Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-06862-2010-6)

2013 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų A. P. ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. A., ieškovų Z. K. N. A. ir trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rūta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui N. A., dėl savavališkos statinių statybos padarinių pašalinimo, ir pagal ieškovų N. A. ir Z. K. ieškinį atsakovei L. Ž., A. V. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą N. A. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Nustatyti, kad jeigu atsakovas N. A. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti ieškovei, nugriauti pastatytus I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo N. A..

Ieškovai N. A. ir Z. K. kitoje byloje pareiškė savarankišką ieškinį atsakovams L. Ž. ir A. V. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“ kuriuo prašė pripažinti, 2006-06-16, atliktus A. V. individualios įmonės, L. Ž., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo matavimus neteisėtais taip pat panaikinti L. Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2008-10-09, Nekilnojamojo turto registre registraciją ir įpareigoti L. Ž. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti tvorą besiribojančia su N. A. ir Z. K. sklypais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-03 sprendimu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o ieškovų N. A. ir Z. K. ieškinį atmetė. Teismas įpareigojo atsakovą N. A. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad jeigu atsakovas N. A. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, nugriauti pastatytus I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo N. A.. Teismas priteisė iš ieškovų N. A. ir Z. K. po 1 270,50 Lt bylinėjimosi išlaidų L. Ž. advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad N. A. faktiškai naudojamas sklypo plotas yra ženkliai didesnis už jo nuosavybės teise teisėtai valdomą sklypą, be to, jis neatitinka pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų. Remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jei tarp sklypo savininkų yra ginčas, tai sklypo plotas turėtų būti mažinamas to, kurio faktiškai naudojamas plotas viršija teisiškai įtvirtintą plotą, šiuo atveju N. A.. Teismas pripažino, kad nepasitvirtino N. A. argumentai, jog atsakovė L. Ž. pasisavino jo žemės sklypo dalį. Taip pat teismas pažymėjo, kad Z. K. savo sklypų tikslių kadastrinių matavimų neatliko ir tokiu būdu byloje neįrodė, kad L. Ž. ginčijamais sklypo matavimais buvo pažeisti jos teisėti interesai. Ieškovai N. A. ir Z. K. patys neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų, todėl neįrodė, kad kaimyninio sklypo matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai. Dėl ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinio teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog N. A. teisėtai pasistatė gyvenamąjį namą. Teismas pažymėjo, kad jei namas pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, tai nereiškia, jog kiti pastatai pastatyti teisėtai. Nors N. A. teigia, kad ūkinį pastatą ir šiltnamį jis pasistatė daug ankščiau, tačiau minėtų pastatų teisinės registracijos neatliko. N. A. jam surašytų savavališkos statybos akto nustatyta tvarka neginčijo. Teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo statinių statybos taisyklių pažeidimo teisinių pasekmių, vertintinas faktas, jog nurodytas statybos taisyklių pažeidimas yra esminis, kadangi jis pažeidžia L. Ž. teises. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas taikė CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoja statytoją N. A. per 3 mėnesius nugriauti statinius (ūkinį pastatą ir šiltnamį), nes juos palikti pagal teisės aktų reikalavimus be kaimynų sutikimo nėra galimybės. Teismas pažymėjo, kad trečiąjį asmenį sodininkų bendriją „Rūta“ atstovavo tas pats asmuo kaip ir atsakovę L. Ž. , t.y. advokato padėjėjas N. J.. Kadangi paminėto atstovo pasirengimas bylai, dalyvavimas posėdžiuose sutapo su L. Ž. atstovavimu, priteisti turėtas atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidas trečiajam asmeniui nėra pagrindo.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos prašo dėl trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rūta“ apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiūra (t. 3, b. l. 113–114).

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas A. V. individuali įmonė prašo ieškovų Z. K. ir N. A. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 118–121).

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė L. Ž. prašo ieškovės Z. K. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 122–126).

Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Rūta“ prašo atsakovo N. A. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 134).

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė L. Ž. prašo ieškovo N. A. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 141–145).

Klaipėdos apygardos teisme 2013-05-07 gautas apelianto N. A. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-23 sprendimu įpareigojo L. Ž. likviduoti savavališkos statybos padarinius, o įsiteisėjęs sprendimas šiuo metu yra vykdomas. Apeliantas pažymi, kad tai yra dalis tos pačios tvoros, kurią L. Ž. pastatė jo ir kaimynės Z. K. sklype (t. 3, b. l. 164–165).

Dėl N. A. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas N. A. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo N. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovų Z. K. ir N. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rūta“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovo N. A. apeliacinio skundo.

Byloje nustatyta, kad N. A. pasistatė ūkinį pastatą ir šiltnamį nesilaikydamas būtinos 3 metrų ribos iki L. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Nustatyta, kad ties ūkinio pastato kairiuoju kampu yra 1,69 metrų riba o, ties dešiniuoju - 1,43 metrų riba. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2012-05-08 atliko šiltnamio statybos faktinių duomenų patikrinimą ir nustatė, kad N. A. šiltnamio dalis, anksčiau byloje pateiktais įrodymais buvusi 0,55 m valstybinėje žemėje, yra nugriauta, ir šiuo metu šiltnamis yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose apie 0,25 m atstumu iki valstybinės žemės sklypo ribos, t.y. – neišlaikytas norminis 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos. Teismas konstatavo, kad atsakovas N. A., pastatęs ūkinį pastatą ir šiltnamį, nesilaikė privalomo minimalaus atstumo (3 m) nuo statinių iki gretimų žemės sklypų ribų be gretimų žemės sklypų savininkų, valdytojų - L. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštiškų sutikimų pastato statybai, pažeidė Reglamento STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktą, todėl įpareigojo atsakovą N. A. nugriauti statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį, dėl kurių 2009 m. rugsėjo 11 d., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 61- (14.10), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas tuo aspektu, jog teismas įpareigojo apeliantą nugriauti pastatytus pamatus, nors įstatymas numato galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. 7 d.). CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo beveik trys su puse metų. Per šį laiką, elgdamasis sąžiningai, siekdamas užtikrinti savo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, apeliantas N. A. turėjo pakankamas galimybes inicijuoti pamatų įteisinimo procedūras. Šiuo atveju reikšmingas yra ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2–6 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalo per 1 mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatydama pastarajam 6 mėnesių terminą įpareigojimui įvykdyti; statytojo prašymu šis terminas vieną kartą gali būti pratęsiamas papildomam 3 mėnesių terminui, vėlesnis pratęsimas galimas tik teismo leidimu; per nustatytą terminą pašalinus trūkumus, sąlygojusius statybos savavališkumą, pateiktas reikalavimas panaikinamas; jeigu įpareigojimas neįvykdomas ir trūkumai nepašalinami, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalo per 1 mėnesį nuo termino pabaigos kreiptis į teismą. Tokiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu, iš vienos pusės, nustatoma aiškiais terminais apibrėžta konkrečių ieškovės veiksmų atlikimo seka, iš kitos pusės, sudaroma galimybė apeliantui išvengti jam nepalankių tokių procedūrų pasekmių ir aiškiai įvardijama, kas atsitiks, jeigu jis nebus aktyvus ir nesiims veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių likvidavimu. Aplinkybė, jog apeliantas visų nurodytų procedūrų metu išliko pasyvus, t.y. neginčijo savavališkos statybos akto, neprašė pratęsti įstatyme įtvirtintų terminų, nesiėmė veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių įteisinimu arba likvidavimu, nepriklausomai nuo to, ar formaliai egzistuoja galimybė savavališkos statybos padariniams pašalinti, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos kreipimasis į teismą buvo sąlygojamas apelianto N. A. jam nustatytų įstatyminių pareigų nevykdymo, t.y. ieškiniu prašomos taikyti griežtos pasekmės sietinos su paties apelianto elgesiu bei pasyvumu nevykdant nustatytų pareigų. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pareikštų reikalavimų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Be to, esant įstatymo numatytam pagrindui, egzistuoja galimybė sprendimo įvykdymo tvarką atidėti arba pakeisti (CPK 284 str.).

Dėl ieškovės Z. K. ir N. A. apeliacinių skundų.

Byloje nustatyta, kad Z. I. (atsakovės L. Ž. motina) 1993 m. balandžio 27 d. iš valstybės nusipirko (privatizavo) 849 kv. metrų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Z. I. 2006-05-20 d. šį 849 kv. metrų žemės sklypą padovanojo L. Ž.. A. V. 2008-05-06 atliko paminėto sklypo geodezinius matavimus ir nustatė, kad L. Ž. sklypas sudaro 841 kv. metrus, t.y. aštuoniais metrais mažiau nei teisiškai įtvirtintas sklypo plotas. N. A. savo sklypą 1997-03-27 gavo dovanų iš M. K.. Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad šio sklypo plotas 617 kv. m. (t. 1, b. l. 140). Ieškovas vengė teismui pateikti savo naudojamo sklypo tikslius geodezinius matavimus. Tačiau nustatyta, kad vis dėlto tokie geodeziniai matavimai buvo atlikti UAB „Korporacija matininkai“ ir nustatyta, kad N. A. naudojamas sklypo plotas sudaro 643 kv. m., o tai net 26 metrais viršija teisiškai įtvirtintą sklypą (nuosavybės plotą, ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00266-09, t. 3, b. l. 74). Nustatyta, kad ieškovo faktiškai naudojamas sklypo plotas, yra ženkliai didesnis už jo nuosavybės teise (teisiškai įtvirtinto) teisėtai valdomą sklypą, be to, jis neatitinka pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai Z. K. ir N. A. neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų, todėl neįrodė, jog kaimyninio sklypo matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką bei CK 4.45 straipsnį, teismas, nustatydamas žemės sklypo ribas gali keisti, tačiau negali keisti (mažinti ar didinti) žemės sklypo ploto. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinių skundų, atsiliepimų į jį argumentus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime pateikė gana platų, pagrįstą ir išsamų byloje esančių įrodymų viseto vertinimą. Teisėjų kolegija neturi vertinti susiklosčiusios faktinės situacijos kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei argumentais, todėl jų nekartoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van deHurk v. Netherlandsjudgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas.

Ieškovai Z. K. ir N. A. apeliacinius skundus grindžia aplinkybe, jog L. Ž. sklypo kadastrinius matavimus A. V. atliko neturėdama licencijos, nesivadovavo preliminariais matavimais parengtu žemės sklypo planu, todėl atlikdamas kadastrinius matavimus padarė A. V. padarė esminius įstatymo pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl matavimo pažeidimų nepaneigia fakto, jog atsakovės L. Ž. sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai ir tinkamai pagal tuo metu galiojusius reikalavimus bei atitiko pirminius matavimo rezultatus, atliktus suteikiant sklypą pirmajai savininkei Z. I.. Rungimosi principas numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantai Z. K. ir N. A. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės L. Ž. sklypo matavimais buvo pažeisti jų teisėti interesai. Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ribos tarp ginčo sklypų aiškumo, nepažeidė CK 4.45 straipsnyje nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis turi būti sprendžiami tokio pobūdžio ginčai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovų Z. K. ir N. A. apeliacino skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatas, savavališkai sujungė bylas Nr. 2-575-639/2012 ir 2-4858-769/2012. Klaipėdos apylinkės teismas nustatęs, kad nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, 2012-05-09 nutartimi abi šias civilines bylas sujungė į vieną bylą. Konstatuotina, kad civilinių bylų Nr. 2-575-639/2012 ir 2-4858-769/2012 sujungimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes apeliantai nenurodė jokių argumentų, jog dėl to jų teisės ir interesai būtų pažeisti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinių bylų sujungimo klausimus išsprendė savo iniciatyva vadovaudamasis CPK 7 straipsnio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Atmestini ieškovo N. A. apeliacinio skundo teiginiai dėl CPK 56 straipsnio 4 dalies ir teismo šališkumo. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas, tai yra bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Iš bylos matyti, kad L. Ž. yra sodininkų bendrijos „Rūta“ vadovė ir valdybos pirmininkė, todėl ji turėjo teisę atstovauti juridinį asmenį. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjams, jeigu jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjai gali būti nušalinami ne esant dalyvaujančių asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų šališkumo, t. y. tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Ieškovas nenurodo nei vieno CPK 65–66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti pagrindų, jo nurodoma aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo nepagrįsta konkrečiais įrodymais, kitų teisėjo nušalinimo pagrindų nenustatyta (CPK 66 straipsnis), todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.

Dėl trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rūta“ apeliacinio skundo.

CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Iš bylos medžiagos matyti, kad sodininkų bendrija „Rūta“ 2012-02-14 sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju N. J., pagal kurią jam suteikė teisę sodininkų bendrijos „Rūta“ vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant ir procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Advokato padėjėjas bendrijos vardu parengė 2015-02-14 ir 2012-07-05 atsiliepimus į patikslintus ieškovų ieškinius, atstovavo bendriją 2012-03-31 ir 2012-05-09 teismo posėdžiuose. Už atstovavimą ir suteiktą teisinę pagalbą sodininkų bendrija „Rūta“ advokato padėjėjui sumokėjo 1331 Lt. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-575-639/2012 advokato padėjėjas atstovavo tik sodininkų bendriją, o visus su šiuo atstovavimu susijusios bylinėjimosi išlaidos buvo aptirtos tik iki civilinių bylų sujungimo.

Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, yra atlyginamos ne tik atstovavimo teisme išlaidos, bet taip pat ir išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų parengimo bei konsultacijų suteikimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nepagrįstai pasisakė, kad sodininkų bendrijos „Rūta“ atstovo pasirengimas bylai sutapo L. Ž. atstovavimu. Tai patvirtina byloje esančios sąskaitos už atstovavimą sodininkų bendrijai „Rūta“ ir atsakovei L. Ž.. Sodininkų bendrijai „Rūta“ apmokėjo sąskaitas už advokato padėjėjo dalyvavimą 2012-03-01 ir 2012-05-09 posėdžiuose, o atsakovės L. Ž. apmokėtos sąskaitos už advokato padėjėjo dalyvavimą 2012-07-11, 2012-09-18 2012-11-05 ir 2012-12-07 teismo posėdžiuose (po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-09 nutarties, kuria sujungtos civilinės bylos). Skundžiamu sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rūta“ patirtos 1331 Lt bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos pilna apimtimi.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų Z. K. ir N. A. apeliaciniai skundai atmestini, o trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rūta“ apeliacinis skundas tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo N. A. 1 331 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turėtas išlaidas trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Rūta“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės Z. K. atsakovei L. Ž. priteisti 363 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo N. A. atsakovei L. Ž. priteisti 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.