Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi.

Patvirtino, kad veikė kartu jau dabar mirusiu K. L., kuris pasiūlė būti įmonės akcininku ir direktoriumi. Jis žadėjo mokėti jam atlyginimą, iki 700 Eur per mėn. Su K. L. pasiūlymu sutiko. L. jam sakė, kad jis tik bus direktorius, tačiau daryti jam nieko nereikės. Suprato, kad jis realiai direktoriumi nebus, jokių įmonės akcijų realiai neįgys, neperims buhalterijos, nevaldys turto, apie įmonės valdymą neturi jokio supratimo, o viskam vadovaus L. Galimai 2016-10-14 buvo 1-ąjame notarų biure, adresu Kėdainiai, J. Basanavičiaus g. 38, kur savo parašu patvirtino, kad perka įmonės „O.“ akcijas. Kur liepė, ten pasirašė. Suprato, kad realiai akcijų neįgyja, tik pasirašė, kad įgyja, jis jokių pinigų realiai už akcijas nemokėjo. Prisimena, kad buvo ir pas buhalterę U., ten taip pat pasirašinėjo, galėjo pasirašyti ir Sprendimą Nr. 7. Tą pačią dieną vyko ir į Registrų centrą, ten taip pat pasirašinėjo, įregistravo pasikeitusius duomenis. Visur vyko kartu su L. Tvirtina, kad pasirašė visus dokumentus, kurie nurodyti kaltinime. Policijoje jam dokumentus rodė, neneigia, kad ant dokumentų yra jo parašai. Su L. susitikdavo Šėtos autobusų aikštelėje, kur jis jam paduodavo dokumentus ir parodydavo, kur pasirašyti. Už pasirašymą gaudavo po 100 Eur, viso per tą laiką iš L. yra gavęs apie 500 Eur. Prisimena, kad per tą laiką yra buvęs ir mokesčių inspekcijoje, ten taip pat kažką pasirašinėjo. Visur važiuodavo su L.. Su O. buvo susitikęs tik pas notarę, kai įmonė buvo perrašyta jo vardu. L. jam sakė, kad padarė ir jo elektroninį parašą, tačiau kas jo parašu naudojosi - nežino. V., M. ir U. nepažįsta. I. Č., D. Č. pažįstami iš matymo, jie gyvena (duomenys neskelbtini). T. G. ir A. G. dirbo pas tą Č. Su Č. P. kartu užaugę, jis jau miręs. D. B. irgi dirbo pas Č. Toje situacijoje buvo apgautas, tuo metu stipriai gėrė, todėl juo ir pasinaudojo, nes jis nieko nesupranta apie įmonės valdymą. Jis yra psichiškai sveikas, niekas jo nevertė sutikti, o pasirašinėti sutiko, nes reikėjo pinigų. Jis nemoka pasakyti ne. Supranta, kad jis buvo padarytas netikru įmonės direktoriumi. Supranta, kad pasirašinėdavo, jog gauna pinigus. Vėliau įmonė buvo parduota kažkokiam rusui, dalyvavo perrašant, buvo pas notarą. Vėl pasirašė ir viskas. Gal jo notarė ir klausė, už kiek jis įmonę parduoda. Tvirtina, kad policijoje jo duoti parodymai yra teisingi. Prisipažįsta, kad suklastojo dokumentus, kurie minimi kaltinime, suvokdamas, kad ten duomenis melagingi, po ko tuo dokumentus pateikė oficialiosiose institucijose. Nors mano, kad nedalyvavo, kai buvo pardavinėjama technika ir ne visus taip ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusius liudytojus pažįsta, tačiau galėjo būti, kad būdamas kartu su L. pasirašinėjo technikos pardavimo dokumentus, tai yra galėjo ir dalyvauti, tačiau jokių pinigų už techniką negavo. Tikrai labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteismini tyrimas K. L. atžvilgiu nutrauktas pastarajam mirus (1 t., b. l. 133-159).

Liudytoja V. U. parodė, kad maždaug nuo 2007 m., jos vadovaujama UAB „F.“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su A. O. įmone, kuri nuo 2010 m., tikslios datos nepamena, tapo UAB „O.“. Nuo 2012 m. bendrovė užsiėmė grūdinių, ankštinių kultūrų ir rapsų auginimu. Nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo labai prastas derlius, jis nušalo, paskendo, negalėjo nukulti, todėl jau 2015 m. bendrovė ėmė „merdėti“ dėl pajamų neturėjimo, todėl A. O. jai pasakė, kad ruošiasi parduoti UAB „O.“ akcijas. Ji atsakė, kad netvarkys UAB „O.“ buhalterinės apskaitos vadovaujant naujam direktoriui. Abiejų pusių sutarimu paprašė nutraukti sutartį prieš parduodant akcijas, A. O. sutiko, tačiau realiai sutartį nutraukė jau naujasis vadovas, kai kartu su A. O. atvyko į jos darbo vietą. Dokumentą UAB „O.“ vienintelio akcininko Sprendimą Nr. 7, 2016 m. spalio mėn. 14 d.“, kuriuo M. S. atleidžia iš užimamų pareigų direktorių A. O., buvo paruošusi ji. Šį dokumentą paruošė A. O. prašymu. Jis, kai pardavinėjo įmonės „O.“ akcijas, buvo jos paprašęs suruošti reikalingus dokumentus, t. y. ne tik šį sprendimą, bet ir ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą, dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Dokumentus visada ruošdavo savo darbo vietoje, t. y. biure, Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), spausdindavo kompiuteriu. Kai paruošė „UAB „O.“ vienintelio akcininko Sprendimą Nr. 7, 2016 m. spalio mėn. 14 d. perdavė A. O. į rankas ar jos biure galėjo būti atvykęs A. O. su M. S. jį pasirašyti, jau tiksliai pasakyti negali, nes tikrai nepamena šio dokumento pasirašymo aplinkybių. Ji pamena, kad šį dokumentą paruošė būtent tą dieną, kai buvo forminamas įmonės akcijų pirkimas-pardavimas. Galimai po akcijų pardavimo sandorio, A. O. su M. S., prieš vykstant į Registrų centrą, buvo užėję į jos biurą ir pasiėmė šį paruoštą dokumentą, kurį galėjo tuo pačiu ir pasirašyti. M. S. vyko į Registrų centrą esantį Kėdainiuose. Į Registrų centrą ji jokių duomenų neperdavė elektroniniu būdu. Kaip mato parodytame prašyme registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo ir akcininko pakeitimo, tai duomenys rašyti ranka, o tai dažniausiai būna daroma, kai atvykstama į patį Registrų centrą. Dėl 2016 m. gegužės mėnesį parduotų direktoriaus A. O. M. S. keturių traktorių, nieko negali pasakyti. Paskutinį kartą UAB „O.“ buhalterinius dokumentus tvarkė 2016 m. lapkričio 11 d. Tą dieną elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį, daugiau jokių dokumentų UAB „O.“ niekur ir niekam neteikė (5 t., b. l. 13, 44-46, 49-51).

Liudytoja V. Ur. parodė, kad 2016 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, iš UAB „O.“ lizingu nusipirko kombainą „NEW HOOLAND“ už 82000 eurų. Visas šio kombaino pirkimo-pardavimo sąlygas derino tik su A. O. ir su bendrove, išdavusia paskolą šio kombaino įsigijimui. Kartus su kombainu A. O. jam leido pasinaudoti ir šio kombaino pjaunamąja (kederiu), kol nukūlė grūdus, po ko jam šį kederį grąžino nuvežęs į UAB „O.“ sandėlį. Su A. O. buvo sutaręs, kad kai turės pinigų, iš jo šį kederį nupirks. 2017 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, paskambino A. O. ir pasakė, kad turi pinigų įsigyti kederį. Jis atsakė, kad UAB „O.“ akcijas yra pardavęs ir jam jau nepriklauso kederis, kadangi jis nėra šios bendrovės vadovas. Jis davė naujojo bendrovės direktoriaus telefono numerį, juo paskambino ir pasakė ten atsiliepusiam asmeniui, kad nori pirkti jau anksčiau nusipirkto kombaino kederį, o jis sutiko jį parduoti. Atsiliepusiam asmeniui pasakė, kad apie tai su A. O. jau buvo kalbėta ir buvo suderinę šio kederio pirkimo – pardavimo sumą, kuri buvo apie 25 000 euru, kiek tiksliai neatsimena. Sutarė, kad susitiks rytojaus dieną ar po dviejų dienų, tiksliai neatsimena kada, prie UAB „O.“ sandėlio, kuriame ir yra jo perkamas kederis. Sutartą dieną ir sutartą valandą nuvyko prie sandėlio ir M. S. sumokėjo sutartą pinigų sumą grynais, kiek konkrečiai - neatsimena, tačiau sumokėjo tokią pinigų sumą, kuri ir įrašyta išrašytoje sąskaitoje. Asmuo, kuriam sumokėjo pinigus, prisistatė M. S. - naujuoju UAB „O.“ direktoriumi. Jis su savimi turėjo kažkokį išrašą, kuriame buvo surašyti UAB „O.“ rekvizitai ir jame buvo įrašyta, kad šios bendrovės direktorius yra M. S. Nekilo jokios abejonės, kad tas asmuo gali būti ne M. S., kadangi tas asmuo žinojo viską apie sandorio aplinkybes. Su juo kartu buvo dar vienas asmuo, atrodo jo vardas K., tačiau jis sandorio sudaryme nedalyvavo, jokių nurodymų M. nedavė. M. S. buvo apie 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, apie 170-180 centimetrų ūgio, trumpų tamsios spalvos plaukų, mano, kad jį atpažintų iš bendrų veido bruožų. Su M. suderino galutinę kederio pirkimo-pardavimo kainą, jam padavė sutartus pinigus, o jis V. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuos nori pateikti prie apklausos. Pasiėmęs šiuos dokumentus nuvažiavo iki savo namų ir atgal grįžo su traktoriumi, kuriuo kederį parsivežė į namus. Grįžus prie UAB „O.“ sandėlio pasiimti kederio, M. S. ir K. jau nebuvo, buvo tik atidarytos sandėlio durys, kad galėtų išsivežti kederį. Dėl šio sandorio aplinkybių tarėsi tik su M. S., su A. O. apie tai nieko nesitarė, jis šio sandorio sudaryme nedalyvavo, išskyrus tai, kad jam davė M. S. telefono numerį, kurio pasakyti negali, nes jo neišsaugojo. Daugiau jokių sandorių su UAB „O.“ neturėjo, kur yra M. S. ar UAB „O.“ buhalterinės apskaitos dokumentai nežino (5 t., b. l. 53). Papildomos apklausos metu V. Ur. parodė, kad 2016 m. birželio 14 d., kaip UAB „D.“ direktorius, iš M. S. pirko keturis traktorius, t. y. „FENDT 611XAVIER FAFORIT“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 9000 eurų, „T-150K“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 9500 eurų, „JUMZ-6“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 9500 eurų, „T-150 K“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 11000 eurų, viso už šituos traktorius sumokėjo 39000 eurų. Apie šių traktorių pardavimą sužinojo perskaitęs skelbime, kuris buvo patalpintas (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje. Šiuos traktorius jam pardavė M. S., t. y. tas pats asmuo, kuris jam vėliau pardavė kombaino pjaunamąją (kederį) 2017 m. sausio 6 dieną. Kiek žino, M. S. užsiima įvairios technikos, skirtos žemės ūkiui, pirkimu-pardavimu. M. S. ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Visus traktorius pasiėmė (duomenys neskelbtini) esančiame sandėlyje, kurio adreso nežino. Asmenį, iš kurio pirko traktorius, ir kombainą bei kederį atpažintų, asmuo buvo apie 30 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, apie 170-180 centimetrų ūgio, trumpų tamsios spalvos plaukų (5 t., b. l. 62-63). Papildomos apklausos metu V. Ur. parodė, kad patį A. O. pažįsta ne mažiau kaip 10 metų. Su juo bendrauja epizodiškai, tai yra juos labiau siejo darbiniai reikalai. Anksčiau A. O. užsiiminėjo mediena, po to ūkininkavo. Kaip minėjęs, kad dėl nupirkto kombaino „NEW HOOLAND“ visus klausimus dėl įsigijimo derino su pačiu A. O.. Apie techniką žinojo, nes buvo matęs, kad dar A. O. vadovaujant įmonei, jo ūkyje buvo įvairios technikos - traktorių, kederis ir kita. Tačiau dėl 2016 m. birželio mėn. pirktų keturių traktorių, kurie yra išvardinti 2018 m. kovo 22 d. apklausos protokole, apie jų pirkimą su A. O. net nekalbėjo. Jis nebuvo siūlęs šių traktorių pirkti. Kaip atsimena, (duomenys neskelbtini) skelbimo lentoje pamatė pakabintą skelbimą dėl technikos pardavimo. Prisimena, kad skelbime buvo nurodyta ne tik, kad parduodami šie keturi traktoriai, bet ir daugiau įvairios technikos. Kadangi sudomino tik traktoriai, susiskambino su pardavėju, kurio telefono numerio jau nurodyti negali, nes neturi išsaugojęs, ir su juo kalbėjo dėl traktorių pirkimo. Kiek pamena, kad telefonu susiskambinęs kalbėjo su M. S.. Šį asmenį labiau žinojo iš matymo, tačiau jokių su juo reikalų neturėjo. Kai telefonu susitarė susitikti, pamatęs M. S. atpažino, kad jį žino. Atsimena, kad M. S. kartu atvyko su K., kurio tikslios pavardės nežino. Tačiau ir patį K. pažinojo daugiau iš matymo, su juo nebendravo. Kai M. S. atvyko su K., tai ir jį prisiminė. Atsimena, kad daugiau pirkimo klausimus dėl traktorių derino su K. Prieš perkant traktorius juos vyko apžiūrėti. Kur dabar tiksliai stovėjo šie traktoriai nepamena, lygtai (duomenys neskelbtini). Perkamų traktorių būklė buvo gera - pakeisto padangos, perdažyti, sutvarkyti. Jų kaina atitiko tos dienos kainas. Net jų pardavimo kaina buvo didesnė, bet jis nusiderėjo. Kai su K. suderino traktorių pardavimo klausimus, tada susitarė kada susitiks ir sumokės pinigus. Tiksliai neatsimena, tačiau prieš perkant lyg davė avansą, kiek tiksliai – neatsimena. Datos tikslios neatsimena - 2016 m. birželio mėn., su K. ir M. S. susitiko ant Šėtos kelio. Kai susitiko, tai pinigus - apie 39 000 eurų grynais, padavė K. Matė, kaip kartu atvykęs M. S. savo ranka išrašė dokumentus, juos pasirašė. Kad perkami traktoriai anksčiau priklausė A. O. ūkiui, t. y. jo įmonei, iš karto nežinojo, nes niekas apie tai nesakė. Vėliau suprato, kad šie traktoriai anksčiau priklausė UAB „O.“. Kadangi gyvena kaimelyje, tai greitai sklinda kalbos. Be to, žinojo, kad K. ne iš vieno ūkininko yra pirkęs žemės ūkio techniką, ją Kėdainių mieste laikė kažkokiame sandėlyje, remontuodavo ir tą techniką perparduodavo. Už kokią kainą K. galėjo iš A. O. nupirkti šiuos traktorius, jam nėra žinoma. Perkamus šiuos keturis traktorius jis pirko ne kaip fizinis asmuo, o UAB „D.“ vardu. Anksčiau buvo šios įmonės vadovu, jau daugiau kaip metai šią įmonę yra pardavęs. Nupirktus traktorius naudojo įmonės veikloje, o kai pardavė įmonę, tai technika liko kaip įmonės turtas ir buvo perduota naujam vadovui. Ir šiandien pravažiuodamas mato, kaip šie traktoriai yra naudojami laukuose. Joks bankroto administratorius šių traktorių nepaėmė. Kad A. O. planuoja parduoti UAB „O.“ akcijas nežinojo, nes susitikus A. O. nieko neminėjo. Kad jis pardavė šią įmonę sužinojo vėliau iš kalbų. Dėl UAB „O.“ akcijų pardavimo sandorio nieko negali pasakyti, nes nežino. Netgi 2017 metų sausio mėn. pirkdamas kederį ant išrašytos sąskaitos matė, kad kaip UAB „O.“ direktorius pasirašė M. S., tačiau neskyrė tam dėmesio. Dėl minimo kederio pirkimo atsimena, kad telefonu buvo susiskambinęs su M. S. Su juo buvo susitikęs ir kartu važiavo iki angaro, kur tuo metu stovėjo parduodamas kederis. M. S. buvo pasakęs kederio kainą, jis kainavo virš 25 000 eurų. Tačiau kai nusprendė galutinai kederį pirkti, kartu su S. atvažiavo ir K. Su juo dar bandė paderinti perkamo kederio kainą, tačiau jis nenusileido. Tiksliai gali pasakyti, kad pinigus už perkamą kederį padavė K. Mokėjo grynais. Ar jam matant M. S. išrašė sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą. Kaip atsimena, M. S. su K. atvažiavo „Honda“, gal vyšnios spalvos. Bet anksčiau buvo atvažiavę lygtai „BMW“ markės automobiliu. Nors smulkiai įvykių aplinkybių nepamena, tačiau patvirtina, kad sandoriuose dalyvavo M. S. ir K. Pinigus abiem atvejais perdavė K., kuris pinigus skaičiuodavo. 2017 metais sužinojo, kad tas K. mirė. Kai buvo susitikęs su M. S., tai tikrai nepamena, kad jis būtų neblaivus. Tiek M. S., tiek K., kurio pavardės nežino, galėtų atpažinti, nes šiuos asmenis buvo ne vieną kartą matęs, juos žinojo iš anksčiau (5 t., b. l. 69-72).

Liudytojas D. B. parodė, kad jis yra ūkininkas. Nuo 2014 m. iki 2016 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „O.“ traktorininku. 2016 m. vasaros pradžioje, su tuometiniu UAB „O.“ direktoriumi A. O. susitarė, kad UAB „O.“ atliks žemės ūkio darbus (kūlimas, arimas, kultivavimas, sėjimas) jo ūkio žemėse, su juo suderino visų darbų atlikimo įkainius, sutarė, kad jam pinigus už atliktus darbus sumokės, kai gaus pinigus už perduotą derlių. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2016 m. spalio pradžios sutarti darbai buvo atlikti. Žino, kad A. O. pardavė savo bendrovę M. S.. 2016 m. gruodžio viduryje, tiksliau datos neprisimena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino M. S. ir paklausė, kada jis atsiskaitys su jo vadovaujama UAB „O.“ už atliktus darbus. Jam pažadėjo paskambinti, kai gaus pinigus už parduotą derlių. Kai po kelių dienų pinigai buvo pervesti, dalį pinigų nuo sąskaitos nusiėmė grynais, o kitą dalį pinigų grynais turėjo namuose, todėl surinkęs visus sutartus pinigus paskambino M. S., su kuriuo susitiko prie parduotuvės „Aibė“, esančios Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje. M. S. atvyko su draugu K. L.. Jis M. S. padavė virš 20000 eurų, tiksliai sumos neatsimena, tačiau padavė tiek pinigų, kiek jie buvo jau anksčiau sutarę su A. O. už atliktus darbus. M. S. pasiėmė paduotus pinigus ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, šiuose dokumentuose pasirašė ir po vieną šių dokumentų egzempliorių jie pasidalino. Dokumentuose buvo įrašyta tiksli suma, kurią jis padavė M. S., dokumento surašymo data buvo ta, kurią ir padavė pinigus. Po to daugiau jokių sandorių su UAB „O.“ jis ir jo ūkis neturėjo (5 t., b. l. 79, 85-86).

Liudytoja D. V. nurodė, kad yra ūkininkė. 2016 m. rudenį, tiksliau datos neprisimena, prie Pagirių kaimo, Kėdainių arba Ukmergės rajono, parduotuvės rado skelbimą apie parduodamą traktorinę šienapjovę. Paskambino nurodytu telefonu ir susitarė dėl šios šienapjovės kainos, pristatymo į Mikėnų kaimą. Kas pardavinėjo šią šienapjovę nežino, tų žmonių nepažinojo ir nepažįsta. Ne vėliau kaip po dviejų dienų, tikslios datos neatsimena, jai paskambino šienapjovės pardavėjas ir pasakė, kad jau atvežė į nurodytą vietą. Kadangi jos tuo metu namuose nebuvo, susitarė susitikti prie Pagirių kaime esančios parduotuvės, kur ir rado skelbimą apie parduodamą šienapjovę. Kas, kaip ir su kuo atvežė šią šienapjovę į jos žemę nežino, ji nematė to. Prie šios parduotuvės sutiko 2 apie 25-30 metų amžiaus vaikinus. Vienas jų buvo apie 170-175 centimetrų ūgio, trumpų plaukų ir buvo normalaus kūno sudėjimo. Kitas buvo irgi apie 170-175 centimetrų ūgio, trumpų plaukų, jis buvo stambaus kūno sudėjimo. Šių asmenų neįsidėmėjo, jų neatpažintų, tačiau jie buvo atvykę, lygtai, sportinio tipo automobiliu, kurio markės nežino, o spalva atrodo buvo raudona. Sutartus pinigus perdavė vienam iš jaunuolių, kuriam - tiksliai neatsimena, o pinigus pasiėmęs asmuo jai išrašė PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, po vieną šių dokumentų egzempliorių pasidalino. Ar pasirašė jo pasiimtų šių dokumentų egzemplioriuose - neatsimena. Šiuose dokumentuose buvo įrašyta tiksli suma, kurią ir padavė šienapjovės pardavėjui, dokumento surašymo data buvo ta, kurią ir padavė pinigus. Po to daugiau jokių sandorių su šiais asmenimis ji ir jos ūkis neturėjo, pardavėjo telefono numerio nėra išsaugojusi. Pagal turimus dokumentus mato, kad šienapjovę įsigijo iš UAB „O.“, iki tol apie šią bendrovę ir jos veiklą bei vadovus nieko nežinojo (5 t., b. l. 95).

Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „O.“ direktorių M. S. pažįsta iš matymo, asmeniškai jo nepažįsta. Žino kad jis gyvena tame pačiame miestelyje, Kėdainių rajone, kur ir pats gyvena. Jis UAB „O.“ jokių žemės ūkio darbų neatliko. Nuo 2014 metų bandė ūkininkauti, bet išvyko į Norvegiją ir paliko įgaliojimą su žemės ūkio darbais tvarkytis D. Č., kuris ir pirko iš UAB „O.“ žemės ūkio darbų paslaugas. Už atliktus žemės ūkio darbus, pagal išrašytą 2016 m. gruodžio 6 d. sąskaitą, UAB „O.“ direktoriui M. S. grynais pinigais buvo išmokėta 19 005,75 eurų, tačiau jis pats asmeniškai nemokėjo, už atliktus darbus pinigus galėjo sumokėti tik D. Č., nes jis turėjo jo pasirašytą įgaliojimą ir viską tvarkė. Ant 2016 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvito serija - MS Nr. 008, grafoje „sumokėjau A. G.“ pripažįsta, kad parašas panašus į jo. Neprisimena kada ir kur galėjo pasirašyti šį dokumentą. Gal galėjo jį pasirašyti, kai buvo grįžęs į Lietuvą iš Norvegijos. Nežino, negali paaiškinti apie šio dokumento pasirašymo aplinkybes. Nuo kada iki kada buvo iš Lietuvos išvykęs į Norvegiją tiksliai jau neprisimena. Šiuo metu dirba pas D. Č. ūkyje. Kad atpažįsta M. S., kuriam sumokėjo pinigus už atliktus žemės ūkio darbus, parodė atpažinimo veiksmą atlikusiam pareigūnui, bet šiaip tai pinigų jam nemokėjo, tik atpažino, kaip S. (5 t., b. l. 100-101, 110-112).

Liudytojas T. G. parodė, kad M. S. pažįsta, nes gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitikdavo su UAB „O.“ darbuotoju K., kuris ir derindavo visus darbus. Jokių apskaitos dokumentų nebuvo, atsiskaitydavo grynais pinigais, jokių dokumentų neturi. Jis pats jokių darbų UAB „O.“ neatliko, o šios įmonės darbuotojai kultivavo ir arė jam laukus. Kiek atsimena, pinigus mokėjo įvairiomis sumomis, po 1000 eurų ir panašiai, kada ir kiek kartų neatsimena. Visada bendravo su K., kuris jo žiniomis yra miręs. Su M. nebendraudavo, nes jis buvo „pijokas“. Viską derino su K. L.. Nežinojo, kur dirba K. L.. Pinigus už darbus susitikus mokėjo K. L.. Patvirtino, kad ant išrašytos 2016 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito yra jo parašas, kad sumokėjo pinigus. Pamena, kad, lygtai, K. L. buvo kartu automobiliu atvažiavęs su M. S.. Tikslių aplinkybių jau neprisimena. Kas išrašė dokumentus nematė. 2018 m. lapkričio 7 d. atpažinimo iš fotonuotraukos protokole pasirašė, kad jis atpažįsta M. S., kuriam sumokėjo pinigus, tačiau jis pareigūnui nurodė, kad pažįsta M. S., bet tikrai nesakė, kad M. S. sumokėjo pinigus. Kodėl pareigūnas taip įrašė - nežino. Jis neskaitė, ką pareigūnas surašė, nes nebuvo įmanoma perskaityti, bet protokolą pasirašė (5 t., b. l. 117-118, 125-127).

Liudytojas D. Č. apklausos protokole parodė, kad prieš kelis metus, tiksliai datos neprisimena, kreipėsi į UAB „O.“ direktorių A. O., kurio patalpos buvo Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), dėl grūdų džiovinimo paslaugų. Prieš metus susitikęs su UAB „O.“ darbuotoju K. L. jis užsiminė, kad UAB „O.“ parduodama grūdų džiovykla ir teleskopinis krautuvas. Su K. L. ir vyko pokalbis dėl sutarties pasirašymo, daiktų kainos, apmokėjimo už perkamą techniką. Nusipirkus minėtas prekes: grūdų džiovykla liko grūdų sandėlyje – Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), gatvės ten nėra. Teleskopinį krautuvą jis parsivarė pats į savo ūkį. Jokios nupirktos transportavimo technikos nebuvo. Nusipirktos technikos niekam nepardavė. Jo apskaitoje buvo apskaitytas prekių pirkimas iš UAB „O.“. Dažniausia už perkamas prekes, techniką atsiskaito grynais pinigais. Pinigus skirtus pirkti prekėms iš UAB „O.“ jis nusiėmė iš DNB banko (šiuo metu LUMINOR), jam priklausančios ūkio sąskaitos. Pinigai buvo sumokėti K. L. Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, susitikus su juo gatvėje. Pinigus jam perdavė D. Č. automobilyje. K. L. perdavė visus pinigus iš karto. Už teleskopinį krautuvą davė 33 275 eurus, o už grūdų džiovyklą 50 094 eurus. K. L. yra miręs (5 t., b. l. 132-133).

Papildomos apklausos metu D. Č. parodė, kad K. L. pažįsta nuo paauglystės. Kadangi jisai buvo žymiai vyresnis už jį, tai draugai nebuvo. Tačiau susitikus visada pasisveikindavo, pabendraudavo. Jisai dažniausiai vairuodavo sportines mašinas, turėjo jų ne vieną, labiau užsiimdavo verslu - tai pirkdavo ir parduodavo mašinas, buvo metas kai jisai supirkinėdavo grūdus ir juos parduodavo. Pats kažkada jam buvo padėjęs išvežti grūdus, tai po to buvo kviečiamas į Mokesčius aiškintis, nes K. L. lygtai nesumokėjo PVM-o. Jisai gyveno už poros kilometrų nuo jo namų. K. L. sportavo, nebuvo mėgėjas alkoholio, mirė dėl sveikatos problemų. M. S. pažįsta jau virš 10 metų, kadangi gyvena tame pačiame miestelyje, lankė tą pačią mokyklą. Kaip ir visuose kaimuose vieni kitus pažįsta. Su juo dažniausiai pasisveikindavo, bet nebendraudavo. M. S. dažniausiai pas ūkininkus būdavo samdomas kaip pagalbinis darbuotojas, piktnaudžiavo alkoholiu. Kol jo mama gyveno Lietuvoje, tai M. ne taip gerdavo, bet jai išvykus į užsienį, nebuvo kam sudrausminti. UAB „O.“ vadovą A. O. pažįsta jau nuo seniai, kadangi ir D. Č. tėvas su juo pažįstami. A. O. nuo senų laikų ūkininkavo, turėjo nemažai technikos. Ir jam pačiam teko ne kartą dirbti su jam priklausančia technika. Kaip ūkininkai, vienas kitam visada padėdavo. Be to ir pats A. O. nevengė darbo ir dirbdavo. Tačiau jam prasidėjus problemoms su sveikata, jisai ne vieną kartą buvo minėjęs, kad jau negali ūkininkauti ir viską ketina baigti. Kodėl A. O. UAB „O.“ akcijas pardavė M. S., nežino. M. S. pastoviai matydavo kartu su K. L.. Kodėl jie abu būdavo ir kas juos siejo, nežino. Dėl technikos pirkimo visus klausimus derino tik su K. L.. Jisai pasakė kad pardavinėjama „O.“ technika, su juo buvo suderinta kaina ir pats jam į rankas už perkamą techniką sumokėjo pinigus. Patikslina, kad su UAB „O.“ buvo sudaręs šiuos sandorius - nekilnojamo turto pirkimas už 9000 eurų, grūdų džiovyklos už 50 094 eurų, teleskopinio krautuvo už 33 275 eurų ir vilkiko priekabos už 15 730 eurų pirkimų. Sandoriai buvo įvykę 2016 metų pabaigoje ir 2017 m. pradžioje. Dėl šių sandorių su UAB „O.“ jis buvo kviečiamas ir tikrinamas Kauno VMI ir Kėdainių VMI. Tenai buvo pateikti visi dokumentai - išrašytos sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai. Perkamos technikos kaina tuo laiku buvo tinkama, netgi pigiau įsigijo ir jos būklė buvo gera. Už šią perkamą techniką galima buvo ir brangiau prašyti. Nupirktą techniką naudojo savo ūkyje. Tačiau 2018 metais lapkričio mėnesio pabaigoje atvažiavo bankroto administratorius ir išsivežė teleskopinį krautuvą. Kodėl jisai išsivežė krautuvą, jam jokių dokumentų nepaliko. Tuo pačiu bankroto administratorius išsivežė ir mamai priklausantį sunkvežimį ir puspriekabę, kurią jinai pirko iš UAB „O.“. Paaiškina, kad kai jis K. L. sumokėjo pinigus už perkamą techniką, jisai atsivežė jau išrašytas sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus. D. Č. matė, kad dokumentai išrašyti UAB „O.“ M. S. vardu. Tada ir suprato, kad jau ne A. O. yra vadovas, o M. S.. Kadangi jam nelabai domino aplinkybės, dėl įmonės vadovų pasikeitimo ir kodėl M. S. patapo direktoriumi, jis ir nieko K. L. neklausinėjo. Šiemet kovo mėnesį pas jį buvo atvykęs tyrėjas ir davė iš nuotraukų atpažinti M. S.. Atpažino M., nes jį pažįsta seniai. Buvo tyrėjui sakęs, kad M. būdavo su kitu žmogumi, tai yra su K. L.. Tačiau į protokolą tyrėjas įrašė, kad M. S. sumokėjo pinigus už perkamą techniką. Ne M. S. mokėjo pinigus, o K. L. padavė į rankas ir pinigus padavė susitikus miestelio aikštelėje. K. L. važinėjo su „vyšnine Honda“. Jam A. G. 2016 metais buvo surašęs notarinį įgaliojimą tvarkyti jo ūkio dokumentus, tai yra jo visą ūkį. Pats A. G. buvo išvykęs į Norvegiją. UAB „O.“ buvo atlikęs A. G. ūkyje žemės ūkio darbus - arimas, kultivavimas, sėjimas, tai rudens sezono darbai. „O.“ buvo išrašyta sąskaita 19 005, 75 eurų sumai. Ant šios išrašytos sąskaitos pasirašė pats D. Č., kaip įgaliotas asmuo. Ant 2016 m. gruodžio 6 d., Pinigų priėmimo kvite ne jo pasirašyta. Mato, kad įrašytas A. G.. Šio dokumento pasirašymo aplinkybių nepamena. Tiksliai nepamena, ar jis nurodytą sumą sąskaitoje už žemės ūkio darbus sumokėjo ir kam. Jeigu pats mokėjo, tai tikrai būtų pinigus padavęs K. L.. A. G. jau antri metai dirba pas jį ūkyje, oficialiai. Minėjo, kad jam teko matyti A. O. turimus traktorius. Kaip pamena buvo rusų gamybos, važiuojantys. Tačiau negali tiksliai pasakyti kokia A. O. įmonės turimų traktorių vertė buvo 2016 metų gegužės mėnesio laikotarpiu. Visi derinimai, dėl pirkimo, buvo tik su K. L., ar jisai buvo „O.“ darbuotojas nežino. O kodėl M. S. buvo paskirtas vadovu, spėja, kad tik „parašams dėti“ (5 t., b. l. 146-149).

Liudytoja I. Č. parodė, kad yra ūkininkė, užsiima grūdinių kultūrų auginimu. Ieškojo pirkti technikos. Buvęs sutuoktinis R. Č. su ja susisiekė ir pasakė, kad jo pažįstamas M. S., kuris yra UAB „O.“ direktorius, pardavinėja žemės ūkio techniką, taip pat ir sunkvežimius. R. Č. pasakė, kad sunkvežimis kainuos 39930 eurų. Jis sutiko įsigyti, kadangi, kaip suprato, sunkvežimis buvo geras, su puspriekabe, už prieinamą kainą. Pati asmeniškai apžiūrėti sunkvežimio nevažiavo, su UAB „O.“ direktoriumi M. S. nekontaktavo, su juo visus reikalus dėl sunkvežimio „Scania“ pirkimo, jo atsivežimo ir kitus reikalus derino buvęs sutuoktinis R. Č.. 2016 m. lapkričio 10 d., kartu su R. Č. susitiko su M. S. Šėtos miestelyje, aikštelėje, esančioje šalia Šėtos miestelio mokyklos, kur R. Č. M. S. už perkamą sunkvežimį sumokėjo 39930 eurų su PVM. Sumokėta buvo grynais pinigais, visa suma iškarto. Pinigus prieš susitikimą su M. S. ji padavė R. Č., kuris tuos pinigus ir padavė M. Ji pirko pati, tik pinigus padavė jos buvęs sutuoktinis. PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą išrašė M. S., ji tik pasirašė. Nelabai gerai prisimena, bet ar R. Č. ar D., ar pats M. S. atvarė tą nupirktą sunkvežimį į jos ūkio dirbtuves, esančias Kėdainių rajone, Petraičių kaime. Pirktas sunkvežimis buvo apskaitytas žemės ūkio veiklos apskaitoje. Kai pirko sunkvežimį „Scania“ turėjo grynųjų pinigų, kadangi buvo pardavusi grūdus bei buvo nemažai nusiėmusi grynųjų pinigų iš savo sąskaitos, esančios Luminor banke. Sunkvežimio niekam nepardavė, juo yra dirbama jos ūkyje. M. S., iš kurio pirko sunkvežimį, atpažinti galėtų, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), pati jį pažįsta iš matymo, pasisveikina (5 t., b. l. 154-157).

Liudytoja E. M. parodė, kad pati apie transporto priemonės – traktoriaus įsigijimą iš UAB „O.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nieko pasakyti negali, kadangi visus reikalus, t. y. dėl traktoriaus, paieškos, pirkimo, gabenimo, dokumentų ir vėliau pardavimo, tvarkė jos žentas R. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji šiuo atveju su R. Č., kuris yra ūkininkas, kalbėjo tik tiek, kiek ūkiui reikalingas traktorius, kurio įsigijimui buvo reikalingi pinigai. Tuo metu ji turėjo grynųjų pinigų namuose ir sutiko sumokėti už traktorių. 2016 metais gruodžio mėnesio pradžioje R. Č. ji davė 19 965 eurų grynais pinigais. Vėliau R. Č. jai į namus atvežė pasirašyti 2016 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija MS numeris 006 ir 2016 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MS numeris 007. Taip pat jos, kaip ūkininkės, buhalterinėje apskaitoje minėtas traktorius buvo apskaitytas. Kokiu būdu už traktorių atsiskaitė R. Č. UAB „O.“, pasakyti negali, kadangi nežino ir nesidomėjo. Maždaug po metų ji pasirašė traktoriaus pardavimo dokumentus, kuriuos jai atvežė R. Č., už parduotą traktorių jai grąžino 19 965 eurus. Tokių atvejų, kad būtų sumokėjus savo nuosavomis lėšomis, buvo ir daugiau. Daugiau apie traktoriaus įsigijimą iš UAB „O.“ nieko paaiškinti negali, kadangi visus reikalus ir dokumentus tvarko R. Č. (5 t., b. l. 170-172).