Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovei A. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir kt., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė B. V., antstolis A. S., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė B. V. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovės kreditoriai apie teismo posėdį informuoti. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-01-21 tarp šalių sudaryta sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė mainais už išlaikymą iki gyvos galvos perdavė atsakovės asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ieškovei V. Ž., o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-6439-980/2017 atsakovei iškelta bankroto byla, atsakovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t.y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi sudarydama šią sutartį klaidinga manė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei, kaip rentos mokėtojai, nuosavybės teise atiteks tik po ieškovės mirties. Tokiu būdu 2013-03-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui ir atsakovei išsikėlus bankroto bylą, ji dėl Sutarties sudarymo gali patirti neigiamas pasekmes - butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti parduotas atsakovės skoloms padengti. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiu; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nėra, atsakovė su ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė buvo 65 metų amžiaus, apie Sutarties sudarymą nekilnojamojo turto registrui pranešė notarė, pateikdama pranešimą, tačiau šalys atsakovės nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), viešajame registre neįregistravo. Be to, po Sutarties sudarymo visus mokesčius, susijusius su nekilnojamojo turto išlaikymu, ir toliau mokėjo ieškovė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė sudarydama sutartį galėjo klaidingai manyti, jog atsakovė nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgis tik po ieškovės mirties. Šis suklydimas yra vertintinas kaip esminis, turėjęs įtakos ieškovės valiai sudaryti sandorį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tenkintinas.

Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011). Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Ieškovė nurodė, kad nuo 2007 metų – 2008 metų atsakovės finansinė padėtis pablogėjo ir ji nebesidomi ieškove, jos nelanko, nepadeda tvarkytis buityje, neskiria piniginių lėšų ieškovės išlaikymui. Atsakovė savo pateiktame atsiliepime šių aplinkybių neginčijo, duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nepateikė. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė moka, buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius bei kitus mokesčius už minėto buto išlaikymą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas, neužtikrino tinkamo savo įsipareigojimų, numatytų sutartyje, vykdymo. Tokie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą Sutartį nutraukti (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas, 2005-01-21 tarp šalių sudaryta sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia. Ieškovei grąžintinas pagal sutartį perduotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 405,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-03 nutartimi buvo atlieta nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 305,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017-05-03 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2005 m. sausio 21 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės V. Ž. ir atsakovės A. M., negaliojančia.

Įpareigoti A. M. grąžinti pagal 2005 m. sausio 21 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai perduotą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei V. Ž..

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. M. 305,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruoti nurodyti nekilnojamieji daiktai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.