- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-100-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00055-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Letuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VDI, Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo A. J. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2019-12-16 A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas ūkininku, vykdančiu individualią žemės ūkio veiklą (kod. (duomenys neskelbtini), 2019-10-03 10.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, leido dirbti lauko arimo darbus A. Č. (arė ūkininko A. J. nurodytą žemės sklypą ūkininkui A. J. priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini)), nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinęs, kad apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu A. J. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tokie A. J. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2020-02-21 nutarimu A. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukė konstatavęs, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių A. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Teismas, įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotą A. Č., kuris patikrinimo metu vairavo A. J. priklausantį traktorių, bendravimą su darbo inspekcijos atstovais, pripažino, kad A. Č. paaiškinimai yra gauti naudojant grasinimus, darant jam spaudimą, todėl negali būti laikomi gautais įstatymų nustatyta tvarka. Pats A. Č. savo iniciatyva nieko neaiškino, tik pritarė darbo inspektoriaus išsakytiems teiginiams (nes buvo pasimetęs, kadangi patikrinimo metu darbo inspekcijos pareigūnai jam grasino policija), kurie, teismo vertinimu, yra kreipiami tendencinga A. J. kaltinančia linkme. Tas laikotarpis, kai A. Č. rašė paaiškinimą, jo rašymo aplinkybės išvis nebebuvo filmuojamos. Dėl šių priežasčių teismas nesivadovavo vaizdo įraše užfiksuotais A. Č. paaiškinimais ir jo rašytiniu paaiškinimu. Dėl liudytojo K. Č. parodymų, kad jis nevežė savo brolio A. Č. į darbą ar į lauką, kad pastarasis neturi savo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, yra skolingas antstoliams, neturi savo gyvenamojo ploto, yra priklausomas nuo alkoholio; liudytojo V. K. parodymų, kad jis matė, kaip A. Č. išvažiavo su traktoriumi iš dirbtuvių prieš atvykstant darbo inspektoriams; liudytojos M. V. parodymų, kad pagal sutartį ji leido A. Č. naudotis žemės sklypu, kurį ariantis jis buvo pastebėtas, ir pateikė teismui minėto sklypo panaudos sutartį, teismas pažymėjo, kad minėti liudytojų parodymai turėtų paneigti A. Č. parodymus, kad A. J. jam atvarė traktorių prie lauko, kurį jis arė, kad už darbą A. J. naudai būtų buvęs apartas A. Č. naudojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, ir patvirtinti, kad sklypas, kurį A. Č. arė, yra naudojamas jo paties pagal panaudos sutartį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėti liudytojai yra pažįstami su A. J. ir A. Č., teismo vertinimu, jie turi suinteresuotumą duoti A. J. palankius parodymus, todėl jų parodymais teismas taip pat nesivadovavo. Teismas nesivadovavo ir į bylą pateikta žemės sklypo panaudos sutartimi, kadangi ji nėra registruota viešame registre, ir kritiškai vertino šios sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat teismas nesivadovavo PVM sąskaita faktūra, kurią A. J. išrašė A. Č. už pasinaudojimą traktoriumi, ir kasos pajamų orderiu, kuriuo buvo apmokėta ši sąskaita. A. J. parodė, kad A. Č. jam patarė, kaip sureguliuoti plūgus, kad jis sunkiai verčiasi ir nieko neturi, kad davė jam traktorių iš geros valios. Teismo vertinimu, neįtikinamai atrodo tai, kad ūkininkas A. J. sunkiai besiverčiančiam A. Č., kuris jam pataria dėl technikos remonto, išrašo 12,10 Eur sąskaitą ir A. Č. ją apmoka kasos pajamų orderiu. Teismo vertinimu, minėti dokumentai yra A. J. gynybinės pozicijos dalis, turinti sustiprinti jo paties ir liudytojų parodymus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs darbo inspektorius apklausė tik A. Č. ir A. J. ir daugiau į bylą nerinko jokių reikšmingų įrodymų, kad būtų galima patikrinti jų iškeltas versijas, todėl, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus. A. J. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad jis A. Č. davė traktorių pasinaudoti. Laukas, kuriame dirbo A. Č., A. J. nepriklauso. Jis A. Č. neliepė arti ir su juo dėl to nesitarė. Apibendrindamas visa tai teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti A. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į tai bei tai, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškintini administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas A. J. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukė, konstatavęs, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-02-21 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą,
3.1. Nurodo, kad nesutinka su Plungės apylinkes teismo išdėstytais argumentais dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo A. J. ir mano, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
3.2. 2019-10-03 apie 10 val. Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. R. ir S. S. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), ūkininko A. J. dirbtuvėse. Patikrinimo metu rastas dirbantis pats ūkininkas A. J., paklausus pastarojo, ar jo ūkyje yra samdomų darbuotojų, šis atsakė, kad dirba vienas.
3.3. Patikrinimo metu pagal ūkininko A. J. kodą (duomenys neskelbtini) patikrinus duomenis VSDFV sistemoje nustatyta, kad daugiau įdarbintų darbuotojų nėra. Pasidomėjus, ar samdydamas darbuotojus trumpalaikiams darbams ūkininkas išrašo kvitus, ūkininkas A. J. patikino, kad šiuo metu neišrašo, bet esant reikalui išrašys. Išvažiavus iš minėtų dirbtuvių link (duomenys neskelbtini), pavažiavus apie kilometrą, kairėje pusėje laukuose buvo matyti su traktoriumi ariantis žemę traktorininkas. Apie 10.30 val. privažiavus prie ariamo lauko ir paklausus traktorininko A. Č., ar čia jo žemė ir ar jis pats ūkininkauja, pastarasis, teikdamas rašytinį paaiškinimą, nurodė, kad jis niekur nedirba, nes yra skolingas antstoliams, o dėl ariamo lauko iš anksto buvo sutarę su ūkininku A. J., kuris jam už atliktą darbą žadėjo aparti 1,5 ha jo turimos žemės kitame kaime. Pažymėtina, kad DK 36 straipsnyje numatyta galimybė sudarant darbo sutartį susitarti dėl išbandymo. Šios sąlygos darbo sutartyje nustatymo tikslas – sudaryti galimybę darbdaviui patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ir pačiam darbuotojui pasitikrinti, ar sulygtas darbas jam tinka. Išbandymas galimas tik sudarius darbo sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbo pareigas. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarką sudarytą darbo sutartį, gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį.
3.4. Remiantis teismų praktika, jeigu asmuo atlieka darbo funkciją, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalųjį atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-87-895/2015).
3.5. 2019-10-03 apie 11 val. ūkininkas A. J., teikdamas rašytinį paaiškinimą, nurodė, kad šių metų spalio 3 dieną patikrinimo metu lauke traktoriumi (duomenys neskelbtini) arė žemę A. Č., kuris šių metų spalio 3 dieną ryte atėjęs prašė jo traktoriaus apsidirbti savo pusantro hektaro žemes ir jis iš geros valios davė traktorių (duomenys neskelbtini) A. Č., o kur jis yra šiuo metu, nežino.
3.6. VDI Klaipėdos skyriaus inspektorių patikrinimo 2019-10-03 metu traktorininkas A. Č. atliko darbuotojo pareigas – arė ūkininko A. J. nurodytą žemės lauką už sutartą atlygį. Ūkininkas atsako už ūkio veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Ūkininkas privalo užtikrinti, jog ūkio veikla bus organizuojama tinkamai, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.
3.7. Nagrinėjamu atveju ūkininkas A. J. yra atsakingas už tinkamą ūkio darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, kad A. Č. dirbtų traktorininku tik apie jo įdarbinimą pranešus VSDFV.
3.8. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, Institucija teigia, jog nustatyta, kad traktorininkas A. Č. 2019-10-03 dirbo apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, dėl to ūkininkui A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Dėl nelegalaus darbo fakto ir administracinio teisės pažeidimo sudėties
3.9. Plungės apylinkes teismas 2020-02-21 nutarime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti A. J. kaltę dėl pažeidimo padarymo, o visos abejonės ir neaiškumai aiškintini jo naudai, todėl jam pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas nutarimą motyvavo tuo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog būtų galima patikrinti patikrinimą atlikusių darbo inspekcijos pareigūnų iškeltas versijas, todėl, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus.
3.10. VDI Klaipėdos skyrius su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs arba iš viso neįvertinęs reikšmingų bylos duomenų ir aplinkybių. Patikrinimo dieną (2019-10-03) (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo filmuojamas ir, nedarant jokio spaudimo, traktorininkas A. Č. prieš rašydamas paaiškinimą viską išsamiai paaiškino apie jo darbo santykius su ūkininku A. J.. Paprašius pateikti asmens dokumentą asmenybei nustatyti, A. Č. sakė, kad neturi, todėl ir buvo paaiškinta, kad policija reikalinga asmens tapatybei patvirtinti. Tada A. Č., įlipęs į traktorių, surado traktorininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį pateikė. Nustačius A. Č. asmenybę, jam buvo duotas blankas, kuriame A. Č. savo ranka surašė trumpą paaiškinimą apie prieš kamerą išsakytą informaciją apie jo darbo santykius su ūkininku A. J..
3.11. Teismas, įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotą A. Č. bendravimą su darbo inspekcijos atstovais, pripažino, kad A. Č. paaiškinimai yra gauti naudojant grasinimus, darant jam spaudimą, todėl negali būti laikomi gauti įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad pats A. Č. savo iniciatyva nieko neaiškino, tik pritarė darbo inspektoriaus išsakytiems teiginiams, kurie, teismo vertinimu, yra kreipiami tendencinga A. J. kaltinančia linkme. Tas laikotarpis, kai A. Č. rašė paaiškinimą, jo rašymo aplinkybės išvis nebebuvo filmuojamos.
3.12. Nesutikdama su tokia teismo išvada, Institucija apeliaciniame skunde pažymi, kad VDI inspektoriai, atlikdami patikrinimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, VDI nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-10 nutarimu Nr. A1-595, ir VDI reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. V-32, kitais teisės aktais, kurie nustato VDI funkcijas ir kompetencijos ribas. Nė viename teises akte, reglamentuojančiame VDI pareigūnų veiklą ir veiksmus patikrinimo metu, nėra nurodytas reikalavimas filmuoti paaiškinimo rašymo procesą. Pažymėtina, kad teisė filmuoti patikrinimo metu yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006-02-07 įsakymu Nr. 1-33 (2017-06-30 įsakymo Nr. EV-92 patvirtinta nauja redakcija) patvirtintų Nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklių 15 punktu, kuris nustato, kad nelegalaus darbo patikrinimo metu VDI inspektoriai naudojasi visomis VDI ir kituose įstatymuose numatytomis teisėmis, turi teisę filmuoti, fotografuoti, daryti garso įrašus, paimti dokumentus ir jų kopijas, gauti paaiškinimus iš darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens, patikrinimo vietoje dirbančių asmenų ir kitų asmenų, reikalingų tyrimui atlikti. Paprastai patikrinimo metu yra filmuojama, siekiant užfiksuoti kokią nors faktinę aplinkybę, pavyzdžiui, ar konkretus asmuo atlieka kokias nors darbo funkcijas. Užfiksavus, kad asmuo atlieka darbo funkcijas, jo paprašoma pateikti paaiškinimą raštu. Teikiant paaiškinimą raštu, VDI inspektorius apklausiamam asmeniui užduoda klausimus, padedančius išsiaiškinti, kokias funkcijas, kieno pavedimu, kokiems susitarimams egzistuojant asmuo atlieka. Apklausiamam asmeniui rašant paaiškinimą, vaizdo įrašas paprastai nebeatliekamas, nebent tikėtina, kad asmuo, rašantis paaiškinimą, jį vėliau sunaikins ar iš viso atsisakys bendrauti su VDI inspektoriais. Tokios praktikos buvo laikomasi ir 2019-10-03 – A. Č. pradėjus rašyti paaiškinimą, filmavimas buvo nutrauktas, tačiau tuo jokiu būdu negali būti paneigtas paties paaiškinimo turinio teisingumas.
3.13. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LAT 2018-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
3.14. Iš patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. Č. dirbo realiai. Tai patvirtina jo teiktas paaiškinimas raštu ir filmuota patikrinimo dieną medžiaga. Pažymėtina, kad A. Č. buvo įspėtas apie administracinę atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą, tačiau, nežiūrint to, teismo posėdžio metu jis pakeitė parodymus, t. y. tvirtino, kad pasimetė patikrinimo metu, paaiškinime surašė tai, kas šovė jam į galvą ir apie ką klausinėjo pareigūnai, nes buvo grasinama, kad iškvies policiją.
3.15. Nors nebuvo susitarta dėl konkrečios atlyginimo už atliktą A. Č. darbą sumos, tačiau nustatant atlygintumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Remiantis teismų praktika, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkciją, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalųjį atlyginimą (LAT 2015-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
3.16. Įstatymų leidėjas nelegalų darbą (ANK 95 straipsnis) pagal pažeidimo objektą yra priskyręs administraciniams teisės pažeidimams darbo srityje. Taigi šio pažeidimo rūšinis objektas yra labai platus – darbo sritis. Pažymėtina, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų.
3.17. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, Institucija mano, kad VDI Klaipėdos skyrius nustatė ir pateikė pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, jog A. J., būdamas ūkininku, vykdančiu individualią žemes ūkio veiklą, 2019-10-03 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), leido dirbti lauko arimo darbus A. Č. (arė ūkininko A. J. nurodytą žemės sklypą ūkininkui A. J. priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini)), nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinęs, kad apie jo priėmimą į darbą teises aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Institucijos teigimu, ūkininko A. J. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog A. J. veiksmuose nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, padarė teisingas išvadas, kad byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų neabejotinai patvirtinti A. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
8. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti neginčytiną išvadą dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
9. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gal būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
10. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš A. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jis kaltinamas savo veiksmais pažeidęs DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
12. DK 42 straipsnio 2 dalis, inter alia (be kita ko), numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties formą, 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
14. Byloje nustatyta, kad 2019-10-03 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, A. Č. arė žemės sklypą ūkininkui A. J. priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien faktas, jog konkretus asmuo atliko tam tikrus darbus, savaime nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir tai, ar tarp konkrečių subjektų iš tikrųjų buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo už šių funkcijų atlikimą, darbo tvarkos, kitų darbo sąlygų ir pan. Taigi šiuo atveju yra būtina įrodyti tai, kad A. Č. ir A. J. iš tikrųjų siejo darbiniai santykiai, kurių egzistavimas nebuvo fiksuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka.
15. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J., be kita ko, nurodė, kad yra ūkininkas ir savo ūkyje dirba pats. Jis turi traktorių, kuriuo aria žemę, prie kurio yra kabinamas šešių korpusų plūgas. Nuvažiavęs į laukus pastebėjo, kad penki korpusai tolygiai aria dirvą, o šeštasis neužverčia tinkamai vagos. Pats nesugebėjo plūgų sureguliuoti, todėl nusprendė paprašyti A. Č., buvusio kolūkio traktorininko ir gero specialisto, patarimo ir nuvažiavo pas jį. Šis pažadėjo plūgus pažiūrėti kitą dieną. Kitos dienos rytą atėjo A, patarė kaip reguliuoti plūgus ir pasakė, kad reikėtų išbandyti, kaip aria ir paprašė leisti jam nuvažiuoti į netoliese (maždaug už kilometro) esantį jo turimą žemės sklypą. Jis davė traktorių A., nes kaime yra įprasta vienas kitam padėti, pasakė, kad už traktoriaus amortizaciją A. turės jam duoti kelis eurus, o jis pats išvežė grūdus. Tada jam paskambino A. R. iš Darbo inspekcijos ir pradėjo kalbėti apie kažkokius darbininkus. Vėliau nuvažiavęs į įvykio vietą pamatė, kad laukas, kurį arė A., priklauso V.. Kad A. Č. šia žeme naudojasi, jis sužinojo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
16. Kaip liudytoja teisme apklausta M. V. parodė, kad A. J. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Rugsėjo 1 d. buvo apsipirkti ir sutiko pažįstamą A. Č.. Šis paprašė leisti naudotis jos turima žeme ir ji sutiko, nes yra pensininkė ir žemė jai nereikalinga. Parėję namo jie pasirašė sutartį, kuria metams jam išnuomojo turimą 47 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet už žemės nuomą nieko neprašė. Nurodė, kad A. J. iš jos žemės nėra nuomojęs.
17. Byloje pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 23) patvirtina, kad M. V. priklauso 0,4700 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
18. Valstybinė darbo inspekcija, surašydama nelegalaus darbo tyrimo aktą ir administracinio nusižengimo protokolą, aplinkybių, kam priklauso žemė, kurią arė A. Č., nenustatinėjo ir nesiaiškino. Tai, kad A. Č. arė M. V. priklausantį žemės sklypą, Institucija nepaneigė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šios aplinkybės neginčija apeliaciniu skundu.
19. Kaip matyti iš byloje Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų pateikto vaizdo ir garso įrašo, A. J. patikrinimo metu teigė, kad ariamas žemės sklypas priklauso ne jam, nurodė, kad tai M. V. priklausantis žemės sklypas. Šie A. J. patikrinimo metu nurodyti duomenys byloje jokiais įrodymais nėra paneigti. Priešingai, byloje pateikti Registrų centro duomenys patvirtina, kad ariamas žemės sklypas nuosavybes teise priklauso M. V., kuri apklausiama kaip liudytoja teisme patvirtino, kad žeme pagal susitarimą leido naudotis A. Č..
20. Analogiškai parodė ir kaip liudytojas apklaustas A. Č.. Jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad rugsėjo 1 d. prie parduotuvės sutiko pažįstamą M. V., su ja išsišnekėjo dėl žemės, nes jis norėjo pasisodinti bulvių, burokų. Ši sutiko, kad jis naudotųsi jos turima žeme, todėl nuėję pas ją į namus pasirašė sutartį, kad jis galės metus laiko neatlygintinai naudotis jos žeme. Spalio mėnesį, gal spalio 2 d., pas jį į namus atvažiavo A. J. ir paprašė patarimo dėl plūgų sureguliavimo. Jis pažadėjo užeiti kitą dieną, nes tą dieną buvo užsiėmęs (tvarkė benzininį pjūklą). Kitą dieną jis nuėjo į dirbtuves, A. J. jau buvo prie traktoriaus, jam patarė, kaip reguliuoti plūgus ir pasakė, kad nuvažiavęs į dirvą pamatys, ar viskas gerai. Tada jis paprašė A. J., kad jam duotų traktorių apsiarti dirvą. Šiam sutikus, nuvažiavo į dirvą ir ją arė. Atvažiavo vyras su moterimi, parodė pažymėjimą, pasakė, kad iš Darbo inspekcijos. Pradėjo jį klausinėti, kieno traktorius, kieno žemė, jis pasimetė, nes jam pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Kadangi pasakė, kad A. J. traktorius, tai pasakė, kad A. J. ir žemė, nes dėl grasinimų nebežinojo, ką ir sakyti. Paskui liepė rašyti pasiaiškinimą, patikrino dokumentus, juos nufotografavo. Liepė rašyti, kad jis aria tą žemę. Taip ir surašė, nes buvo pasimetęs, išsigandęs dėl grasinimo policija. Po to atvažiavo A. J. į lauką su tais pačiais žmonėmis ir parsivežęs jį į dirbtuves išrašė kvitą susimokėti už traktorių, išrašė čekį, bet jis tada pinigų neturėjo, todėl pasakė, kad sumokės vėliau. Atsakydamas į teisėjo klausimą dėl pasiaiškinimo surašymo aplinkybių A. Č. nurodė, kad paaiškinime rašė tai, ką liepė ir diktavo rašyti Darbo inspekcijos pareigūnai, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs dėl grasinimo iškviesti policiją.
21. Aplinkybes, kad A. Č. pirminiais paaiškinimais remiantis negalima kategoriškai pripažinti, jog jis dirbo A. J. naudai ir jo nurodymu, iš dalies patvirtina ir pačios Darbo inspekcijos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota (3 įrašas, nuo 00:00:45) kaip darbo inspektorius klausia užvestame traktoriuje sėdinčio A. Č.: „Kur dirbat?“, šis atsako: „Niekur nedirbu, traktorių tvarkau“. Paklausus pastarojo, ar jis dirba pas A., A. Č. pakartoja: „Aš pas jį nedirbu“ ir nurodo: „Paprašė patvarkyti traktorių, išmėginti plūgus“. 4 vaizdo įraše užfiksuota, jog VDI pareigūnai A. Č. teigia, kad jei jis pasakys teisybę, atsakomybė bus A., jei meluos, atsakomybė bus jam, tada kvies policiją, tikrins, ar jis turi teisę vairuoti traktorių, ar yra blaivus. Šie duomenys rodo, kad A. Č. buvo daromas spaudimas, jis pasimetęs, nepaisant to, ir toliau tvirtina, kad jo A. tik paprašė paremontuoti traktorių ir viskas. Paklausus A. Č.: „Pas J. remontuojat?“, šis atsako: „Sakė pažiūrėti traktorių <...> aš tik paremontuoju ir viskas, kai paprašo, kai sugenda“. 5 vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. Č. VDI pareigūnams nurodo, jog A. J. paprašė jo sureguliuoti plūgus, pasakė, kad atvažiuos traktorininkas, ir A. Č., pakartotinai atsakydamas į VDI pareigūnų klausimus, patvirtina: „Man svarbu buvo sutvarkyti traktorių“. Paklausus pastarojo dėl atsiskaitymo, A. Č. Darbo inspekcijos pareigūnams nurodo, kad mainais jam leido apsiarti 1,5 ha lauką. Tada VDI pareigūnai vėl aiškina: „Pereikim į rimtą kalbą, arba mes kviesim policiją“, teigia: „Jūs nei teisių neturite, Jūs nieko neturite“ ir vėl klausia: ,, Jums kviesti policiją? Norit dar daugiau problemų“. Šie vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, rodo, kad A. Č. apklausos metu jam buvo daromas spaudimas, iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pats A. Č., paklaustas, kur dirba, iš karto nurodė, kad niekur nedirba, kad jo paprašė A. pažiūrėti traktorių ir pareguliuoti plūgus, apie tai, kad jis dirbtų pas A. J., nenurodė. Apskritai, iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pats A. Č. savo iniciatyva nieko neaiškino, tik pritarė darbo inspektoriaus išsakytiems teiginiams, kai šie, A. Č. nurodžius, kad pas A. J. nedirba, pradėjo jam grasinti policija, nurodydami, kad jei meluos, atsakomybė bus jam, kad tikrins vairavimo teises, nustatinės blaivumą, kitu atveju atsakys pats A. J., tendencingai uždavinėjo A. Č. menamus klausimus nurodydami, kad jis arė A. J. žemę ir pan., nors pastarasis aiškiai nurodė, kad pas A. J. nedirba, kad šis tik prašė sureguliuoti plūgus. Tokios tendencingos A. Č. apklausos, pastarajam darant spaudimą, metu gauti duomenys negali būti laikomi patikimais. Todėl A. J. rašytiniame paaiškinime, kuris, skirtingai nei visa jo apklausa, nebuvo filmuojamas (nors A. J. apklausa bei pastarojo paaiškinimo rašymo aplinkybės, skirtingai nei A. Č. paaiškinimo rašymo aplinkybės, buvo filmuojamos), užfiksuotos aplinkybės turi būti vertinamos itin kruopščiai ir pamatuotai ir jomis galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys. Kaip minėta, apklausiamas teisme A. Č. nurodė, kad pas A. J. nedirbo, tai užfiksuota ir jau minėtame Institucijos pateiktame vaizdo ir garso įraše, kuriame aiškiai girdėti, kaip A. Č. sako, kad pas A. J. nedirba, kad šis tik paprašė sureguliuoti plūgus. Ir nors A. Č. nurodo, kad žemė A., tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, taip jis pasako, kai pats darbo inspektorius jam kelis kartus nurodo, kad žemė yra A. J., ir kai A. Č. vis kartojama apie galimą policijos iškvietimą, tokiu būdu darant jam spaudimą ir kreipiant jį duoti paaiškinimus A. J. kaltinančia linkme.
22. A. Č. vaizdo įraše užfiksuotus teiginius apie tai, kad A. jo paprašė sureguliuoti traktoriaus plūgus ir kad šis jam leido savo traktoriumi apsiarti 1,5 ha žemės sklypą, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino A. J., kuris nuo pirminės apklausos nuosekliai tvirtino, kad A. Č. pas jį nedirba, pastarojo tik paprašė sureguliuoti traktoriaus plūgus ir šis sutiko, o jis jam davė savo traktorių apsiarti žemę, nes kaime įprasta vieni kitiems padėti. Tokie A. J. parodymai užfiksuoti ir VDI inspektorių pateiktame vaizdo įraše (9 vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. J. nurodo, kad davė A. Č. traktorių apsiarti savo 1,5 ha žemės ir patvirtino: „Jis mano žemės nedirba ir pas mane nedirba“, įvykio vietoje Darbo inspekcijos pareigūnams nurodydamas, kad žemė yra V., toliau esanti žemė – ūkininko iš (duomenys neskelbtini), ir pastariesiems parodo, kad jo turima žemė yra kairiau (13 vaizdo įrašas).
23. Nors A. Č. įvykio vietoje duoti paaiškinimai, užfiksuoti vaizdo įraše, ir jo teisme duoti parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir tapatūs (skiriasi jo parodymai dėl to, kieno laukas buvo ariamas, kas atvairavo traktorių į lauką, kaip jis pats atvyko į lauką ir kt.), tačiau dėl esminių aplinkybių – kad jis pas ūkininką A. J. nedirba, kad ariamas laukas A. J. nepriklauso - A. Č. parodymai nuo pat pradžių, tiek jį klausinėjant Darbo inspekcijos pareigūnams (vaizdo įrašų medžiaga), tiek duodant parodymus teisme buvo nuoseklūs ir sutampa su A. J. parodymais apie tai, kad A. Č. pas jį nedirbo, kad jis pastarojo tik paprašė sureguliuoti traktoriaus plūgus ir po to davė traktorių apsiarti turimą žemę. Tokie A. J. ir A. Č. parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.
24. Kita vertus, jei ir nesivadovauti liudytojo A. Č. parodymais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir VDI neįrodė, kad A. J. būtų turėjęs kokį nors interesą arti M. V. priklausantį žemės sklypą, šiam darbui samdė A. Č. ir žadėjo jam už darbą atlyginti. Dar kartą pabrėžtina, kad VDI pareigūnai nesurinko neginčytinų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kieno naudai dirbo A. Č. (savo, žemės savininkės M. V. ar traktoriaus savininko A. J.).
25. Byloje neginčytinai nustatyta, kad žemė, kuri patikrinimo metu buvo ariama A. Č., nuosavybės teise priklauso M. V.. Institucija neįrodė, kad A. J., kuris patikrinimo metu nurodė, kad ariama žemė nėra jo nuosavybė, jis jos nesinuomoja ir ja nesinaudoja, turėjo kokį nors interesą ją arti, tuo labiau, šios žemės arimui dar ir samdydamas darbuotoją. Tai leidžia tikėti A. J. parodymais ir kartu paneigia Institucijos teiginius, kad patikrinimo metu lauke traktoriumi, kuris priklauso A. J., žemę ariantis A. Č. dirbo pastarojo naudai. Nenustačius, kad A. J. turėjo kokį nors teisėtą pagrindą naudotis M. V. priklausančia žeme savo reikmėms, ar kad tarp M. V. ir A. J. buvo koks nors susitarimas, jog A. J. atlygintinai ar neatlygintinai suars M. V. žemę, Institucijos versija, neva A. J. davė nurodymą nelegaliai dirbančiam darbuotojui A. Č. arti M. V. žemę, neišlaiko elementarios loginės kritikos.
26. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nėra paneigta A. Č. ir A. J. versija, kad A. Č. M. V. priklausantį žemės sklypą arė savo nuožiūra ir interesais A. J. traktoriumi, kuriuo pastarasis jam leido pasinaudoti (kas savo esme yra civilinis teisinis sandoris) atsidėkodamas už patarimus, kaip sureguliuoti blogai veikusį traktoriaus plūgą.
27. Nors pirmosios instancijos teismas nesivadovavo į bylą pateikta žemės sklypo panaudos sutartimi, sudaryta tarp M. V. ir A. Č., nes ji nėra registruota viešame registre, ir kritiškai vertino pačios sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat nesivadovavo PVM sąskaita-faktūra, kurią A. J. išrašė A. Č. už pasinaudojimą traktoriumi, ir kasos pajamų orderiu, kuriuo buvo apmokėta ši sąskaita, nes, teismo nuomone, šios aplinkybės buvo nurodytos siekiant sustiprinti A. J. versiją, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės apskritai neturi jokios įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, kadangi šiais įrodymais galėtų būti grindžiami civiliniai teisiniai santykiai. Kaip minėta, šioje byloje esminė aplinkybė yra ta, kad A. Č. ariama žemė nepriklausė ir nebuvo valdoma ar naudojama ūkininko A. J.. Institucija šios aplinkybės nepaneigė ir neįrodė, kad A. J. turėjo kokį nors interesą ją arti ir šiam darbui samdė A. Č..
28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
29. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, A. J. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių A. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutarimas neskundžiamas.