Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-261-1241/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-28
Bylos Nr.: eII-261-1241/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Simona Žižienė
Nukentėjusysis: P. S.
Pareiškėjas: J. S.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 28 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė

sekretoriaujant Ernestai Gulbinaitei ir Linai Stankūnaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S.,liudytojoms E. M., D. B., nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą G. S.,

nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą galimam nukentėjusiajam P. S., ir jo atstovei advokato padėjėjai S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2025 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Tokiais savo veiksmais J. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 150.10 punkto ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, jį skundžia ir prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą bei nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu. Skunde pareiškėjas nurodo faktines įvykio aplinkybes, tai yra, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 15.35 val. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į savo kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo pasistatyti savo automobilio LEXUS RX, v/n (duomenys neskelbtini), į jo stovėjimo vietą, pažymėtą ant jam dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rūsio patalpos, neužstatytos statiniu, plokščio stogo adresu (duomenys neskelbtini), nes įvažiavimas į ją tyčiniai buvo užstatytas transporto priemone TESLA, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančia piliečiui P. S., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį pažeidimą. Jam buvo liepta laukti pranešimo iš policijos. Jis visą laiką nuo pirmo skambučio 15.41 val. policijai sėdėjo savo automobilyje ir laukė jos atvykstant. Taigi, protokole nurodytu laiku 15.54 val. buvo savo automobilyje, o ne paliko jį stovėti, kaip neteisingai nurodyta protokole. Paskambinusi policijos pareigūnė D. B. paprašė nufotgrofuoti jo stovėjimo vietą užėmusią transporto priemonę, ką jis ir padarė. Vėliau dar paskambino ir paprašė padaryti daugiau fotonuotraukų, kad geriau matytųsi užstatymo faktas, ir jas atsiųsti jos nurodytu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Taip jis ir padarė. Po kurio laiko vėl paskambino ta pati pareigūnė ir pasakė, kad nuotraukas gavo, ir kad piliečio P. S. padarytas pažeidimas jau užfiksuotas, todėl jis gali važiuoti. Jis ir išvažiavo, nes buvo darbo dienos pabaiga, o P. S. automobilis taip ir liko stovėti, užtvėręs jam įvažiavimą į jo automobilio stovėjimo vietą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas J. S. daro išvadą, kad nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tiek protokole, tiek Nutarime neteisingai nurodoma nusižengimo esmė ir aplinkybės – „ Vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš stovėjimo vietos“. Pareiškėjas pažymi, kad tai jis atvažiavęs rado tyčiniai užstatytą jo automobilio stovėjimo vietą ant jam priklausančio nekilnojamojo turto, o ne atvirkščiai. Visą laiką kol vyko komunikacija su policija buvo automobilyje arba šalia jo ir tik pareigūnei leidus, išvažiavo iš kiemo. P. S. 2024 m. lapkričio 15 d. per langą, o greičiausiai per galimai neteisėtai ant daugiabučio gyvenamojo namo Miško g. 17 (gyvena P. S.) vidinės (kiemo) fasado sienos jo asmeniškai sumontuotą vaizdo kamerą pamatęs, jog jis įvažiavo į kiemą ir, negalėdamas pastatyti savo automobilio ant jam dalinės nuosavybės teise priklausančio rūsio perdangos (pareiškėjas atkreipia dėmesį, ne ant valstybinės žemės, o ant monolitinės g/b rūsio perdangos), kalba telefonu, suprato, kad skambina į policiją, todėl išlėkė į kiemą, ėmė šūkalioti, filmuoti, fotografuoti ir pats skambinti policijai, pranešdamas, kad tai pareiškėjas, neva, neleidžia jam išvažiuoti iš kiemo, nors puikiai suvokė, jog savo automobiliu užstatydamas jam įvažiavimą, pažeidimą padarė jis pats (P. S.). Dėl analogiško pranešimo 2024 m. liepos 5 d. eilinį kartą buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir jis buvo nubaustas pinigine nuobauda. Policijos pareigūnė V. Š., tirdama nusižengimą, visiškai nekreipė dėmesio į jo pateiktas nuotraukas ir nutarime nurodė, kad kaltas jis, nes oficialiai policijoje neįregistravo pranešimo apie P. S. užstatytą jam įvažiavimą ir jo automobilio stovėjimo vietą. Pareiškėjas kvestionuoja pareigūnų veiksmus, nurodo, jog Institucija priimdama skundžiamą nutarimą nesigilino į faktines aplinkybes, nekreipė dėmesio į jo pateiktą paaiškinimą, tokiu būdu nesiekė nustatyti ar jis tikrai kaltas dėl šio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, jis nepadarė, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta, o Institucijos priimtas nutarimas naikintinas.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateiktu atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal gautą pareiškimą. Pareiškime aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad asmuo negalėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos, prie pareiškimo buvo pateikti vaizdo įrašai, kurie patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes. Transporto priemonės savininko duomenys buvo gauti iš AB „Regitra“, tai yra įvedus į Administracinių nusižengimo registrą valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), registras automatiškai suteikė duomenis, kad automobilio savininkas yra J. S.. Vadovaujantis ANK 611 straipsniu, J. S. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas transporto priemonės savininkui bei išsiųstas vadovaujantis ANK 573 straipsniu, tai yra elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Pareiškėjas administracinio nurodymo sąlygų neįvykdė, tai yra paskirtos baudos laiku nesumokėjo, todėl vadovaujantis ANK nuostatomis byla buvo perduota nagrinėjimui. Institucijos nuomone byloje esančių įrodymų visuma įrodo ir patvirtina, jog Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir pažeidė KET 150.10 punktą. Byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojo pareiškimas, paaiškinimas, fotonuotraukos įrodo Pareiškėjo kaltę. Institucija pabrėžia, kad J. S. automobilis tokioje padėtyje, kurioje užfiksuotas tiek fotonuotraukose, tiek ir vaizdo įrašuose, remiantis vaizdo įrašais stovėjo ne mažiau nei 40 minučių. Pareiškėjas buvo ir išėjęs iš automobilio, ir sėdėjo jame, tai išlipdavo iš automobilio, tai įlipdavo į jį. Akivaizdu, kad toks automobilio stovėjimas nebuvo trumpas sustojimas išlaipinti keleiviams ar kroviniui iškrauti. Automobilis buvo pastatytas viduryje aikštelės, aiškiai ne tam skirtoje vietoje, ne tik apribojant kitų automobilių judėjimą, tačiau apskritai sudarant kliūtį, dėl, kurios kiti automobiliai negalėjo išvažiuoti iš savo vietos, o būtent tai patvirtina ir liudytojo parodymai. Akivaizdu, kad tai nebuvo ir priverstinis transporto priemonės sustojimas, galima pagrįstai konstatuoti, kad transporto priemonė buvo palikta stovėti ir šiuo atveju nesudaro jokių esminių aplinkybių, kad Pareiškėjas, tai yra transporto priemonės vairuotojas buvo netoli automobilio ar netgi sėdėjo jame, tai nekeičia automobilio stovėjimo fakto. Institucija atsižvelgdama į įstatyme nurodytas sąvokas daro išvadą, kad Pareiškėjo automobilis stovėjo, kadangi remiantis bylos duomenimis visą automobilio stovėjimo laikotarpį, į jį nebuvo nei kraunamas krovinys, nei laipinami keleiviai, o Pareiškėjas tyčia, ignoruodamas kitų asmenų interesus piktybiškai nepatraukė savo vairuojamo automobilio ir neleido liudytojui išvažiuoti iš stovėjimo vietos, dėl ko jis negalėjo iš aikštelės išvažiuoti savo automobiliu. Byloje yra užfiksuotas liudytojo bei Pareiškėjo (J. S.) pokalbis, kuriame aiškiai yra girdima, jog liudytojas prašo Pareiškėjo patraukti automobilį, tačiau J. S. tą padaryti atsisako ir automobilio nepatraukia. Pažymėtina, kad šioje situacijoje J. S. neturėjo jokios teisės įgyvendinti savo tariamos teisės pažeisdamas kito asmens interesus. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad J. S. į kiemą įvažiuoja ir sustoja 14 val. 30 min. (pagal vaizdo kamerose matomą laiką, kuris kaip patikslino liudytojas viena valanda atsilieka nuo realaus laiko). Paskutiniame byloje esančiame vaizdo įraše, matyti, kad J. S. vairuojamas automobilis 15 val. 10 min. (pagal vaizdo kamerose matomą laiką) vis dar stovi užstatęs liudytojo automobilį. Taigi net 40 minučių buvo apribotas kitų automobilių judėjimas, visiškai užstatyta ne viena transporto priemonė, tarp jų ir apie pažeidimą pranešusio asmens, kuris neturėjo jokios techninės galimybės dėl J. S. transporto priemonės išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. Vaizdo įrašuose akivaizdžiai užfiksuota, kad teritorijoje yra ne viena laisva stovėjimo vieta, kurioje Pareiškėjas galėjo palikti stovėti savo transporto priemonę, tačiau to nepadarė, asmens veiksmai akivaizdžiai yra tyčiniai. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas nuobaudą pilnai atsižvelgė į Pareiškėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, o būtent apie sistemingai daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Per paskutinius 5 metus baustas 15 kartų už įvairius KET pažeidimus. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė t. y. Jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Institucijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai Institucija prašo pareiškėjo J. S. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, akcentavo įvykio aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad Institucijos atsiliepime nurodytas laikas, kad iki 16.10 val. jo automobilis stovėjo, nors 16.19 val. kada buvo paskutinis policijos skambutis, jis privalėjo stovėti, kol laukė tolimesnių policijos pareigūnės nurodymų. Nors buvo ir daugiau laisvų, stovėjimo vietų, kurios yra mokamos, tačiau jis turėjo fiksuoti faktą, kad jo stovėjimo vieta buvo užimta. Jis nesitraukė dėl to, nes pareigūnė atsiliepusi liepė jam laukti skambučio. Jis atsistojo taip, kad Teslos automobilio vairuotojas negalėjo išvažiuoti, ir tam vairuotojui nurodė, kad kol neatvažiuos policijos automobilis jis nepasitrauks ir tada Teslos vairuotojas 15.54 val. užfiksavo pažeidimą, kai tuo tarpu jam policijos pareigūnė pirmą kartą paskambino 16.19 val. ir tada jis išvažiavo. Teslos automobilio vairuotojas buvo nusiteikęs priešiškai. Be to, Institucija nesvarstė to, kad Teslos automobilio vairuotojas savo automobilį galėjo pastatyti kitoje vietoje, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad būtent pareiškėjas nepastatė automobilio kitoje vietoje, nei, kad pastatė kol laukė atvykstant policijos, kuri neatvyko ir susisiekė su juo telefonu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam priklausanti stovėjimo vieta nuolatinai yra užstatoma. Policija fiziškai atvykusi nebuvo, pažeidimą grindė Teslos automobilio vairuotojo paaiškinimais. Pareiškėjas į žodinį bylos nagrinėjimą nuvykti negalėjo, nes turi sergančią, gulinčią sutuoktinę, dėl ko jos negalėjo palikti ir nusiuntė rašytinį paaiškinimą, kuriame viskas smulkiai nurodyta su faktinėmis konkrečiomis aplinkybėmis. Tačiau Institucija jo paaiškinimo nevertino, paties įvykio netyrė išsamiai, o jo paaiškinime nurodytas aplinkybes traktuoja kaip gynybinę jo versiją. Kas buvo priimta Teslos vairuotojo atžvilgiu, kuomet pareiškėjas pranešė apie pažeidimą, jis nežino, kadangi niekas jo neinformavo apie tolimesnę eigą. Pareiškėjas parodė, kad B. nusiuntė nuotraukas, jis gavo patvirtinimą, kad nuotraukos yra gautos ir pakankamos. Jis pateikė tris nuotraukas. Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmai negali būti traktuojami, kaip paliko automobilį stovėti, kadangi jis jo nepaliko, jis buvo jame ir tai vis išlipdavo, tai vėl įlipdavo, todėl jis jo nepaliko. Į kiemą jis įvažiavo 15.35 val., ir jis paskambinęs policijai, gavo nurodymą laukti kol su juo susikieks. Pirmą kartą jam paskambino 15.57 val., o anot nutarimo jis pažeidimą padarė 15.54 val., kai jis tuo metu laukė nurodymo ką reikės daryti dėl jo užfiksuoto pažeidimo kito asmens atžvilgiu. Jis išlipęs nebuvo, o jis buvo nubaustas tris minutes prieš, traktuojant, kad jis paliko stovėti automobilį. Pareiškėjas teismui pateikė nuotrauką kaip stovėjimo vieta atrodo šiuo metu ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybė sustatė kuoliukus taip apribodama jam naudotis, jam nuosavybės teise priklausančios stovėjimo vietos. Jis dėl šių aplinkybių yra pateikęs skundą Regioniniam teismui ir 2025 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismui pateikė negatorinį ieškinį 2-26075-1210/2025 teisėja A. S. K.. Nors tai nesusiję su šia byla, tačiau bendrai iliustruoja esmę šio ginčo. Savo teisę ten statyti automobilį Pareiškėjas kildina iš nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Toje byloje yra nustatyta, kad jis turi teisę statyti automobilį ant jam nuosavybės teise priklausančio turto, būtent toje vietoje, kur pastatė Teslos automobilio vairuotojas. Servituto jam nereikia, nes ta vieta jam priklauso nuosavybės teise, kaip ir nereikia važiuojant per stovėjimo aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad jos kolegė, kuri dirba pagal darbo sutartį, jai, kaip policijos pareigūnei, persiuntė nuotraukas vertinimui dėl administracinio nusižengimo protokolo. Ten buvo pateiktos, Teslos savininko, nuotraukos dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, nes nei vienoje iš pateiktų 4 nuotraukų nebuvo matyti Teslos automobilio numerio, pagal kurį būtų galima identifikuoti minėto automobilio savininką ir tokiu būdu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat iš pateiktų nuotraukų nebuvo galima nustatyti koks konkrečiai buvo padarytas administracinis pažeidimas. Liudytojai parodžius pareiškėjo siųstas nuotraukas, ji nurodė, kad šios nuotraukos nebuvo vertintos. Buvo vertintos kitos keturios nuotraukos, kurias pateikė jos kolegė. Prie pranešimo buvo pridėtos keturios nuotraukos, kurias ji turėjo įvertinti. Iš nuotraukų buvo nustatyta, kad automobilis yra baltos spalvos, tačiau automobilio numerio nebuvo įmanoma identifikuoti. Daugiau pakomentuoti apie šią situaciją ji negali, nes neturi jokių duomenų apie tai. Dėl papildomų duomenų apie padarytą pažeidimą liudytoja nesikreipė į Pareiškėją nesikreipė dėl to, kad policijos pareigūnams, kurie priima sprendimus, jų kolegos, kurie dirba pagal darbo sutartį, kurie reaguoja, apdoroja įvykį, jiems siunčia galutinai tik nuotraukas. Kadangi po pranešimo, kada ji jį gavo iš kolegės, buvo praėjusios gal trys valandos, įvertinus nuotraukas, jie patys, policijos pareigūnai, jau nebeskambina ir netikslina įvykio aplinkybių, nes jie vertina tik gautą medžiagą ar yra pažeidimas ar nėra ir ties tuo jų darbas yra baigtas.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, kad Pareiškėjas buvo rašęs skundą jau anksčiau, dėl to, kad nebuvo surašytas protokolas. Praeitų metų lapkričio 15 d. 15.43 val. ji gavo pranešimą, kuriame buvo pranešėjas J. S. per 112. Šis pranešimas įkrito per jų sistemą. Ji tą pranešimą gavo, susisiekė su Pareiškėju, pranešimo turinys buvo tai, kad buvo užstatytas Pareiškėjo automobilis ir jis negali pravažiuoti. Tesla automobilis užstatė Pareiškėjo automobilį Lexus. Ji susisiekė su Pareiškėju, pasitikslino informaciją ir paprašė nuotraukų. Pareiškėjas liudytojai nuotraukas atsiuntė, tuomet ji dar kartą paskambino ir jis vėl atsiuntė nuotraukas. Liudytojai trūko, nuotraukų, kuriose labiau matytųsi pažeidimo padarymo aplinkybės, kaip pavyzdys būna žmonės nufotografuoja tik automobilį ir jo numerius, tai būna paskambina ji ir paprašo, kad nufotografuotų ir iš kito kampo, kad matytųsi, kad tikrai yra pravažiavimas ir pan. Pareiškėjas pakartotinai atsiuntė nuotraukas, tačiau kurias pakartotinai Pareiškėjas atsiuntė ji negali pasakyti, negali pasakyti ir kurios buvo siųstos ir antros. Sistemoje taip pat nesimatys, nes viskas bendrai sukelta. Kadangi ji įžvelgė, kad yra pažeidimas, ji persiuntė už protokolo surašymą atsakingam kolegai visą reikalingą medžiagą, kurioje buvo trys at keturios nuotraukos, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Toliau jos veiksmai su tuo pranešimu jau yra baigti. Nuotraukų siuntimo metu, kuomet ji bendravo su Pareiškėju, jis buvo pažeidimo vietoje, dėl ko ji ir prašė papildomų nuotraukų, nes jis negalėjo pravažiuoti. Ar jis vėliau laukė ar ne, neatsimena. Pradžioje taip, jis buvo įvykio vietoje. Ji tikrai skambino Pareiškėjui ir prašė papildomų nuotraukų, nes trūko papildomų duomenų, kuriuos minėjo prieš tai. Asmeniui nenurodė neišvažiuoti, nes jie neturi įgaliojimų. Visada jie žmonėms sako „ar galėtumėte ar turėtumėte galimybę“ ir pan. Apie tai, kad Pareiškėjas užstatė Teslos automobilio vairuotojui išvažiavimą, ji duomenų neturėjo ir taip padarė pažeidimą ji duomenų neturėjo. Dirbo tik su Pareiškėjo praneštos situacijos duomenimis. Ji įžvelgė pažeidimą ir jos nuomone galimai buvo padarytas pažeidimas, dėl ko ir perdavė kolegei informaciją. Ar nuotraukose matėsi kito automobilio numeriai, ji nepamena, bet tikrai žino, kad jos vertinimu galimai buvo padarytas pažeidimas. Ji patvirtino Pareiškėjui, kad jo visos siųstos nuotraukos gautos ir jos vertinimu tinkamos dėl galimai padaryto pažeidimo. Pranešimas buvo registruotas 15.43 val. Kada tiksliai ji skambino Pareiškėjui, ji nepamena. (duomenys neskelbtini) yra jos darbo telefono Nr. Jeigu nepavyksta susisiekti su tuo, kuris užstatė, jau pats žmogus priima sprendimą ar lauks ar nelauks. Jei būna, kad susisiekia – jie pasako žmogui, kad susisiekė ir automobilį patrauks. Kaip buvo šiuo atveju, ji nepamena, bet tikrai žmonėms neliepia laukti ar nelaukti, nes jie patys priima tokius sprendimus.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad ji surašė protokolą su administraciniu nurodymu, o nagrinėjo jau kiti pareigūnai. Jeigu ji surašė protokolą, reiškia, kad jai nekilo jokių abejonių dėl pažeidimo. Pranešėjas buvo ne anonimas, prisistatęs asmuo ir jei gerai pamena buvo pateiktos nuotraukos ir lyg vaizdo medžiaga. Susipažino su nuotraukomis, iš jų matosi, kad pranešėjui buvo trukdoma išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Ar turėjo reikšmės dėl ko asmuo paliko tą automobilį (pažeidėjas), ji negalėjo nurodyti, nes nežino. Automobilis ir buvo paliktas toje dalyje per kurią turėjo išvažiuoti automobiliai, paliktas automobilis trukdė, ne tik tam, kuris pranešė bet ir kitiems namo gyventojams. Stovėjimo aikštelėje buvo laisvų vietų pastatyti automobilį, kiek pamena. Gavus pranešėjo pranešimą dėl pažeidimo, liudytoja nurodė, kad jie dirba kitame padalinyje, ir pranešimus gauna per e. policija portalą, bet ne per 112 ir kol jis apdorojamas ir kol ateina iki pareigūnų praeina laiko. Dėl to, jie ir neskambina, kad patrauktų automobilį, kadangi laiko tarpas gali būti ir kelios dienos ir savaitė. Ji gavus pranešimą, liudytoja įvertino visus pateiktus duomenis ir jai nekilo abejonių, kad pranešėjas turėjo teisę išvažiuoti, o Pareiškėjas užstatė ir neleido. Sprendžiant dėl stovėjimo neteisėtumo ar gali turėti įtakos veiksnys dėl ko asmuo nepasitraukė, liudytoja nurodė, kad nebent jeigu kieme nėra vietų. Duomenų, kad Pareiškėjas fiksavo pažeidimą, kad tai užtruko apie 40 min., kad buvo antstolio surašytas pranešimas, ji tokių duomenų neturėjo. Vertino tik pranešėjo pateiktą medžiagą. Jeigu ji būtų turėjusi prieš tai nurodytus duomenis, liudytoja nurodė, kad jos nustatyto vertinimo nekeistų, nes pranešėjui ten vienintelis išvažiavimas. Pareiškėjas galėjo patraukti automobilį, kad pranešėjas išvažiuotų ir tada pastatyti į savo vietą. Protokole nurodyta pažeidimo data yra nurodyta pagal tai, nes tokią datą nurodė pranešėjas pateikdamas pranešime. Liudytojai nebuvo žinoma, kad pranešėjas užstatė pareiškėjo stovėjimo vietą. Dėl P. pateiktame atsiliepime nurodytų aplinkybių, ji nieko negali pasakyti. Sustojimas trunka tol, kol reikalinga išlaipinti keleivius ar iškrauti krovinius, o stovėjimas tai toks kur trunka ilgiau, net ir esant vairuotojui automobilyje. Iš to darytina išvada, kad Pareiškėjas paliko stovėti savo automobilį, nes stovėjimas truko ilgiau nei sustojimas. Šią aplinkybę ji nustatė iš pateiktos vaizdo medžiagos, iš kurios nustatytas stovėjimo laikas, kad nebuvo laipinami keleiviai, kraunami kroviniai ir pan. Jeigu automobilis nebūtų buvęs paliktas, tai pranešėjas būtų galėjęs išvažiuoti. Paliktu automobiliu laikoma ir tai, kuomet vairuotojas yra ir automobilyje, tačiau nei iš automobilio yra laipinami keleiviai nei kraunami kroviniai. Nors ir Pareiškėjas sėdi automobilyje, ar trumpam išlipa yra laikoma, kad jis paliko automobilį stovėti, nes kitas automobilis negali išvažiuoti. Visas pažeidimo aplinkybes liudytoja nustatė iš pateiktų pranešėjo duomenų. Jeigu yra galimybė sustoti nepažeidžiant taisyklių, tai reikia sustoti nepažeidžiant taisyklių. Jeigu yra pranešama, kad automobilis stovi 10-20 min., bet jame yra automobilis, jie jau neskambina tam kuris užstato, nes kai suvaikščioja duomenys, gali praeiti ir savaitė. Protokolas buvo surašytas 2024 m. lapkričio 22 d. 11.01 val.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu galimas nukentėjusysis P. S. parodė, kad jų kieme tokių įvykių buvo nemažai. Jis pats kreipėsi į policijos pareigūnus kai negalėjo išvykti iš kiemo su savo automobiliu, skundžiamo nutarimo nurodytu laiku. J. S. piktybiškai užstatė jo automobilį, jo buvo paprašytą, kad liudytoją išleistų, bet jis piktybiškai, to nedarė. Tą matė ir kitas kaimynas. J. S. galėjo pasukti į vieną ar kitą, kad liudytojas galėtų išvažiuoti, tačiau, J. S. to nepadarė. Kieme buvo laisvų vietų, tačiau Pareiškėjas tuo nepasinaudojo, ir užtvėrė kelią. Jo automobilis yra baltos spalvos Tesla. Kai jis pats pastatė savo automobilį, laisvų vietų buvo, pas juos kieme nėra suskirstytų vietų ir jis gali statyti automobilį kur nori, todėl ir pastatė, ten kur jis buvo pastatytas. Kieme nėra privačių vietų, todėl jis gali statyti automobilį ten kur jis nori. Jam yra žinoma, kad dalis žemės nuo namo kampo, yra atskirta pažymėta baltomis juostomis ir yra užrašas „Neužstatyti įvažiavimo“. Tačiau liudytojo nuomone, tai nieko nereiškia, nes Pareiškėjas pats juos nusipiešė. Kauno miesto savivaldybė pastatė ženklą „Plyta“ ir kuoliukus, todėl Pareiškėjo padarytas ženklinimas nieko nereiškia. Jeigu būtų ten buvus advokato vieta, tai savivaldybė nieko nebūtų žymėjusi ir nebūtų dėjusi kuoliukų. Parodžius liudytojui nuotrauką, liudytojas paaiškino, kad kuoliukai yra prieš rodomoje nuotraukoje kur yra (duomenys neskelbtini), privati, prieš tuos kur yra negalima važiuoti ir yra ženklas pastatytas, kad nėra pravažiavimo. 2025 m. vasario 6 d. antrą kartą yra sumontuoti kuoliukai. 2024 m. lapkričio 15 d. tų kuoliukų nebuvo. Pastebėjęs, kad jo automobilis užstatytas, jis pamojavo ranka, kad J. S. patrauktų automobilį. J. S. buvo automobilyje, buvo išlipęs ir nurodė, kad laukia automobilio, bet niekas neatvažiavo. Su juo pačiu policijos pareigūnai, dėl susidariusios situacijos nesusisiekė. Tas kiemas yra Kauno miesto savivaldybės už kurį jie visi moka, yra dvi parkavimo vietos į kurias tilpti devyni automobiliai. Kol kiemas nebuvo apmokestintas nebuvo jokių problemų, kai apmokestino – J. S. pasidarė tokią stovėjimo vietą. Liudytojas už stovėjimo vietą nieko nemoka, nes jo automobilis yra elektrinis. Liudytojo žiniomis tokių situacijų buvo ir su kitais namo gyventojais. J. S. turi jo telefono numerį, tačiau jis niekada liudytojui neskambina, skambina iš policijos, kad jis patrauktų savo automobilį, nes kreipėsi J. S.. Šiuo atveju iš policijos jam niekas neskambino, nes šioje situacijoje jo neišleido. Jeigu ta vieta tikrai priklausytų J. S., savivaldybė nestatytų ženklinimo ir kuoliukų. Pirmą kartą kuoliukai kada buvo pastatyti neatsimena, pamena kad 2024 m. žiemos pradžioje. Antrą karta buvo pastatyti 2025 m. sausio 6 d. ir pastatytas ženklas. Abiem atvejais tai buvo daroma namo gyventojų iniciatyva, nes buvo renkami parašai tikslu, dėl tų dviejų stovėjimo vietų. Nes yra mažai stovėjimo vietų kieme. O, kad J. S. išvažiuoti reikia dviejų stovėjimo vietų. J. S. yra padaręs jam žalą, kadangi išvažiuodamas iš tos stovėjimo vietos, jis nubraukė liudytojo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo (ANK 629, 630 straipsniai).

Pareiškėjas J. S. teismui pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 15 d. 15 vai. 43 min. Policijos registruojamų įvykių registre gautas pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad „pravažiavimą į pažymėtą pranešėjo parkingo vietą, kaip teigia specialiai, užstatė kaimynas a/m Tesla v/n (duomenys neskelbtini)“. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Pajėgų valdymo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnioji specialistė D. B., atlikusi gauto pranešimo aplinkybių patikslinimą, susisiekusi tel. (duomenys neskelbtini) su pranešėju J. S., išsiaiškino, kad automobilis „Tesla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas ties įvažiavimu i teritoriją, todėl pranešėjas negali įvažiuoti į savo privačią stovėjimo vietą, minėto automobilio vairuotojas jau atėjo jo patraukti. J. S. pažeidimą fiksavo ir nuotraukas sutiko atsiųsti D. B. el. p. (duomenys neskelbtini). Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Pajėgų valdymo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnioji tyrėja G. S., įvertinusi gautas nuotraukas ir nenustačiusi objektyvių faktinių duomenų, kuriais remiantis įstatymo nustatyta tvarka galima būtų tvirtinti, kad pažeistos Kelių eismo taisyklės ir (ar) buvo padarytas administracinis nusižengimas, administracinio nusižengimo teisenos automobilio „Tesla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui P. S. nepradėjo. Taip pat, pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog dėl J. S. veiksmų, P. S. pateikė skundą Lietuvos advokatūros tarybai. Lietuvos advokatūros taryba išanalizavusi skunde esančias aplinkybes bei su skundu susijusius duomenis, nutarė nekelti advokatui J. S. drausmės bylos.

Pareiškėjas J. S. 2025 m. birželio 16 d. teismui pateikė papildomus dokumentus iš Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamos bylos, kurios papildomai išplėstinai paaiškina kai kurias nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes: Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, J. S. 2025 m. vasario 10 d. skundo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui kopiją, J. S. 2025 m. balandžio 2 d. skundo Regionų administraciniam teismui kopiją ir J. S. 2025 m. birželio 10 d. rašytinių paaiškinimų Regionų administraciniam teismui kopiją.

Pareiškėjas J. S. 2025 m. birželio 19 d. teismui pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti Kauno m. savivaldybės pastatytas kelio ženklas ir užtvara su Pareiškėjo J. S. komentaru.

Liudytojo P. S. atstovė advokato padėjėja S. P. pateikė teismui prašymą bei priedus, kuriame prašo liudytoją P. S. pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, o J. S. civiliniu atsakovu. Prašyme nurodyta, kad prieš nagrinėjamą įvykį, 2024 m. lapkričio mėn., Kauno m. sav. administracija Kauno savivaldybės apmokestintos parkavimo vietos aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), sumontavo oranžinius kuoliukus, kurie žymėjo tam tikrą ribą, kurios kirsti negalima, t. y. tokiu būdu buvo užkirstas kelias J. S. patekti į parkavimo vietą, kuri menamai/tariamai priklausė jo asmeninės nuosavybės teise parkavimo vieta, kuri de f acto ir de iure yra Kauno savivaldybės apmokestintos parkavimo vieta. Po 2024 m. lapkričio mėn. „X“ nakties, oranžiniai kuoliukai buvo demontuoti, manytina, kad tai padarė J. S., kadangi J. S. toliau statė automobilį į jo tariamai asmeninės nuosavybės teise priklausančią parkavimo vietą. P. S. adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena apie 15 metų, todėl puikiai išmano šios Kauno savivaldybės apmokestintos parkavimo vietos aikštelės ypatumus. Nagrinėjamo įvykio dieną J. S. užblokavus P. S. išvažiavimą, P. S. komunikuodamas maloniai prašė J. S. patraukti jo valdomą transporto priemonę, kadangi yra tiesiogiai užblokavęs išvažiavimą, tačiau J. S. būdamas/sėdėdamas savo transporto priemonės viduje, savavaldžiaudamas, gindamas savo menamą teisę dėl priklausančios jo asmeninės parkavimo vietos, kuri yra Kauno savivaldybės apmokestintos parkavimo vieta, savavališkai to nevykdė. Derybos ir prašymai truko apie 40 min. dėl ko P. S. negalėdamas naudotis savo nuosavybe - transporto priemone, buvo priverstas automobilį palikti. P. S. pranešdamas apie teisės pažeidimą kartu su pranešimu pateikė ir video medžiagą, kurioje matyti, kad įvykio metu minėtoje parkavimo aikštelėje buvo kitų laisvų parkavimo vietų. Nagrinėjamo įvykio metu P. S. buvo suorganizavęs verslo susitikimo vakarienę su svečiais iš kito miesto derinant statybos darbų projektus. P. S. neturėdamas galimybės išvykti savo nuosavu automobiliu, ne savo noru buvo priverstas palikti automobilį ir nepatogiai jausdamasis prašė svečių atvykti jo pasiimti. Dėl nemalonaus įvykio buvo sugaištas laikas, ir sutarta verslo vakarienė vėlavo. Vakarienė vyko jaučiant įtampa dėl susidariusios situacijos, todėl P. S. dėl streso negalėjo iki galo tinkamai suderinti planuotų darbų projektų. Kadangi P. S. vėlavo į verslo vakarienę, todėl vėliau vėlavo pasiimti 12-os metų vaiką iš vaiko mamos, todėl vaiko mama pati turėjo atvežti vaiką, dėl ko P. S. susipyko su vaiko mama, nes ji buvo pati numačiusi susitikimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Pareiškėjas J. S. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Tokiais savo veiksmais J. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 150.10 punkto.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET.

Pagal KET 150.10 punktą draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Pareiškėjo vertinimu, jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir Institucijos priimtą nutarimą ginčija. Institucijos priimtas nutarimas ginčijamas keliais aspektais. Visų pirma, nurodydamas, kad pažeidimą padarė kito automobilio vairuotojas dėl kurio tyčinių veiksmų jis negalėjo įvažiuoti ir pastatyti savo automobilio į jo stovėjimo vietą, dėl šios priežasties jis tik atvykęs telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie padarytą pažeidimą ir visą laiką vyko komunikacija su pareigūne ir tik jai leidus jis išvažiavo iš kiemo. Antra, Pareiškėjas nesutinka su institucijos pateiktu vertinimu, kad jis sustojo ir paliko transporto priemonę ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kadangi jis protokole nurodytu laiku buvo automobilyje, o ne paliko jį stovėti, kaip neteisingai nurodyta protokole, taip pat visą laiką buvo automobilyje arba šalia jo, todėl negali būti vertinama, kad jis automobilį paliko stovėti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 79 ir 80 punktuose apibrėžtos transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo sąvokos. Transporto priemonės sustojimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Transporto priemonės stovėjimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Minėto įstatymo 2 dalies 59 punkte apibrėžiama priverstinio transporto priemonės sustojimo sąvoka. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė nebuvo sustabdyta keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų, paties Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų bei Pareiškėjo pateikto antstolio 2025 m. kovo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad transporto priemonė stovėjo tiek laiko, kiek, Pareiškėjo teigimu, reikėjo, komunikuojant su pareigūne, užfiksuoti kito vairuotoją daromą pažeidimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Pareiškėjas su savo transporto priemone į kiemą įvažiavo 15.35 val., kaip detaliai užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – 15.41 val. buvo skambinta į bendrąjį pagalbos numerį. 15.57 val., 16.03 val. ir 16.19 val. užfiksuoti gaunami skambučiai į Pareiškėjo mobilaus ryšio telefoną iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Taip pat iš šio abonento numerio į Pareiškėjo mobilaus ryšio telefoną 16.03 val. gauta SMS žinutė. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo nusižengimo padarymo laikas – 15.54 val. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, nagrinėjamu atveju Pareiškėjo transporto priemonė, ko neneigia ir pats Pareiškėjas, Nutarime nurodytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), stovėjo nuo 15.35 val. iki 16.19 val., kai buvo gautas paskutinis pareigūnės skambutis, taigi, Pareiškėjo automobilis viso stovėjo ne mažiau kaip 40 minučių. Teismo vertinimu, nustatytomis aplinkybėmis negalima vertinti, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vien ta aplinkybė, kad beveik visą laiką pareiškėjas buvo transporto priemonėje nepaneigia transporto priemonės stovėjimo fakto, todėl, teismo vertinimu, Nutarime pagrįstai konstatuota, kad transporto priemonė buvo palikta stovėti ten, kur sustojusi trukdė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Tai, kad pareiškėjas lingvistiškai skirtingai interpretuoja transporto priemonės palikimo stovėti faktą, kaip transporto priemonės palikimą tik nesant vairuotojo, nesudaro pagrindo teismui daryti priešingą išvadą.

Vertinant Pareiškėjo veikos motyvus, atsižvelgiant į paties Pareiškėjo parodymus, liudytojos D. B. parodymus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas iš tikrųjų skambino bendruoju pagalbos telefonu ir vėliau komunikavo su pareigūne D. B. dėl kito vairuotojo galimo administracinio nusižengimo. Vis tik, atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas negali sutikti su Pareiškėjo nuomone, kad transporto priemonės stovėjimas, siekiant užfiksuoti kito vairuotojo pažeidimą ir dėl to komunikuojant su policijos pareigūne, pateisintų Pareiškėjo automobilio pastatymą ilgiau kaip 40 min., taip, kad jis trukdė kitiems eismo dalyviams išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Kaip matyti iš liudytojo P. S. parodymų, Pareiškėjo J. S. papildomai 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. birželio 19 d. pateiktų dokumentų dėl Pareiškėjo nurodomos stovėjimo vietos vyksta ginčas, kaip nustatyta P. S. nepripažįstant Pareiškėjo teisės šioje vietoje statyti automobilį, jau po nagrinėjamo Nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo Kauno miesto savivaldybė prieš įvažiavimą į Pareiškėjo nurodomą stovėjimo vietą pastatė įvažiavimą draudžiantį kelio ženklą ir užtvarus, dėl tokių savivaldybės veiksmų vyksta teisminiai procesai. Pareiškėjas savo teisę statyti transporto priemonę minėtoje vietoje grindžia savo nuosavybės teise, taip pat 2024 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu, kuriuo konstatuota, kad Pareiškėjui J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti rūsio patalpa, neužstatyta gyvenamuoju namu, tai yra bendros gyvenamojo namo konstrukcijos gelžbetoninė perdanga, kuri padengta asfaltbetonio danga, prilyginama statinio plokščiajam stogui ir gali būti naudojama lengvųjų automobilių parkavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Pareiškėjo J. S., liudytojo P. S. parodymų, kitos administracinio nusižengimo medžiagos nustatyta, kad liudytojo P. S. automobilis buvo pastatytas tam skirtoje stovėjimo aikštelėje, už kurią Kauno savivaldybei yra mokamas metinis mokestis, Pareiškėjas J. S. nenurodė, kad būtų nustatyta sklypo naudojimo tvarka, kuri leistų jam reikalauti, kad būtų paliktas pravažiavimas į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, kaip aukščiau minėta dėl draudžiančių įvažiuoti į sklypą ženklų ir užtvaros šiuo metu vyksta teisminiai ginčai su Kauno miesto savivaldybe. Tačiau, teismo vertinimu, net ir pripažįstant, kad Pareiškėjas turėjo ginčijamą teisę reikalauti, kad pravažiavimas į jam nuosavybes teise priklausančią sklypo dalį, būtų neužstatytas, ši aplinkybė negali lemti išvados, kad, kaip ne kartą minėta, daugiau kaip 40 minučių stovėjimas sudarant kliūtį kitoms transporto priemonėms išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės galėtų būti pateisinamas ir šalintų Pareiškėjo atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Be to, liudytoja D. B., duodama parodymus teismo posėdžio metu, nepatvirtino, kad Pareiškėjui buvo nurodyta fiksuoti pažeidimą būtent Pareiškėjo pasirinktu būdu, t. y. transporto priemonei sudarant kliūtį minėto automobilio vairuotojui išvykti iš stovėjimo vietos, Pareiškėjas galėjo užfiksuoti kito vairuotojo nurodomą pažeidimą, ir, pasitraukęs į kitą stovėjimo vietą, laukti pareigūnės patvirtinimo apie pateiktas foto nuotraukas (administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuota, kad laisvų stovėjimo vietų aikštelėje buvo). Teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės, negali lemti teismo išvados, kad tai, kad Pareiškėjas fiksavo galimą pažeidimą ir komunikavo su policijos pareigūne, suteikė Pareiškėjui teisę pačiam pažeisti nustatytus Kelių eismo taisyklėse reikalavimus. Pareiškėjui paskirta nuobauda, teismo vertinimu yra tinkamai individualizuota, skirta vadovaujantis LR ANK 34 nuostatomis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Pareiškėjas J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2025 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagristas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti Pareiškėjo J. S. skunde išdėstytais argumentais.

P. S. atstovė, advokato padėjėja S. P., 2025 m. liepos 1 d. pateikė teismui prašymą bei priedus, kuriame prašo P. S. pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, o J. S. civiliniu atsakovu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas.

ANK 642 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

Nagrinėjamu atveju, skundas dėl 2025 m. sausio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus nutarimo buvo paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, minėtame nutarime nebuvo konstatuota, jog byloje nustatyti nukentėję asmenys, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu P. S. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju nepateikė, nors, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos buvo informuotas apie tokią teisę, apylinkės teismui, nagrinėjant tik institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, P. S. pripažinimas nukentėjusiuoju akivaizdžiai pablogintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, todėl P. S. atstovės 2025 m. liepos 1 d. prašymas pripažinti P. S. nukentėjusiuoju, taip pat prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo J. S. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

P. S. atstovės, advokato padėjėjos S. P., 2025 m. liepos 1 d. prašymą pripažinti P. nukentėjusiuoju ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtus.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Simona Žižienė