- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2YT-37697-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31317-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs 2018 m. liepos 13 d., priėmė sutuoktinės E. M., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad jos tėvai E. M. ir K. M. būdami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: jos (pareiškėjos) ir E. M., bei pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 1990 m. gegužės 22 d. deklaravo savo gyvenamąsias vietas ir faktiškai jame gyveno iki pat savo mirties, po E. M. mirties nei K. M., nei jų vaikai (ji – pareiškėja, ir E. M.), nei joks kitas suinteresuotas asmuo per 6 mėnesių laikotarpį nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl atsiradusio palikimo priėmimo, ji su broliu į po motinos mirties atsiradusį palikimą nepretendavo, kadangi sutarė, jog jis turi likti jų motiną pergyvenusiam tėvui, tuo tarpu pats K. M. dėl teisinių žinių stokos, didelio streso, patirtų išgyvenimų dėl sutuoktinės mirties bei nematydamas realaus poreikio, kadangi po sutuoktinės mirties faktiškai jis ir toliau liko gyventi bute ir juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, butas buvo registruotas jo vardu, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo. Teigė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. K. M. surašė testamentą, kuriuo visą jam priklausiusį turtą paliko jai (pareiškėjai), 2018 m. liepos 13 d. K. M. mirė, 2018 m. rugsėjo 24 d. ji (pareiškėja) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą ir tik tuomet jai tapo žinoma, kad K. M. be kito turto, priklauso tik ½ buto dalis, kadangi kita ½ buto dalis yra laikoma E. M. nuosavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime į pareiškimą prašė jį patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja ir jos brolis – suinteresuotas asmuo E. M., yra jų mirusių tėvų (motinos E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo K. M., mirusio (duomenys neskelbtini)) vaikai, K. M. 2011 m. lapkričio 29 d. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko pareiškėjai; adresu (duomenys neskelbtini) E. M. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1990 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, K. M. vardu registruotas šis turtas: butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); Testamentų registro duomenimis, mirusiosios E. M. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjos teigimu, jos tėvas K. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) E. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. K. M. prieš palikėjos E. M. mirtį ir po jos mirties iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai.
Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio nuostatas, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. K. M. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos E. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos E. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.