Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems A. T. (A. T.), I. T. (I. T.) ir jų atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

civilinio atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato įgaliotiesiems atstovams Astai Motiejūnaitei ir Večislavui Burneikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. KALTINIMO, DĖL KURIO BYLA BUVO PERDUOTA NAGRINĖTI TEISME, ESMĖ

D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, viršijo jam suteiktus įgaliojimus – vykdydamas tarnybines pareigas, peržengdamas būtinosios ginties ribas, kai gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, siekdamas sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiesiogine tyčia jį nužudė ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė fizinis asmuo, juridinis asmuo – Lietuvos policija ir valstybė, o, būtent: jis, būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialistu, vykdydamas pagal tarnybines pareigas priskirtas funkcijas, reaguodamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų priskirtą iškvietimą – pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką prieš medikus, atvykusius pas pacientą, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialistu E. R. (policijos pajėgų vienetas (toliau – PPV) Nr. V1924) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialistais L. M. ir A. D. PPV Nr. V1931, 2023 m. gruodžio 12 d., apie 14 val. 44 min., atvyko į gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pasitikę medikai paaiškino, kad juos užpuolusi ir psichikos sveikatos sutrikimų turinti moteris užsidariusi savo namuose, D. Š., nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr.5-V-420 patvirtinto „Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas“ (su vėlesniais 2021 m. liepos 9 d. pakeitimais Nr. 5-V-524, 2022 m. kovo 30 d. Nr.5-V-358, 2022 m. gegužės 7 d. Nr. 5-V-522) aprašo reikalavimų, kuriame įtvirtinta nuostata, kad „policijos pajėgoms įvykio vietoje vadovauja pirmojo į įvykio vietą atvykusio PPV vyresnysis pareigūnas, kuris asmeniškai atsako už veiksmų įvykio vietoje teisėtumą, kokybę bei rezultatyvumą ir kurio nurodymai privalomi visiems įvykio vietoje dirbantiems policijos pareigūnams“, netinkamai vadovavo ir nekoordinavo policijos pareigūnų veiksmų įvykio vietoje, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. vasario 15 dienos įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinto „Specialiųjų policijos pajėgų pasitelkimo ir jų kompetencijų reaguoti į didesnio pavojingumo įvykius aprašas“ aprašo reikalavimų, įtvirtinančių nuostatą „jei sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais nekelia grėsmės, užmegzti kontaktą < ... >“, žinodamas, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo A. T. turi psichikos sveikatos sutrikimų ir neadekvačiai reaguoja į situaciją, tokiam asmeniui suprantamai neprisistatė ir nepaaiškino A. T., tuo metu buvusiai gyvenamojo namo viduje ir niekam nekėlusiai grėsmės, atvykimo tikslo ir reikalavimų pagrindo, kartu su kitais įvykio vietoje buvusiai policijos pareigūnais reikalavo, kad pastaroji išeitų į lauką ir taip sukėlė konfliktinę situaciją bei nulėmė agresyvų jos elgesį, dėl ko A. T., jau būdama namo kieme, su peiliu rankoje puolė namo kieme tuo metu buvusius policijos pareigūnus ir medikus. Tuo metu, kai A. T. su peiliu rankoje pradėjo artintis prie D. Š., jis, viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą „gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves“, 28 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kad „šaunamieji ginklai < ... > gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai“, 28 straipsnio 2 dalyje 3 ir 5 punktuose nustatytą teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį „gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi“ ir „sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai“, nesant neišvengiamo būtinumo nedelsiant sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, A. T. besiartinant prie jo su peiliu rankoje, pirmojo ir paskesnių šūvių metu jai nesant tokiu atstumu, kuriam esant galėtų kilti akivaizdi ir reali grėsmė aplinkinių gyvybei ir sveikatai, nesant jos veiksmams akivaizdžiai ir realiai pavojingiems, neteisingai įvertinęs būtinosios ginties situaciją ir dėl to gynybai aiškiai neatitinkant kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nesant neišvengiamo pavojaus asmens gyvybei ir sveikatai ir tokiu būdu neišvengiamo būtinumo naudoti šaunamąjį ginklą, turėdamas galimybę kitais būdais veikti esamoje situacijoje ir nenaudoti šaunamojo ginklo, peržengdamas būtinosios ginties ribas, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro pistoletą „GLOCK 19“ Nr. LRR489, tyčia šovė penkis kartus į A. T., padarydamas du šautinius kiaurinius kairės šlaunies sužalojimus, po vieną šautinį kiaurinį sužalojimą abejose plaštakose: šautinę kiaurinę kairės plaštakos žaizdą, šautinę kiaurinę dešinės plaštakos žaizdą su naginės falangos amputacija ir antro piršto pirštakaulių skeveldriniais lūžiais, vieną šautinį kiaurinį kairio dilbio sužalojimą – sužalojimus, visumoje ir atskirai vertinamus nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų, dvi šautines kiaurymines pilvo žaizdas – sužalojimus, visumoje ir atskirai vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko prasidėjus vidiniam kraujavimui, kurį sukėlė du šautiniai kiauryminiai pilvo sužalojimai su plonžarnių, plonžarnių pasaito ir aortos pažeidimais, nukentėjusioji A. T. mirė. Tokiu būdu D. Š., viršydamas įgaliojimus, veikdamas priešingai tarnybos interesams ir veiklos principams, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė A. T. ir taip pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves, pažemino pareigūno vardą, sumažino pasitikėjimą valstybe ir valstybės institucija – Lietuvos policija, sumenkino jų autoritetą ir pasitikėjimą visuomenėje, dėl ko didelę žalą patyrė fizinis asmuo, juridinis asmuo – Lietuvos policija ir valstybė.