Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. N. gynėjos advokatės Giedrės Cimbolienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. birželio 12 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad 2011 m. kartu su D. D. bei R. J. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti ir gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą, neteisėtai praturtėjo bei laikė netikrus pinigus.

Be to, E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad su nusikalstamo susivienijimo vadovais ir organizatoriais D. D., R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino – kontrabandą į Švedijos Karalystę, o būtent, iš Lietuvos Respublikos kontrabandos būdu krovininiu automobiliu su priekaba–šaldytuvu nugabenti minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos D. B. į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje.

Be to, E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jam – E. N. su nusikalstamo susivienijimo vadovais ir organizatoriais D. D., R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino – kontrabandą į Švedijos Karalystę bei ilgą laiką nuo 2011 m. spalio 1 d. nepavykstant legalizuoti nusikalstamos veikos vykdymo transporto priemonės ir D. D. bei V. G. susitarimu pastarajam pradėjus ieškoti kitos priekabos–šaldytuvo, skirtos rengiamai labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos kontrabandai vykdyti, nenorėdami laukti, kol bus legalizuota priekaba rengiamai labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos kontrabandai vykdyti, 2011 m. lapkričio 3 d. E. N. su D. B. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti kitos labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos siuntos kontrabandą į Švedijos Karalystę, padedant kurjeriui A. S..

Be to, E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad E. N. su nusikalstamo susivienijimo vadovais ir organizatoriais D. D., R. J. bei nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio – 30 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino – kontrabandą į Švedijos Karalystę ir 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnams darant kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose Marijampolės raj., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) suradus paruoštą kontrabandos būdu išgabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir juos paėmus, nusikalstamo susivienijimo nariai susitarė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę pakartotinai gabenti tik 2012 m. pradžioje. Vykdydami šį susitarimą, nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 11 d. nusikalstamo susivienijimo vadovai ir organizatoriai E. N., D. D., R. J. su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B., A. U., S. E. (S. E.) organizavo ir vykdė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio kontrabandą į Švedijos Karalystę – susitarė iš Lietuvos Respublikos į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje kontrabandos būdu nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

Be to, E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad siekdamas nuslėpti savo paties pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu – gauti už parduotas narkotines medžiagas, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. kovo 10 d. pats ar per E. N. atliko finansines operacijas grynaisiais pinigais ar inicijavo bankines operacijas bei sudarė sandorius kitų asmenų vardu, savo naudai už šias pinigines lėšas įgydamas turtą, transporto priemones ar siekdamas įgyti nekilnojamąjį turtą, taip pakeisdamas šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisindamas juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje.

Be to, E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nedirbdamas bei neturėdamas kitų oficialių pajamų nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – seife Vilniuje laikė 433 500 Lt grynųjų pinigų – žinodamas, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir gautas iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, tokiu būdu neteisėtai praturtėjo.

Be to, E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad ne anksčiau kaip 2012 m. kovo 15 d. įgijo netikrą 100 JAV dolerių banknotą ir iki 2012 m. kovo 30 d. jį laikė savo pašto dėžutėje, priklausančioje butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

2012 m. kovo 12 d. E. N. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo manymo, jog būdamas laisvas E. N. bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nepagrindžia nei bylos duomenys, nei faktinės aplinkybės.

Ginčydama teismo išvadą esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą kaltinamojo gynėja nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog būdamas nesuimtas E. N. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas negali būti vertinamas atsietai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų ir būti pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos aplinkybės neleidžia manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis). Pratęsdamas suėmimo terminą dar trims mėnesiams teismas neatsižvelgė, kad E. N. turi tvirtus socialinius ryšius, nes sukūrė šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi teismas neįvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurios yra svarbios, tęsiant suėmimą to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Be to, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriose nepaisant pripažinimo, jog įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamas sunkus nusikaltimas, už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, svarbesnės laikytos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurios ir lėmė asmens paleidimą iš suėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-192/2011, 1S-122/2012, 1S-432/2012). Tokios praktikos laikosi ir EŽTT, kuris ne kartą konstatavo, kad inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu.

Gynėja skunde atkreipė dėmesį į tai, jog ankstesne savo nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas buvo nustatytas nepagrįstai, ir jį pašalino. Nors aukštesnysis teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad E. N. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti kaltinamuosius ir liudytojus, naujai nagrinėdamas klausimą dėl suėmimo termino E. N. pratęsimo apygardos teismas šį pagrindą vėl nustatė. Dėl šios priežasties, gynėjos nuomone, galima daryti išvadą, jog teismas iš naujo neanalizavo ir nevertino bylos duomenų, t. y. nepatikrino, ar visi suėmimo skyrimo pagrindai tebėra realūs ir pagrįsti.

Teismas nepagrįstai nesirėmė BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta galimybė vienu metu skirti kelias švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones. Tokiu būdu būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, kardomoji priemonė būtų individualizuota. E. N. paskirta kardomoji priemonė yra per griežta.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė jos skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. N. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant E. N. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos E. N. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra dalies kaltinamųjų parodymai, duomenų šaltiniai yra slapto sekimo protokolai, kratų protokolai, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, specialistų išvados, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, Švedijos Karalystės ir Danijos Karalystės pateikta medžiaga, liudytojų apklausų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, taip pat protokolai dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas E. N. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, jog yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje E. N. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokia nuostata suformuota ir Konvencijoje.

E. N. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, t. y. padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pratęsdamas E. N. suėmimo terminą teismas vertino ne vien suimtajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog E. N. nesieja tvirti socialiniai ryšiai, iki sulaikymo jis nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šiuo atveju ne mažiau reikšminga tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, jam inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti tarptautiniu mastu, jie susiję su labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabanda, turint tikslą jas platinti užsienio valstybėje. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog suimtasis galimai turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis ir tai, kad nusikaltimai galimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu, kurio vienas iš vadovų jis ir buvo, leidžia spręsti apie itin didelį E. N. pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apygardos teismą pagrįstai nustačius, jog yra pagrindas manyti, kad E. N., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam palankios aplinkybės – jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūrė šeimą (santuoka įregistruota jam būnant suimtam), yra svarbios, tačiau jos nepašalina nurodyto pagrindo tęsti suėmimo terminą.

Gynėjos pasirėmimas skunde kitomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriomis suimtieji buvo paleisti iš suėmimo, negali būti argumentas tenkinti ir šį skundą, nes kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo.

Pratęsdamas suėmimo terminą E. N. , teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad E. N. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jos galimai padarytos veikiant nusikalstamu susivienijimu, gerai jo paties ir kitų asmenų organizuotos, jos ne vienkartinės, t. y. ne atsitiktinio pobūdžio, apėmė kelių valstybių teritorijas, galimai susijusios su pelnymusi iš nusikalstamos veikos.

Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog E. N. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgtina ir į tai, kad viena iš nusikalstamų veikų, kurią padaręs kaltinamas E. N. , yra BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytas neteisėtas praturtėjimas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas nustatytas pagrįstai ir tinkamai motyvuotas.

Kita vertus, skundžiama nutartis turi trūkumų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam E. N. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, šią išvadą motyvuodamas tuo, jog E. N. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuriam jis ir vadovavo, o tai leidžia manyti, kad E. N. gali siekti išvengti bausmės, paveikdamas kitų asmenų parodymus bei kitais būdais.

Atkreipiamas apygardos teismo dėmesys, jog dėl tokių teismo argumentų pasisakyta dar 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Nagrinėdamas kaltinamojo gynėjos ankstesnį skundą dėl žemesniojo teismo nutarties pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas paneigė buvus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje vėl nurodė šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, nepateikęs jokių naujų argumentų, todėl laikytina, kad šis pagrindas nurodytas nepagrįstai. Kaltinamojo gynėja teisingai į tai atkreipė dėmesį, tačiau toks nutarties trūkumas nedaro visos nutarties neteisėtos.

Gynėja skunde pagrįstai nurodė, jog suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržė suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, net taikant kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus E. N. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Baudžiamoji byla, kurioje E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, jog apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį gynėjos skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. N. gynėjos skundą atmesti.

Iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad E. N. trukdys procesui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.