- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- I-2624-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00304-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Marijampolės pataisos namus atvyko 2016 m. balandžio 21 d. ir buvo patalpintas į karantino kamerą, kurioje buvo apie savaitę. Joje buvo 10 nuteistųjų, buvo laikomas perpildytoje kameroje. Patalpoje nebuvo lango į lauką tik į koridorių, buvo netinkama ventiliacija. Karantino patalpoje visi rūkė, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Nurodė, jog kreipėsi į pareigūnus, jog yra nerūkantis, tačiau jis nebuvo patalpintas su nerūkančiais asmenimis. Patalpoje buvo tik vienas tualetas ir viena kriauklė, tualetas tupimas. 2016 m. gegužės mėnesį buvo paskirtas į 6 gyvenamąją patalpą, joje gyveno nuo 11 iki 13 nuteistųjų, patalpa buvo per maža tokiam skaičiui asmenų. Minėtoje patalpoje gyveno iki 2016 m. lapkričio 7 d. Sanitariniame mazge buvo 3 unitazai ir 3 pisuarai, nebuvo užtikrintas privatumas. Be to, į 6 būrio sanitarinį mazgą eidavo ir 7 būrio nuteistieji. Vėliau buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas. Nuo 2016 m. lapkričio 7 d. buvo kameroje vienas, tualetas tupimas, neatitvertas. Tualetas arti lovos, sklido nemalonus kvapas, kameroje nebuvo stalo. Kitą dieną buvo perkeltas į 14 kamerą, kurioje iš pradžių buvo laikomi 4 nuteistieji, o vėliau penkiese. Plotas buvo per mažas. Nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kadangi netoli lango stovi aukšta tvora. Kameroje buvo netinkama ventiliacija, tualetas tupimas, surūdijęs. Kameroje Nr. 2 buvo laikomi 4 nuteistieji, kamera per maža, trūko dienos šviesos, tualetas tupimas. 20 kameroje buvo laikomi 5 nuteistieji. Kamera buvo per maža, dienos šviesa į kamerą nepatekdavo, tualetas tupimas, surūdijęs. Po to buvo perkeltas į 17 kamerą, kurioje gyvena 4 nuteistieji, kameros plotas buvo per mažas, kameroje buvo per mažai natūralios šviesos. 2017 m. sausio 7 d. buvo paskirtas gyventi į 22 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurioje gyveno 45 nuteistieji. Patalpa buvo per maža, joje sienos buvo šlapios ir todėl kaupėsi pelėsis. Būryje buvo 3 unitazai ir du pisuarai, o būryje gyveno iš viso 60 nuteistųjų. Prie sanitarinio mazgo dažnai tekdavo laukti eilėje. Prausykloje buvo tik 5 kriauklės ir dušas, bėgdavo tik šaltas vanduo. Prausyklos duše yra slidžios grindys, 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas minėtose patalpose paslydo ir susižalojo. Taip pat nurodė, jog nuo 17 val. yra užrakinamos durys į lauką, skambutis yra, bet jis neveikia. Todėl pareiškėjas gyvena pastovioje baimėje ir gyvendamas tokiose patalpose patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. balandžio 21 d. ir karantino patalpoje buvo laikomas iki 2016 m. balandžio 25 d. Iki 2016 m. balandžio 25 d. karantino patalpoje buvo laikomi 9 asmenys, kurie tą dieną Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-137 buvo pervesti į jiems paskirtas brigadas. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo kameros, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Jose nuteistieji laikomi trumpą laiko tarpą (ne ilgiau nei 1 savaitę), kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Marijampolės PN nėra sisteminama informacija, apie tuo pat metu laikomų asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje (taip pat ir karantino gyvenamojoje patalpoje), kamerų tipo patalpoje ar baudos izoliatoriuje kiekį. Marijampolės PN buvo 2 karantino patalpos ir kitaip nei teigia pareiškėjas, abejose kamerose buvo įrengti langai. Pažymėtina, kad, jeigu naujai atvykusių nuteistųjų skaičius neviršija 9. Marijampolės PN naujai atvykę nuteistieji būna paskiriami į karantino patalpą schemoje pažymėta (1-13). Jeigu skaičius didesnis, kiti nuteistieji paskiriami į kitą karantino patalpą pažymėta (1-8). Todėl, nors duomenys nėra sisteminami, tačiau daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjas buvo karantino patalpoje (1-13). Jeigu pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas (1 -8) patalpoje, tokiu atveju joje tikrai negalėjo būti 10 nuteistųjų, kadangi abejose karantino patalpose galėjo būti laikoma iki 16 nuteistųjų. Esant didesniam skaičiui, nuteistieji talpinami į kitą laisvą patalpą. Karantino patalpos schemoje yra pažymėtos (1-8), jos plotas yra 27.87 kv. m, joje įrengtos 7 miegamos vietos ir karantino patalpa schemoje pažymėta (1-13), jos plotas yra 35.85 kv. m, joje įrengtos 9 miegamos vietos. Pareiškėjui teko 3.98 kv. m. ploto karantino patalpoje. Pareiškėjo argumentas dėl per mažo tekusio ploto yra niekuo nepagrįstas, o vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymais, aiškiai matyti, kad su pareiškėju buvo atvykę dar 8 nuteistieji. Remiantis Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 14/07-1732, abejose karantino patalpose yra langai pro kuriuos, esant būtinybei, yra galimybė išvėdinti patalpas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad tariamai unitazo įrengimas neatitinka higienos normų, tačiau nedetalizavo kuo pasireiškė neatitikimas. Todėl atsakovo įsitikinimu pareiškėjo skundas dėl tariamai per didelio nuteistųjų skaičiaus, neatitikties higienos normoms ir kt. yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas. Teisės aktai nenumato karantino patalpose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų karantino patalpoje, taip pat ir Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai nėra užfiksavę tokio atvejo, kuriam esant privalėtų parengti tarnybinį pranešimą. Todėl pareiškėjo teiginys dėl tariamo rūkymo karantino patalpoje neturi jokio pagrindo. 2003-2004 m. rekonstruojant areštinę ir baudos izoliatorių, karantino patalpose buvo įrengta ventiliacinė sistema. Ventiliacinė sistema nepakeista, ji veikia ir šiuo metu. kadangi tai yra vientisa sistema su areštinės ir baudos izoliatoriaus patalpomis. Natūralus apšvietimas ir natūrali ventiliacija dar yra vykdoma ir per karantino patalpose esančius langus. Vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 7/07-186 nuteistasis buvo perkeltas atlikti bausmę į 61 brigadą (6 būrys), gyvenamoji patalpa paskirta Nr. 3. Kaip pareiškėjas teigia, tame būryje gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 11 iki 13 nuteistųjų. Pareiškėjas skunde nenurodė kurioje gyvenamojoje patalpoje gyveno. Remiantis Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. kovo 1 d. pažyma Nr. 14/07-1424 laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, jo plotas 33,19 kv. m schemoje pažymėta (1-86). Minėtoje patalpoje viso buvo iki 10 nuteistųjų, nors pareiškėjas melagingai teigia, kad buvo 11-13 asmenų. Pareiškėjas bausmę 22 būryje atliko nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Vadovaujantis Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. kovo 1 d. pažyma Nr. 14/07-1433 22 - ame būryje viso buvo: 2017 m. I ketvirtyje 64 nuteistieji; 2017 m. II ketvirtyje 62 nuteistieji; 2017 m. III ketvirtyje 63 nuteistieji; m. V ketvirtyje 63 nuteistieji; m. I sausio mėn. 62 nuteistieji. Pareiškėjas, bausmę atliko 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje schemoje pažymėta (3-1), plotas 144,92 kv. m. Minimu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje viso buvo iki 46 nuteistųjų. Todėl visais laikotarpiais minimalus 3.1 kv. m. plotas pareiškėjui buvo užtikrintas bendrabučio tipo patalpoje. Pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių mazgų neatitikties higienos normoms yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl yra nepagrįsti. Patikrinimo aktuose nėra nustatyti jokie pažeidimai. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingą instituciją dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų, todėl manytina, kad buvusios sąlygos atitiko higienos normas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Minėtų taisyklių 16.5 punktas reglamentuoja sanitarinio mazgo Įrengimą kamerų tipo patalpose, kadangi sanitarinis mazgas yra įrengiamas pačioje kameroje, todėl teisės aktai detaliau numato jo įrengimą, tam, kad kameroje kurioje nuteistieji miega ir praleidžia apie 22 val. per parą nebūtų atviro sanitarinio mazgo. Sanitariniai mazgai nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, yra įrengiami visiškai atskiroje patalpoje, kurie schemoje yra pažymėti visiškai kitu numeriu. Šiuo atveju sanitariniai mazgai yra visiškai atskirose patalpose nei gyvena nuteistieji. 6 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje yra pažymėtas (1 - 83), 22 būrio atskiras sanitarinis mazgas schemoje pažymėtas (3-7). Todėl, atsakovo įsitikinimu Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimų, kuris numato 100x142 cm kabinas kamerose arba jeigu jas įrengti nėra techninių galimybių, kamerose turi būti bent 1.5 m aukščio pertvaros, taikyti bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems, negalima. Teisės aktai nenumato sanitariniuose mazguose, kurie yra įrengti patalpose atskirose nuo bendrabučio tipo patalpų, įrengti kabinas arba 1,5 m. aukščio pertvaras. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą darytina išvada, kad gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose esančiame higienos mazge karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę gali pasinaudoti dušu Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. PA.4- 333, kuriame yra nurodyta, kad 22 būryje yra įrengtos penkios praustuvės bei trys unitazai, du pisuarai ir vienas dušas, kurie tikrinimo metu buvo veikiantys. Teisės aktai nenumato bendrabučio tipo patalpose esančiuose higienos mazguose įrengti tam tikros rūšies ar medžiagos plyteles. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliekamuose operatyviniuose patikrinimuose nėra nustatytas pažeidimas dėl tariamai netinkamų plytelių dušuose. Pažymėtina, kad kaip nurodo pareiškėjas, bendrabučio tipo patalpos rakinamos nėra, sudarant nuteistiesiems sąlygas įtvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ str., todėl nuo 17.00 val. rakinamos tik lauko durys. Atsakovo įsitikinimu pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, o atsakovas tinkamai laikosi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas bausmės vienutėje t. y. kamerų tipo patalpoje kurioje būna po vieną nuteistąjį, niekada neatliko. 2 kameros plotas 14,42 kv. m., joje įrengta 4 gyvenamos vietos. Užtikrinant anksčiau paminėtus reikalavimus kameroje Nr. 2 vienam nuteistajam teko 3,6 kv. m. Kamera Nr. 14 yra 20,45 kv. m ploto, joje įrengta 5 gyvenamos vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,09 kv. m. Kameros Nr. 17 plotas 16,13 kv. m., joje įrengta 4 gyvenamos vietos, vienam asmeniui teko 4,03 kv. m. Kamera Nr. 20 yra 20,39 kv. m ploto, joje įrengta 5 gyvenamos vietos, vienam nuteistajam teko 4,08 kv. m. Teisės aktai nenumato specifikos sanitarinio mazgo įrenginiams, atsakovo įsitikinimu tupimas tualetas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat svarbu pažymėti, kad Marijampolės PN nuolat tinkamai prižiūri ir esant reikalui savarankiškai atlieka patalpų remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataiso namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. sausio 16 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio ir kamerų tipo patalpose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo.
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.
Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 46–71, 73, 75), kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. buvo laikomas karantino patalpose. Atsakovas nurodė, kad įstaigoje yra dvi karantino patalpos, kurių plotai atitinkamai yra 27,87 ir 35,85 kv. m. Taip pat nurodė, jog kamerose buvo įrengti langai. Atsakovas nurodė, jog jeigu naujai atvykusių nuteistųjų skaičius neviršija 9, Marijampolės PN naujai atvykę nuteistieji būna paskiriami į karantino patalpą schemoje pažymėta 1-13 (b. l. 48). Jeigu skaičius didesnis, kiti nuteistieji paskiriami į kitą karantino patalpą pažymėta 1-8. Todėl, nors duomenys nėra sisteminami, tačiau daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjas buvo karantino patalpoje 1-13. Jeigu pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas 1-8 patalpoje, tokiu atveju joje tikrai negalėjo būti 10 nuteistųjų, kadangi abejose karantino patalpose galėjo būti laikoma iki 16 nuteistųjų. Esant didesniam skaičiui, nuteistieji talpinami į kitą laisvą patalpą. Karantino patalpos (schemoje yra pažymėtos 1-8) plotas yra 27,87 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos ir karantino patalpos (schemoje pažymėta 1-13) plotas yra 35,85 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos. Pareiškėjui teko 3,98 kv. m gyvenamojo ploto karantino patalpoje.
Pareiškėjas nurodė, jog karantino patalpoje buvo laikoma 10 nuteistųjų, tačiau nenurodė kokio ploto buvo kamera bei nenurodė asmenų su kuriais buvo laikomas. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą, neginčijo joje pateiktos informacijos ir nepatikslino duomenų, kurioje karantino patalpoje buvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjas buvo patalpoje, kurios plotas – 35,85 kv. m ir joje buvo 9 nuteitieji, todėl vienam asmeniui teko 3,98 kv. m gyvenamojo ploto, o tai atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais įstaigos patalpų planais ir joje nurodytais plotais. Be to, iš pateiktų planų matyti, jog karantino patalpoje 1-13 yra langas, todėl pareiškėjo argumentai dėl lango nebuvimo atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo pervestas į 6 būrį ir paskirtas gyventi į 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 33,19 kv. m, joje buvo iki 10 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 3,319 kv. m ploto.
Laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo pervestas į 22 būrį ir paskirtas gyventi į 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 144,92 kv. m, joje ginčo laikotarpiu gyveno 46 nuteistieji, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6 būryje gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 11 iki 13 nuteistųjų, tačiau tiksliai nenurodė kokioje gyvenamojoje patalpoje gyveno, nenurodė kokio ploto patalpa buvo. Taip pat nurodė, jog 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyveno apie 45 nuteistieji. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų įrengimą gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų dėl 6 būrio gyventojų skaičiaus šiuo atveju nepakanka. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamosiose patalpose nepaneigė, taip pat nenurodė, kokie įrodymai galėtų pagrįsti jo teiginius, kad 6 būryje gyveno 11-13 nuteistųjų.
Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. 15 parų buvo patalpintas į 14 kamerų tipo patalpą, kurios plotas 20,45 kv. m, joje įrengta 5 miegamosios vietos, patalpoje tuo metu buvo 5 nuteistieji. Vienam asmeniui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto. 2016 m. lapkričio 23 d. 15 parų buvo patalpintas į 2 kamerą, kurios plotas 14,42 kv. m, joje įrengta 4 gyvenamos vietos, vienam nuteistajam teko 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. 2016 m. lapkričio 24 d. pervestas likusiai bausmei atlikti į 20 kamerą, kurios plotas 20,39 kv. m, joje įrengta 5 miegamosios vietos. Vienam asmeniui teko 4,078 kv. m ploto. 2016 m. gruodžio 8 d. 15 parų buvo patalpintas į 20 kamerą. 2016 m. gruodžio 20 d. likusiai bausmei atlikti pervestas į 17 kamerą, kurios plotas 16,13 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,03 kv. m ploto. 2016 m. gruodžio 23 d. patalpintas 13 parų į 17 kamerų tipo patalpą (b. l. 71, 75).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016 m. lapkričio 7 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą ir joje buvo vienas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas bausmės vienutėje, t.y. kamerų tipo patalpoje kurioje būna vienas nuteistasis niekada neatliko (b. l. 71). Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 71), matyti, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. buvo nubaustas ir jam skirta 15 parų kamerų tipo patalpoje. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. būtų patalpintas į kamerų tipo patalpas nėra, pareiškėjas atsakovo atsiliepime nurodytų duomenų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis ir pareiškėjo argumentus dėl to, jog 2016 m. lapkričio 7 d. jis buvo vienutėje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodęs, jog 2 kameroje buvo 4 nuteistieji, 20 kameroje- 5 nuteistieji, 17 kameroje- 4 nuteistieji. Atsakovas taip pat nurodęs tokius pačius duomenis apie 2, 20 ir 17 kameroje įrengtą lovų skaičių.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas skunde teigė, jog patalpose (kamerų tipo patalpose) buvo nepakankamas natūralus apšvietimas, netinkama ventiliacija, 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsis, grybelis.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo netinkamas natūralus apšvietimas, tačiau Higienos normos HN 136:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų.
Atsakovas nurodo, kad patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingą instituciją dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų, todėl manytina, kad buvusios sąlygos atitiko higienos normas.
Atsakovas pateikęs teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau- Marijampolės departamentas) 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktą (b. l. 18-19), kuriame buvo patikrinta gyvenimo sąlygos 22 būryje 2 gyvenamojoje patalpoje. Buvo nustatyta, jog yra sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus. 2016 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte (b. l. 20-21) buvo tikrinta 2 kamerų tipo patalpa, kurioje nustatyta, jog kameroje įrengtas natūralus apšvietimas (langas) ir kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte (b. l. 26-28), atlikus periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, Marijampolės PN pažeidimų nebuvo nustatyta. Marijampolės departamentas 2016 m. lapkričio 18 d. patikrinimo aktu (b. l. 29-30) nenustatė higienos normos pažeidimų 14 kameroje bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktu (b. l. 31-32) 17 kameroje pažeidimų taip pat nenustatyta.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, taip dalinai išvengiant drėgmės patalpose, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).
Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai įpareigoja pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai išvėdintų kamerų bei patalpose esančio pelėsio bei grybelio atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpose nuteistieji rūkė. Pareiškėjas teigė, jog jis yra nerūkantis, kreipėsi į pareigūnus, jog jis būtų pervestas į kitas patalpas, tačiau į tai nebuvo sureaguota.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovo atstovą su prašymu laikyti jį karantino kameroje su nerūkančiais asmenimis. Marijampolės PN nurodė, jog nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų karantino patalpose, taip pat Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai nėra užfiksavę tokių atvejų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendrojo naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų, nereagavimo į jo prašymą laikyti su nerūkančiais asmenimis kameroje, pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Marijampolės PN pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, Marijampolės PN negali būti laikomi pažeidę pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.
Pareiškėjas teigė, jog karantino patalpose įrengtas tik vienas tualetas ir vienas čiaupas, tualetas yra tupimas ir neatitinka higienos normos reikalavimų. Pareiškėjas teigia, jog 6 būryje sanitariniame mazge buvo 3 unitazai ir 3 pisuarai, nebuvo užtikrintas privatumas, trūko įrenginių ir reikėdavo laukti eilėje. Taip pat nurodė, jog 6 būrio sanitariniu mazgu naudodavosi ir 7 būrio nuteistieji. Nurodė, jog kamerų tipo patalpose tualetai buvo tupimi ir surūdiję. 22 būrio tualete buvo tik 3 unitazai, 2 pisuarai, o būryje buvo 60 nuteistųjų, todėl reikėdavo laukti eilėse, prausykloje buvo penkios praustuvės. Taip pat pabrėžė, jog prausykloje nebuvo karšto vandens.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 , 5.7 punktą, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami sanitariniai ir higienos mazgai (kiekvienam būriui). Remiantis minėtų taisyklių 6 punktu, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (toliau- Aprūpinimo norma, redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) 1 komplektas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog karantino patalpoje buvo per mažai sanitariniame mazge įrenginių atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai kamerų tipo patalpoje numato tik vieną tualetą ir praustuvę. Be to, Aprūpinimo norma numatė, jog sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Daroma išvada, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Aprūpinimo normoje nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriame turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų).
Atsakovas nurodė, kad 6 būrio sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos, tačiau nepateikė į bylą nuotraukų bei nenurodė kaip įrengtas sanitarinis mazgas 6 būryje. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog 6 būrio sanitariniame mazge jam nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad sanitariniai mazgai buvo netinkamai atitverti, o tai sąlygojo diskomfortą, privatumo stoką. Atsakovo atstovas duomenų apie unitazų atskyrimą sienelėmis nepateikė, byloje nėra jokių įrodymų, kad tualetus skiriančios sienelės užtikrina bent minimalų būtiną privatumą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas pareiškėjui gyvenant 6 būryje laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2192-822/2016).
Atsakovas nurodė kiek 6 būryje buvo įrengta sanitariniame mazge tualetų ir praustuvių, tačiau nepateikė duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu ir nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų, jog 6 būrio sanitariniu mazgu naudojosi ir 7 būrys, todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog tekdavo laukti ilgai eilėje prie sanitarinio mazgo.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 prausyklose ir tualete numatyta, kad būtų įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) ir praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Minėta norma įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 7 d. Pareiškėjas 22 būryje buvo nuo 2017 m. sausio 5 d.
Atsakovas nurodė, jog 22 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti trys tualetai, du pisuarai ir 5 prausyklos, vienas dušas. Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu 22 būryje buvo nuo 62 iki 64 nuteistųjų (b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog sanitarinis mazgas ir prausykla įrengtos tinkamai.
Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai nenumato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas ir į prausyklą, todėl pareiškėjo argumentai, kad prausykloje nebuvo karšto vandens atmestini.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog duše yra slidžios grindys bei nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 24 d. duše paslydo ir susižalojo. Tai patvirtina ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašai apie įvykį (b. l. 44).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato kaip turi būti įrengtos dušo patalpos. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Šiuo atveju neteisėtų veiksmų atsakovo veiksmuose nenustatyta, kadangi teisės aktai numato dušuose kilimėlius tik prie sėdimos vietos. Tačiau Higienos normos 12 punktas įpareigoja atsakovą rūpintis patalpų tinkamu įrengimu. Marijampolės departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte nustatė, jog Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimų dušo patalpose nenustatyta (b. l. 26-28). Akivaizdu, kad dušo patalpoje naudojamas vanduo ir pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalo būti taip pat atsargus ir dušo patalpose elgtis atsakingai.
Pareiškėjas teigia, jog nuo 17.00 val. yra užrakinamos durys į lauką, skambutis yra, bet jis neveikia. Pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius bei šių pažeidimų įtakos jo teisėms. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir yra nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.
Akivaizdu, kad neužtikrinant pareiškėjui privatumo sanitariniame mazge jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais tiek dvasiniais, tiek psichologiniais išgyvenimais. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikęs. Atsakovas pateiktoje 2018 m. vasario 28 d. psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 55/04-69 (b. l. 38) nurodė, kad pareiškėjas į psichologinę tarnybą bausmės atlikimo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenamųjų sąlygų nesikreipė.
Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas išvardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.
Neužtikrinant pareiškėjui privatumo sanitariniame mazge (6 būryje, apie 5 mėnesius) bei nustačius ir kitus pažeidimus, konstatuotina, jog jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. U. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.