- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-131-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04087-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Skolininkas
- A. B.
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
procesinio dokumento kategorijos: 3.3.2.2; 3.4.4.11; 3.5.5.1.
2016 m. sausio 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4899-849/2015 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381, suinteresuoti asmenys antstolė A. K. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas skirti antstolei baudą už jos netinkamą pareigų atlikimą, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/00529, Nr. 0133/05/00530, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381, nes šiems išieškojimams pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, ir panaikinti visus areštus piniginėms lėšoms, esančioms pareiškėjo atiskaitomosiose sąskaitose bankuose. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė priverstinio išieškojimo veiksmus pradėjo tik 2014 m., išskyrus vieną atvejį 2009 m., kuomet buvo areštuota pareiškėjo socialinė pašalpa, esanti DNB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje. Anksčiau pareiškėjas antstolės nebuvo informuotas kam ir kiek jis yra skolingas, nebuvo įspėtas susimokėti. Antstolė vykdomosiose bylose neatliko vykdymo veiksmų, tarp kurių yra 2 metų laikotarpis, ir per kurį pareiškėjas nesislapstė ir nevengė sumokėti skolų. Jis nuo 1998 m. bausmę atlieka laisvės atėmimo vietose, todėl antstolė surasti pareiškėją galėjo ankščiau nei 2014 m. Antstolė, neįspėjusi pareiškėjo, areštavo jo atsiskaitomąją sąskaitą, atidarytą bausmę atliekant pataisos namuose, dėl ko pareiškėjas negali patenkinti būtiniausių savo poreikių.
Antstolė 2015-10-05 patvarkymu reg. Nr. S-15026706 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381 persiuntė Alytaus rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodoma, kad antstolės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai:
1. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-127 dėl 34,23 Eur skolos išieškojimo, 2005-02-01 užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/05/00527. Šioje byloje pareiškėjas skolos per raginime nurodytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2005-02-18 areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB atsiskaitomojoje sąskaitoje.
2. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-62 dėl 66,54 Eur skolos išieškojimo, 2005-02-01 užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/05/00528. Šioje byloje pareiškėjas skolos per raginime nurodytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2005-02-18 areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB atsiskaitomojoje sąskaitoje.
3. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-141 dėl 31,18 Eur skolos išieškojimo, užvestos vykdomosios bylos Nr. 0133/05/00529 ir Nr. 0133/05/02380. Pagal minėtą vykdomąjį dokumentą užvestos 2 vykdomosios bylos, nes pareiškėjui buvus nepilnamečiui, išieškojimas buvo vykdomas iš jo įstatyminių atstovų ‑ tėvų J. B. ir L. B.. Vykdomoji byla Nr. 0133/05/00529 yra užbaigta. Pareiškėjas skolos vykdomojoje byloje Nr. 0133/05/02380 per raginime nurodytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2005-02-18 areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB atsiskaitomojoje sąskaitoje. Antstolė, vykdydama išieškojimą, nustatė, kad pareiškėjas atsidarė naują atsiskaitomąją sąskaitą banke, kurią antstolė 2009-09-07 areštavo. 2013-08-26 išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo į pareiškėjo darbovietę (Lazdijų rajono savivaldybės administraciją).
4. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-140 dėl 153,59 Eur skolos išieškojimo, užvestos vykdomosios bylos Nr. 0133/05/00530 ir Nr. 0133/05/02381. Pagal minėtą vykdomąjį dokumentą užvestos 2 vykdomosios bylos, nes pareiškėjui buvus nepilnamečiui išieškojimas buvo vykdomas iš jo įstatyminių atstovų ‑ tėvų. Vykdomoji byla Nr. 0133/05/00530 yra užbaigta. Pareiškėjas skolos vykdomojoje byloje Nr. 0133/05/02381 per raginime nurodytą laikotarpį nesumokėjo, todėl 2005-08-19 areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB atsiskaitomojoje sąskaitoje. Antstolė, vykdydama išieškojimą nustatė, kad pareiškėjas atsidarė naują atsiskaitomąją sąskaitą, kurią antstolė 2009-09-07 areštavo. 2009-10-20 nuo pareiškėjo piniginių lėšų sąskaitos nurašyta 309,59 Lt. Dokumentai, įrodantys, jog nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, ir iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka, nebuvo pateikti. Iš pareiškėjo vykdomi išieškojimai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl teismo išlaidų valstybei ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokio pobūdžio išieškojimams CPK nenumato termino, per kurį antstoliui neišieškojus skolos, vykdomąją bylą būtų galima nutraukti. Kita vertus, antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) 4 punktu, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedas), t. y. antstolis privalo šias lėšas areštuoti. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Atlikdamas bausmę pataisos namuose skolininkas yra visiškai išlaikomas valstybės. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumus pašalinti. Teismas nurodė, kad CPK 442 straipsnio 6 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolio veiksmų. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad į bylą neįtraukti visi suinteresuoti asmenys (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Jeigu skundžiami antstolės veiksmai, vykdant sprendimą (nutartį) civilinėje byloje, skunde turi būti nurodytas ne tik skundžiamo antstolio vardas, pavardė ir kiti jo rekvizitai, numatyti CPK 111 straipsnio 2 dalyje, bet ir išieškotojas, kartu pateikiant skundo ir priedų kopijas jam įteikti. Iš antstolės pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju suinteresuotu asmeniu (išieškotoju) į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI). Pagal CPK 113 straipsnį 1 dalį, dalyvaujantys asmenys teismui pateikia dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingoms šalims (CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pareiškėjas įpareigotas pateikti tiek skundo kopijų (taip pat ir priedų prie skundo, jeigu pareiškėjas teiks teismui), kiek yra suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas skunde nurodo vykdomųjų bylų numerius, prašo panaikinti areštus piniginėms lėšoms, esančioms visose jo atsiskaitomosiose sąskaitose, tačiau teismui nėra aišku, kokius konkrečiai antstolio veiksmus pareiškėjas skundžia, ir kuriose konkrečiose vykdomosiose bylose. Pareiškėjas turi konkrečiai suformuluoti savo reikalavimus: kokius konkrečiai antstolės sprendimus teismas turi panaikinti (patvarkymą, turto arešto aktą, nurodant jų priėmimo datą ir pan.). Šiuo gi atveju pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės sprendimus yra abstraktus ir neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio). Be to, pareiškėjas prašo panaikinti areštus piniginėms lėšoms, esančioms bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, tačiau neprideda jokių įrodymų, kokiose sąskaitose ir kokiuose bankuose jos yra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gali pasinaudoti advokato paslaugomis, o jam neturint finansinės galimybės to padaryti, išaiškintina teisė, esant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais argumentais:
1. Teisėja nenagrinėjo apelianto skundo, be to, išreikalavo tik 4 vykdomąsias bylas (Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/00529 ir Nr. 0133/05/02380), tačiau neišreikalavo kitų vykdomųjų bylų Nr. 0133/05/00530, Nr. 0133/05/02381, Nr. 0133/06/01011, Nr. 0133/08/04650, Nr. 0133/09/06394, Nr. 0133/13/02990, Nr. 0133/13/03042, Nr. 0133/15/00689 ir Nr. 0133/14/02386, jų neperžiūrėjo. Apeliantas mano, kad teismas iš antstolės privalėjo išreikalauti visas vykdomąsias bylas ir jas peržiūrėti, nes kai kuriose vykdomosiose bylose išieškojimams pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Kadangi antstolė dirbo atmestinai, o galbūt nusikalstamai, ji senaties netaikė ir vykdomųjų bylų nenutraukė. Antstolė pateikė tik tas vykdomąsias bylas, kuriose vykdomi išieškojimai advokato pagalbai apmokėti, bet nepateikė kitų vykdomųjų bylų, nes galimai slepia savo nusikalstamą veiką. Teismas privalėjo išreikalauti apelianto nurodytas vykdomąsias bylas ir ištirti apelianto skundo argumentus, tačiau teismas šališkai palaikė antstolę. Apeliantas prašo išnagrinėti jo skundą, antraip jis kreipsis dėl žalos atlyginimo iš valstybės dėl neteisėtų antstolės veiksmų.
2. Antstolė ne tik areštavo apelianto pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, tačiau konfiskavo pinigus, kuriuos apeliantas gavo kaip socialinę pašalpą. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nereagavo ir nepatikrino.
3. Kadangi antstolė areštavo apelianto lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje, atidarytoje bausmę atliekant laisvės atėmimo vietoje, jis negali įsigyti kanclerinių prekių ir prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat neturi galimybės gauti duomenų iš bankų dėl areštų jo atsiskaitomosiose sąskaitose esančioms lėšoms. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali surašyti skundo egzempliorių tiek, kiek yra suinteresuotų asmenų byloje. Teismas turi būti visiems lygus, tačiau taip pat privalo atsižvelgti į apelianto ribotas galimybes tinkamai ginti savo teises būnant pataisos įstaigoje ir padaryti išimtį, kad įgyvendintų teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantui terminą skundo dėl antstolių veiksmų trūkumus pašalinti, su kuo apeliantas atskiruoju skundu nesutinka.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami pagal ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisykles (CPK 442 straipsnio 6 dalis). CPK 443 straipsnyje įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, kurio 1 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Teismas, konstatuodamas skundo trūkumus, kaip vieną iš jų nurodė tai, kad į bylą, kaip suinteresuotas asmuo, nėra įtraukta VMI, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, pats teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Todėl toks skundo trūkumas teismo konstatuotas nepagrįstai, o įvertinus tai, kad skundą sudaro tik vienas lapas, kuris yra be priedų, nėra pagrindo ir šiuo aspektu (nustatant terminą pateikti skundo kopiją VMI (CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys) apriboti apelianto teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), įvertinus dar ir ribotas apelianto galimybes tinkamai ginti savo teises, jam esant pataisos įstaigoje.
Be to, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, apeliantas skunde nurodo vykdomųjų bylų numerius, prašo panaikinti areštus piniginėms lėšoms, esančioms visose jo atsiskaitomosiose sąskaitose, tačiau teismui nėra aišku, kokius konkrečiai antstolio veiksmus apeliantas skundžia, ir kuriose konkrečiose vykdomosiose bylose. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad ieškinio turiniui (šiuo atveju skundo) keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio (šiuo atveju skundo) turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio (skundo) turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo (pareiškėjo) per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pakankamai konkrečiai suformulavo savo reikalavimus (ieškinio dalyką) (CPK 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš skundo dėl antstolės procesinių veiksmų ir atsisakymo juos atlikti akivaizdu, kad apeliantas kreipėsi į antstolę dėl jos neveikimo – pareigų neatlikimo ir prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/00529, Nr. 0133/05/00530, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381, nes šiems išieškojimams pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, taip pat panaikinti visus areštus piniginėms lėšoms, esančioms pareiškėjo atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose. Iš antstolės patvarkymo, kuriuo ji apelianto skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381 persiuntė pirmosios instancijos teismui, spręstina, kad antstolei apelianto skundo reikalavimai buvo aiškūs, antstolė į juos pateikė išsamius argumentus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo ir šiuo aspektu nustatyti skundo trūkumus, kad apeliantas nurodytų, kokius konkrečiai antstolės sprendimus teismas turi panaikinti (patvarkymą, turto arešto aktą, nurodant jų priėmimo datą ir pan.). Skundo pagrindo (t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką, buvo aiškios) trūkumų pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl, kaip minėta, nesant ir skundo trūkumų dalyko atžvilgiu, apelianto skundas turi būti priimamas ir nagrinėjamas. Be to, teismo teigimu, apeliantas prašo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, tačiau neprideda jokių įrodymų, kokias sąskaitas ir kokiame banke jos areštuotos. Tačiau šiuos duomenis galima nustatyti iš vykdomųjų bylų, todėl ir šis teismo nustatytas trūkumas vertintinas kaip nepagrįstai apribojantis apeliantui teises pasinaudoti teismine gynyba.
Dėl apelianto atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo kitų jo prašomų išreikalauti vykdomųjų bylų nurodytina, kad apeliantui skundžiant antstolės veiksmus (neveikimą) kitose vykdomosiose bylose, jis, visų pirma, turi įgyvendinti įstatymų leidėjo numatytą ikiteisminę skundų nagrinėjimo tvarką, ką pagrįstai apeliantas padarė šiuo atveju, skųsdamas antstolės veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0133/05/00527, Nr. 0133/05/00528, Nr. 0133/05/02380 ir Nr. 0133/05/02381 (CPK 510 straipsnio 2-4 dalys).
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, kaip nurodoma antstolės patvarkyme, vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-141 dėl 31,18 Eur skolos išieškojimo buvo užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0133/05/00529 ir Nr. 0133/05/02380, nes, apeliantui buvus nepilnamečiui, išieškojimas buvo vykdomas iš jo įstatyminių atstovų ‑ tėvų J. B. ir L. B.. Analogiškai, vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-140 dėl 153,59 Eur skolos išieškojimo, buvo užvestos taip pat dvi vykdomosios bylos Nr. 0133/05/00530 ir Nr. 0133/05/02381. Vykdomosios bylos Nr. 0133/05/00529 ir Nr. 0133/05/00530 yra užbaigtos. Antstolė pagrįstai šių vykdomųjų bylų teismui neperdavė, nes šiose vykdomosiose bylose skolininkas yra ne apeliantas, o jo tėvai, todėl ginti ne savo galimai pažeistas teises apeliantas negali. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K3-552/2000).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.