Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. lapkričio 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuos Respublikos BK (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

A. Z. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

A. Z. kaltinamas ir tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. A. Z. kaltinamas tuo, kad 2010 metais, ne vėliau kaip 2010 m. vasario 4 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2010 m. vasario 4 d., kuomet buvo sulaikytas, savo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikė 30, 139 g gelsvos spalvos nevienalyčių miltelių, kurių sudėtyje buvo 7, 209 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, taip pat nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, laikė ir kartu su savo asmeniniais daiktais nešiojo 5, 329 g gelsvos spalvos miltelių, kurios sudėtyje buvo 1, 366 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 7, 68 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

A. Z. 2010 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi A. Z. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. To paties teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas dviem mėnesiams, 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, 2010 m. liepos 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi A. Z. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, 2010 m. spalio 29 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. spalio 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2012 m. vasario 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiam, 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. Z. pratęstas trims mėnesiams, 2012 m. liepos 18 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. Z. pratęstas trims mėnesiams.

Suimtojo skunde nurodoma, kad šioje byloje kaltinimai pareikšti 33 asmenims, iš kurių didžiajai daliai yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaisant to, kad jie anksčiau buvo teisti, neturi tvirtų socialinių ryšių. Tuo tarpu A. Z. yra jauno amžiaus, anksčiau teistas nebuvo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jį sieja tvirti socialiniai ryšiai su motina ir kitais artimaisiais. Suimtasis pažymi, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis baigė vidurinę mokyklą.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pakankamas pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaltinamasis A. Z. savo skunde nekvestionuoja žemesniojo teismo išvados, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sutinka su šia žemesniojo teismo išvada ir plačiau dėl jos nepasisako. Tačiau nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir pratęsiant jos terminą, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis (įtariamasis):

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vertindamas šio pagrindo buvimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tuo, jog A. Z. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kurias Baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad suimtasis yra jauno amžiaus, nevedęs, niekur nedirbo, bandė įsidarbinti užsienyje.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam A. Z. klausimą, pernelyg sureikšmino nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, sunkumą ir suimtajam gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Įstatymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta. Tuo tarpu, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai tokią išvadą patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių įstatyme numatytų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pagrįstą manymą, jog suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kaltinamojo skundo argumentu, jog apygardos teismo išvada, kad jis nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra nepagrįsta. Vien tik ta aplinkybė, jog A. Z., būdamas 25 metų amžiaus (suėmimo paskyrimo metu – 22 metų amžiaus), yra nevedęs, neleidžia daryti išvados, kad jo socialiniai ryšiai yra silpni. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius santykius su savo motina. Šios aplinkybės rodo, kad A. Z. yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Kaip teisingai nurodoma kaltinamojo skunde, vien ta aplinkybė, jog būdamas jauno amžiaus, iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo jis niekur nedirbo, o siekdamas užsidirbti pragyvenimui, bandė įsidarbinti užsienyje, negali būti vertinamos kaip neigiamai jį charakterizuojančios. Vien tik pats bandymas įsidarbinti užsienio valstybėje dar nėra pagrindas įtarti, kad suimtasis gali bandyti bėgti, slėptis nuo teismo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. Z., būdamas įkalinimo įstaigoje, baigė vidurinę mokyklą, tokiu būdu pademonstruodamas siekį įsitvirtinti visuomenėje. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad suimtasis anksčiau būtų teistas ar turėtų kokių nors ryšių užsienyje. Įvertinęs šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrįstas manymas, jog A. Z., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra patvirtinta byloje surinktais faktiniais duomenimis.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės. Todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. Z. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinamas pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei dvejiems metams, šis pagrindas tapo ne toks reikšmingas. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (mutatis mutandis Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas byloje Lavents prieš Latviją).

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. Z., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir A. Z. taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.