurodžiusi ieškovei kokius darbus ji dirbo, perdavusi dokumentus, mokė kaip skaičiuoti gaminio savikainą, rodė klientams sukurtas logistikos korteles, mokė kaip sukurti Bar kodus, juos užsakyti. Ieškovė atvyko į pokalbį su bendrovės direktoriumi ir tą pačią dieną sudaryta sutartis, tik darbo pradžia buvo nurodyta vėlesnė, t.y. nuo 2015 m. gegužės 12 d. Nutarus ir atsakovės išreikalauti papildomus įrodymus buvo nustatyta, jog įmonėje nėra paruošta ir ieškovė nebuvo supažindinta su jos pareigybei keliamais reikalavimais, ji nėra pasirašiusi pareiginės instrukcijos, taip pat nebuvo supažindinta ir su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (1t., b.l.76-77).Apklaustas bendrovės direktorius taip pat patvirtino, jog įmonėje technologo pareiginės instrukcijos nėra paruošta, apklausta liudytoja R. M., kuri yra įmonės gamybos vadovė taip pat patvirtino, jog ir ji nėra su pažindinta su gamybos vedėjos pareigine instrukcija, ar kitu įmonės lokaliniu aktu, kuriame būtų nurodytos jos darbo funkcijos ir keliami reikalavimai. Apklausta liudytoja D. S. nurodė, jog ji nebuvo pasirašiusi technologo pareiginės instrukcijos, o darbo funkcijos įmonėje buvo paskirstytos žodiniu susitarimu. Todėl neaišku kokiu pagrindu darbdavys nusprendė, jog ieškovės darbo patirtis neatitinka konditerijos pramonės technologams keliamų reikalavimų (t.y. naujų produktų kūrimas, savikainų kalkuliavimas, ženklinimo taisyklių išmanymas), jei ieškovė iki pat išbandymo termino pabaigos nebuvo supažindinta su jos darbo funkcijomis. Nėra aišku kokiu pagrindu tiek darbdavys, tiek ir gamybos vadovė surašė ieškovės įvertinimo aktą bandomuoju laikotarpiu net neturėdami įmonės technologo darbo funkcijų ir keliamų reikalavimų šiai pareigybei užimti, jog priimtas į šias pareigas darbuotojas jų neatitinka, kai priimant į darbą įmonės direktoriui užteko jo buvusio darbuotojo rekomendacijos. Ieškovė yra pateikusi duomenis apie savo išsilavinimą, t.y., jog ji yra baigusi Vilniaus kooperacijos technikumą ir įgijusi techniko-technologo specialybę bei 2011 m. Mykolo Romerio universitetą, įgijusi viešojo administravimo bakalauro laipsnį bei per keletą metų tobulinosi kvalifikaciją (1t.,b.l.48-66).

Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Nors ir apklaustos byloje liudytojos, t.y. UAB „Vilroka“ gamybos vedėja R. M., virėja D. L. darbininkė-sterilizatorė L. Š. teigė, jog ieškovei ne itin sekėsi darbas įmonėje, nemokėjo refraktometru apskaičiuoti sausų medžiagų verdant įmonėje gaminamus produktus, tačiau jos vertino ieškovės atliekamą darbą pagal savo vidinį įsitikinimą, t.y. kokias ,jų manymu, funkcijas turi atlikti įmonės technologas. Įmonės gamybos vedėja apklausta patvirtino, jog ir ji neturi jos funkcijas numatančio akto ( pareiginių nuostatų, ar darbo reglamento). Ieškovė nurodė, jog jai buvo leista naudotis įmonės kompiuteriu, kuriame ji ieškodavo informacijos apie teisės aktus , reglamentuojančius maisto produktų kūrimą, higienos normas, žaliavų tiekėjų ieškojimą. Ieškovė neįsitikinusi, jog atsakovės į bylą pateikta kompiuterio naršymo istorija diskelyje (1t., b.l.108) yra būtent to kompiuterio, kuriuo buvo leista naudotis jai. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog kompiuteris , kaip materialus įmonės turtas, yra priskirtas būtent ieškovei, jog tik ji viena turėjo prieigą prie jo, be to atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė būtų sulaukusi pastabų , ar užfiksuotų darbo drausmės pažeidimų dėl netinkamo darbo.

Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalis numato, jog sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Kvalifikacija darbo teisėje yra suprantama kaip darbuotojo pasirengimo tam tikram darbui laipsnis. Kvalifikacija apibūdinama specialiu išsimokslinimu, pareiginiu laipsniu, vardu. Taigi, kvalifikacijos reikalavimą atskleidžia darbuotojo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, sukaupta (įgyta) patirtis, reikalinga dirbti tam tikrą darbą. Darbo funkcijos, t. y. kvalifikacijos, nurodymas darbo sutartyje yra svarbus ta prasme, kad iš darbuotojo negali būti reikalaujama atlikti nesulygtą sutartimi darbą. Kvalifikaciniai reikalavimai gali būti nurodomi konkrečios pareigybės aprašyme, pareiginėse institucijose, pareiginiuose nuostatose (DK 228, 232 straipsniai). Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose (DK 229-232 straipsniai).

Byloje nustatyti atsakovės darbo organizavimo trūkumai, nes ji kaip darbdavys neįvykdė pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais ( ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su pareigine instrukcija, kurios darbovietėje net nėra paruošta bei darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jos darbą, išskyrus pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registro žurnale bei darbuotojų saugos sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale (1t., b.l.71-75). Todėl darytina išvada, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovė dėl savo kvalifikacijos ir įvertinimo akte nurodytų pastebėtų ieškovės darbo trūkumų nesugebėjo atlikti darbo sutartyje sulygto darbo (nes nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios darbo funkcijos buvo pavestos atlikti ieškovei, o pokalbyje priimant į darbą su direktoriumi aptartos numatomas technologo pareigas tiek ieškovė, tiek ir atsakovės atstovas nurodė skirtingas, ieškovė nebuvo raštu informuota apie atleidimo iš darbo priežastis, nebuvo gavusi 2015-07-31 įvertinimo akto, be to dėl darbo funkcijų nežinojimo išbandymo rezultatai negali būti nepatenkinami ir darbuotojas šiuo pagrindu atleidžiamas iš darbo) .

Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė dėl savo kvalifikacijos nesugebėjo atlikti darbo sutartyje sulygto darbo ((duomenys neskelbtini) straipsnis, DK 129 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, jog UAB „VILROKA“ direktorius S. D. atleisdamas darbuotoją D. T. nesilaikė DK 107 straipsnyje numatytos tvarkos, t. y. prieš 3 dienas raštu neįspėjo darbuotojos apie darbo sutarties su juo nutraukimą dėl neigiamų išbandymo rezultatų, o ieškovė buvo atleista iš darbo pažeidžiant DK 107 straipsnyje nustatytą tvarką. Be to įvertintina ir tai, jog ieškovė su darbo sutarties nutraukimu buvo supažindinta 2015 m. rugpjūčio 12 d.16 val. 35 min. (1t., b.l.5), savo turimo egzemplioriaus darbdavys nepateikė, pagal pateiktas vidaus darbo tvarkos taisykles (1t., b.l.76-77) darbo laikas nurodytas nuo 8:00 iki 16:30 val. (5.1 punktas ) . Ieškovė po šio termino tęsė darbo santykius, todėl iš darbo ji galėjo būti atleista tik pagrindais, nustatytais DK XII skyriaus 4 skirsnyje (DK 107 str. 3 d.). Atsakovė ieškovę iš darbo atleido pagal DK 107 str. 1 d., t.y. ne DK XII skyriaus 4 skirsnyje nustatytu atleidimo pagrindu, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas negaliojančiu (DK 300 str. 2 d.).

Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje ( DK 300 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kasacinės instancijos teismas aptartu klausimu yra išaiškinęs, kad kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. (LR (duomenys neskelbtini) ; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. (LR (duomenys neskelbtini)). DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija),taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. (LR (duomenys neskelbtini) ; kt.). Taip siekiama prevenciškai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų, įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius. Išmokų už priverstinį pravaikštos laikotarpį kvalifikavimas sankcija darbdaviui už padarytą darbo teisės normų pažeidimą nepaneigia tokių išmokų kompensuojamojo pobūdžio ir jų atliekamos socialinės funkcijos, nes kasacinio teismo nuosekliai nurodoma, kad DK 297 straipsnio taikymas turi būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. (LR (duomenys neskelbtini) ; sankcijos dydis turi būti adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (LR (duomenys neskelbtini). Taigi išmoką vertinant kaip kompensaciją darbuotojui ir sankciją darbdaviui akcentuojamas ne šio nubaudimas, tačiau visas atvejais vertinamas išmokos proporcingumas pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, adekvatumas darbuotojo netekimams.

Ieškovė nurodė, kad darbdavys ją darbo laikotarpiu ignoravo kaip specialistę, nepaaiškino atleidimo priežasčių, grįžti į darbą nepageidauja, nes būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to apklausus liudytoją D. S. paaiškėjo, jog ji sugrįžo dirbti atgal į įmonę (technologės pareigas), liudytoja A. S. taip pat patvirtino, jog D. S. grįžo ir dirba įmonėje technologe, atsakovė tam neprieštaravo, todėl ieškovė į darbą negrąžintina.

Kadangi ieškovė prašo jos į darbą negrąžinti, laikytina, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.).

Ieškovė pateikė duomenisjog ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d.(1t., b.l.37) , todėl ieškovei priteistinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos , taip pat vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 300 str. 4 d.,140 str.1d.).Šioje dalyje teismas netenkina ieškovės prašymo dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, nesant tam pagrindo, nes DK 300 straipsnio 3 dalis aiškiai įvardija kokio dydžio išeitinė išmoka turėtų būti išmokama pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir nustačius, jog darbuotojas negali būti grąžintas į darbą dėl straipsnyje nurodytų priežasčių.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nustato Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (LR (duomenys neskelbtini). Tvarkoje nurodyta, kad darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau – darbuotojo) vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šios Tvarkos 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas.Darbuotojo vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Darbuotojo vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2015 m. rugpjūčio 12 d., tad vidutinio dienos darbo užmokesčio apskaičiavimui turi būti imami 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

Iš 2015-11-06 UAB „VILROKA“ pažymos apie vidutinį darbo užmokestį Nr. (LR (duomenys neskelbtini) ,(1 t., b.l.81), matyti, kad ieškovei už 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius iš viso buvo priskaičiuota 1333,33 Eur atlyginimo, išmokėta 1042,07 Eur. Per minėtą laikotarpį ieškovė dirbo 51 dieną. Vidutinis ieškovės mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 560 Eur, o vidutinis darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra 26,14 Eur, todėl nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistina iš atsakovės ieškovės naudai 2346,67 Eur (3mėn.x560 Eur +13d.(08 mėn.) x560:21 + 12 d. (12 mėn.)x560:21=2346,67 Eur) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką ir nuo 2015 m. gruodžio 17 d. po 26,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ( 560 Eur, neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei iš atsakovės vykdytina skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes ji buvo atleista pažeidus darbo įstatymų nuostatas, nepaaiškinant atleidimo motyvų, nors ji turi inžinierės-technologės išsilavinimą bei 15 metų praktinio darbo stažą, kas ją ypač sukrėtė. Dėl šių priežasčių ji patyrė dvasinį išgyvenimą, atsirado nestabilumo jausmas, nepasitikėjimas savimi, sutriko sveikata, todėl buvo priversta kreiptis į gydymo įstaigas, specialistus ir gydosi iki šiol. Ieškovė yra pateikusi viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro išrašus iš ambulatorinės kortelės, iš kurių matyti, jog centre pirmą kartą ji apsilankė 2015 m. rugpjūčio 19 d., praėjus savaitei po atleidimo iš darbo UAB „Vilroka“. Nurodė, jog blogai pasijuto prieš savaitę, kai jos teigimu neteisėtai buvo atleista iš darbo, buvo nesuprasta. Jai sutriko miegas, pradėjo varginti nerimas, liūdesys, pradėjo galvoti, jog nieko nesugeba, tapo niekas neįdomu, neteko apetito, noro rūpintis savimi, artimaisiais, tapo apatiška. Ieškovei buvo skirtas gydymas, ji 2015 m. rugsėjo mėnesį keletą kartų vėl lankėsi psichikos centre, o vartojant vaistus tapo kiek geriau, kai 2015 m. spalio 12 d. po įvykusio teismo posėdžio vėl pasijuto daug blogiau vėl sustiprėjo nerimas, įtampa, sutriko miegas, nes jos teigimu, ji per teismo posėdį išgirdo neva neatitinkančius faktus apie jos darbą, dėl ko ieškovei gydymas yra tęsiamas (1t., b.l.101-104).

CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas pan., teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė atleista iš darbo turėjo įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus, kreipiantis į teismą, renkant įrodymus, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus, stresą, nepasitikėjimą savimi. Jai net reikėjo kreiptis pagalbos į gydytojus. Teismo vertinimu, tarp ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų ir atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįstai atleidus ieškovę iš darbo) egzistuoja priežastinis ryšys. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.Teismas pripažįsta, jog ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, tačiau jie nėra itin dideli, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamus kriterijus, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismo vertinimu, teisingas neturtinės žalos dydis šiuo atveju ieškovei yra 200 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (DK 250 str.).

Dėl metinių palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37str., kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą). DK 11 str. 1d. nustatyta, kad jeigu tarp šio kodekso normos, kito įstatymo ar norminio teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio kodekso norma. Tad darbo bylose taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis, pagal kurį, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visa laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas – nesant įstatyminio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 600 Eur atstovavimo išlaidų, kurios detalizuotos ieškovės atstovės pateiktoje pažymoje (1t., b.l.109-111). Nors ir ieškinys yra tenkinamas iš dalies, priteisiant mažesnį prašomą neturtinės žalos dydį ir ne ieškovės prašomą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ,o vieno mėnesio ,nepriteisiant metinių palūkanų, tačiau tai negali būti pagrindu mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį , nes neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Šiuo atveju pripažinta, jog ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl jos dydžio mažinimas neturėtų būti pagrindu mažinti jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o taip pat dalį priteisti atlyginti atsakovei. Be to teismas atsižvelgia, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nepagrįstai atleidžiant ieškovę iš darbo, todėl teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės ieškovės naudai priteistina iš viso 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.) .

Iš atsakovės taip pat priteistina 134,20 Eur (41 Eur už neturtinį reikalavimą ir 93,20 Eur už turtinius reikalavimus) žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str.1d.1p.,5p.), nes ieškovė nuo jo sumokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)265,270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovės D. T. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2015 05 08 darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „VILROKA" 2015 08 12 nutraukimą pagal DK 107 str.1d. neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės UAB „VILROKA", į.k. (LR (duomenys neskelbtini), ieškovės D. T. , a.k(duomenys neskelbtini) naudai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką- 560 Eur (neatskaičius mokesčių) , 2346,67 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo 2015 m. gruodžio 17 d. po 26,14 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įpareigoti atsakovę UAB „VILROKA" , į.k. (LR (duomenys neskelbtini) , nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Priteisti iš atsakovės UAB „VILROKA" , į.k. (LR (duomenys neskelbtini), ieškovės D. T. , a.k(duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos bei 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „VILROKA" , į.k. (LR (duomenys neskelbtini), 134,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 20 euro ct ) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas (LR (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio-560 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo ieškovei iš atsakovės vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.