- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-276-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- G. V., T. V.
- Ieškovas
- R. Z.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-180-650/2020, kuria išspręstas ieškovo R. Z. prašymas dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams T. V. ir G. V., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Z. pateikė teismui ieškinį atsakovams T. V. ir G. V., prašydamas nustatyti, kad atsakovas T. V. nėra P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatyti, kad ieškovas R. Z. yra P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. 2020-01-14 ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo prašydamas nutraukti civilinę bylą. Nurodė, kad gavus ekspertizės išvadas, jog ieškovas nėra P. V. tėvas, tolesnis bylos nagrinėjimas neteko prasmės. Ieškovas prašė teismo grąžinti 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovės G. V. veiksmai, dėl kurių byla buvo inicijuota, iki bylos iškėlimo atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymu atlikti vaikui ekspertizę, atsakovė niekada nepranešė ieškovui, kad abejoja jo tėvyste, todėl prašė iš atsakovės ieškovui priteisti jo patirtas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 285,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą.
2. Atstovei G. V. atstovausi atstovė sutiko su ieškovo atsisakymu nuo ieškinio, tačiau nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu yra keturių vaikų mama, jai priklauso socialinės išmokos, teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iki ieškinio pateikimo pati atsakovė kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir bandė spręsti situaciją dėl tėvystės nustatymo. Atsakovė tikėjo ieškovo tėvyste, tačiau dėl sveikatos problemų ir susilaukto ketvirto vaiko ji negalėjo inicijuoti ieškinio anksčiau, todėl ieškovas turėtų prisiimti patirtas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 28 d. nutartimi priėmė ieškovo R. Z. atsisakymą nuo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo atsakovams T. V., G. V. ir civilinę bylą nutraukė. Nutarė grąžinti ieškovui R. Z. 56,00 Eur žyminio mokesčio ir ieškovui iš atsakovės G. V. priteisė 542,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nutraukdamas civilinę bylą grąžino ieškovui 75 procentus už šį ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,00 Eur. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas ieškinį teikė teismui pagrįstai manydamas, kad vaiko biologiniu tėvu yra būtent jis, atsakovė G. V. savo veiksmais leido ieškovui taip manyti, be to, byloje yra atsakovės rašytinis sutikimas, kuriame ji neneigia ieškovo tėvystės. Atsakovė G. V. teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodė teismui savo neatvykimo priežasčių; be to, tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė ketvirtas vaikas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad atsakovė G. V. nebuvo visiškai sąžininga šalis ir jos procesinio pasyvumo ieškovo ieškinio atžvilgiu nepateisino. Teismas sprendė, kad šio ieškinio inicijavimą bei ieškovo susidariusias bylinėjimosi išlaidas lėmė ir pačios atsakovės G. V. nederamas elgesys, todėl, įvertinęs sunkią atsakovės šeimos turtinę padėtį, iš atsakovės G. V. ieškovo R. Z. naudai priteisė pusę, t. y. 542,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą ir teismo ekspertizės atlikimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė G. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nepriteisti iš atsakovės ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo R. Z. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Pažymi, kad nors pati atsakovė sąžiningai tikėjo, kad P. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. Z. dukra, ieškovui buvo minėjusi, kad pati kreipsis dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Atsakovei 2019-08-16 buvo suteikta teisinė pagalba dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau tuo metu ji viena augino 3 mažamečius vaikus bei dar laukėsi ketvirtojo vaiko, todėl ši situacija apsunkino efektyvų dokumentų tvarkymą, kurie buvo būtini nemokamai teisinei pagalbai gauti bei savarankiškai pradėti bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Be to, atsakovei yra paskirtas socialinis darbuotojas, kuris padeda susivokti ir tvarkytis buityje, todėl, apeliantės nuomone, šiuo atveju ieškovas buvo nepakankamai kantrus bei savarankiškai nusprendė pradėti civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo nepriskiriamos prie sudėtingų bylų kategorijos, todėl mano, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg užaukštintos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista tik dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.
7. Pirmosios instancijos teismas sumažino iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1085 Eur iki 542,50 Eur motyvuodamas tuo, kad šio ieškinio inicijavimą bei ieškovo susidariusias bylinėjimosi išlaidas lėmė ir pačios atsakovės G. V. nederamas elgesys. Apeliantė atskiruoju skundo prašo nepriteisti iš jos ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
8. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
9. Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. nutraukus teismui bylą dėl to, jog teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-360/2010). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
10. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas turėjo teisinį pagrindą pareikšti ieškinį dėl, jo nuomone, abejonių keliančios tėvystės. Taigi, pripažintina, kad ieškovo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos buvo sąlygotos jo paties inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui atsisakius ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo paaiškėjus, kad jis nėra atsakovės dukters tėvas. Apeliacinės instancijos teismas vertina atsakovės rašytinį sutikimą, kuriame ji neneigia ieškovo tėvystės, be to, ieškovui buvo minėjusi, jog pati kreipsis dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Vertindamas tokį šalies procesinį elgesį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė nepasinaudojo galimybe šį ginčą spręsti neteisminiu keliu, paprasčiausiai atliekant DNR ekspertizę. Pati apeliantė pripažįsta, kad jai valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo suteikta po ieškovo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pateikimo. Šiuo atveju teismas vertino apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji viena augina 3 mažamečius vaikus ir dar laukėsi ketvirtojo vaiko, todėl iš atsakovės priteisė tik pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad atsakovė G. V. elgėsi pasyviai, nebuvo visiškai sąžininga šalis, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia argumentu, kad civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo, nepriskiriamos prie sudėtingų bylų kategorijos, todėl mano, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg užaukštintos.
12. Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas maksimalų dydį. Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta rekomendacijose. Teismas gali sumažinti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis yra neprotingai didelis. Šiuo atveju apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, tačiau jokių argumentų jų dydžiui paneigti, nepateikė.
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.