Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. birželio 27 d. pateiktu atsakovo valstybės įmonės Registrų centro kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalies peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalies, kuria palikta nepakeista Plungės apylinės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Narvaišių medžiotojų būrelio ir A. M. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir likviduoti juridinį asmenį panaikinimo, terminų atnaujinimo. Kasacinis skundas paduotas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tik teisės principais ir nenurodydamas jokių teisės normų, kurias atsakovas būtų pažeidęs, neįvykdė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuojamoje sprendimo (nutarties) dalyje nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus bei teisinius argumentus, kuriais teismas vadovaujasi darydamas išvadas. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, kadangi neatsižvelgė, jog teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūrą, nenustato jokių išimčių tuo atveju, kai registro tvarkytojo siunčiamas pranešimas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą nėra įteikiamas adresatui. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pranešimo siuntimo būdus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 2 dalyje, ir nustatė registro tvarkytojui įstatymo leidėjo nenustatytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019) ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad skunde nėra išsamių teisinių argumentų dėl teisės normų pažeidimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, galėjusi lemti neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus vieningos teismų praktikos formavimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Nusprendus nepriimti kasacinio skundo, atsakovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui VĮ Registrų centrui (j. a. k. 124110246) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 26 d. AB „Swedbank“; mokėjimo nurodymas Nr. 5445.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.