Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovams K. K. (K. K.), jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui, A. K. (A. K.), jo atstovui A. K., atsakovo A. K. (A. K.) atstovei advokatei Jolitai Urbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovams K. K. (K. K.), A. K. (A. K.) ir A. K. dėl dalies turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turtinių teisių įgyvendinimo, turtinės žalos priteisimo ir atsakovo A. K. (A. K.) priešieškinį ieškovei T. G. ir atsakovui K. K. (K. K.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2010 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl atsakovo K. K. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl ieškovės pirmojo aukšto laiptų aikštelės su laiptais (plane pažymėta indeksu 1-1) visiško užblokavimo, medine plokštele užkalus ieškovei praėjimą į patalpą, plane pažymėtą indeksu P-6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsakyme į skundą paaiškino, kad bendraturčiai privalo laikytis notarinio susitarimo dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis. 2013 m. liepos 26 d. ieškovė kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialą dėl dujų sistemos. Atlikusi patikrinimą, AB „Lietuvos dujos“ nustatė, kad ginčo pastate yra demontuota bendro naudojimo šildymo sistema, dėl ko ieškovė neteko galimybės ja naudotis. 2017 m. liepos 20 d. AB „Vilniaus vandenys“ parengtame akte nustatyta, kad ieškovei priklausančiu tualetu negalima naudotis, nes demontavus šildymo sistemą sprogo vandentiekio vamzdžiai, ieškovė neturi vandens. Akte taip pat nustatyta, kad vanduo atjungtas ieškovei nuosavybės teise priklausančioje pastato dalyje, vandenį atjungė 1 buto savininkas, t. y. atsakovas K. K.. AB „Vilniaus vandenys“ išdavė ieškovei prisijungimo sąlygas Nr. 17/1456 „Dėl geriamojo vandens tiekimo“, pagal kurias ieškovė privalo suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą prisijungiant prie esamų vandentiekio tinklų.

Norėdama atlikti prisijungimo darbus, ieškovė turi gauti pastato bendraturčių sutikimą. Atsakovas K. K. su ieškove nebendrauja, todėl ieškovė 2017 m. liepos 20 d. išsiuntė jam tris registruotus laiškus su prašymu taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Laiškas buvo įteiktas vienu iš ieškovės siųstų adresų, tačiau ieškovė negavo iš atsakovo jokio atsakymo. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė nutarė paruošti projektinę turto dokumentaciją ir atsidalinti savo nuosavybės dalį nuo kitų bendraturčių. 2017 m. spalio mėnesį ieškovė kreipėsi į UAB „Geoforta“, kad ši parengtų ginčo namo topografinį planą. Dėl šių paslaugų suteikimą ieškovė patyrė 157,30 Eur išlaidų. 2017 m. gruodį ieškovė kreipėsi į kvalifikuotą ir atestuotą specialistą A. F. dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų gyvenamojo namo daliai statybos projekto parengimo ir jo suderinimo su AB „Vilniaus vandenys“, dėl ko patyrė 200,00 Eur išlaidų. 2018 m. vasario mėnesį ieškovė kreipėsi į UAB „Archartė“ dėl gyvenamosios paskirties pastato padalinimo į turtinius vienetus projektinės schemos parengimo, dėl ko patyrė 50,00 Eur išlaidų. 2018 m. sausio mėnesį ieškovė kreipėsi į UAB „Santdar“ dėl darbų ir medžiagų, atlikti visiems būtiniems darbams, kad ieškovė galėtų naudotis savo turto dalimi, sąmatos parengimo. Pagal šios bendrovės parengtą sąmatą visų darbų ir medžiagų kaina sudaro 12 025,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl atsakovo K. K. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 12 432,95 Eur turtinių nuostolių.

Be to, kaip minėta, darbams atlikti yra būtinas bendraturčių sutikimas, o atsakovas K. K. nebendrauja su ieškove, atsakovas A. K. yra išvykęs į užsienį ir labai retai atvažiuoja į Lietuvą, o atsakovas A. K. nėra priėmęs savo palikimo dalies – pagal VĮ Registrų centro duomenis, viena ginčo turto dalis nuosavybės teise priklauso mirusiai ieškovės motinai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės turtinių teisių įgyvendinimas yra apsunkintas.

Atsakovas A. K. šioje byloje taip pat pateikė priešieškinį (1 t. b.l. 144-146), kuriuo prašo įpareigoti atsakovą K. K. ir ieškovę T. G. tinkamai prijungti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus (vandentiekį, kanalizaciją, šildymo sistemą).

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo A. K. priešieškinį (2 t., b.l. 29-31) prašo tenkinti priešieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovui K. K. tinkamai pajungti ginčo namo inžinierinius tinklus, kitą priešieškinio dalį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ieškovės ir atsakovų mama mirė (duomenys neskelbtini)., ji paliko ieškovei ir atsakovams palikimą - namą, kuriame pati iki pat mirties gyveno. Namą ji paliko tvarkingą. Ieškovė su atsakovais gyveno draugiškai iki mamos mirties, o dabar neranda sutarimo su atsakovu K.. Namas šiuo metu apleistas, kieme šiukšlės. Viską šiuo metu tvarko brolis K.. Po mamos mirties ieškovė už laidotuves liko skolinga pusę sumos atsakovui K., toliau su juo bendravo, kol po metų grąžino skolą, mokėdama už šildymą, vandenį. Tada prasidėjo nesutarimai. Atsakovas K. ten nori gyventi, šeimininkauti vienas, dėl ko ieškovė prarado teisę į šį namą. 2010 m. atsakovas K. nusprendė užblokuoti jai praėjimą, panaikino laiptus, dėl to ji kreipėsi į savivaldybę. Savivaldybė nurodė, kad tai neteisėta, dėl to reikia kreiptis į teismą. Kadangi ieškovė ten būdavo retai, vaikai dar mokėsi, ieškovė niekur nesikreipė. Tada jai kilo klausimas, kodėl nešildomos jos patalpos. Ieškovė gavo iš AB „Lietuvos dujos“ pranešimą, kad reikia sudaryti naują sutartį po mamos mirties. Niekam nereikėjo, atsakovo A. nebuvo Lietuvoje, atsakovui K. tai nerūpėjo. Kadangi ta sistema buvo labai reikšminga ieškovės tėvui, o AB „Lietuvos dujos“ norėjo atjungti dujas, nesant sutarties, ieškovė sudarė tokią sutartį už visus bendrasavininkus. Tuo metu ieškovė su atsakovais jau nebendravo. Tada ji kreipėsi 2013 m., ar ji tikrai neturi šildymo ir jai pasakė, kad jo ji tikrai neturi. Dėl vandens ieškovė paaiškino, kad atsakovas K. kai norėdavo atsukdavo vandenį, kai nenorėdavo užsukdavo. Tada ji 2017 m. pasikreipė į UAB „Vilniaus vandenys“, kad patikrintų, kodėl ji neturi vandens. Ieškovei atsakė, kad yra demontuota visa namo vandentiekio sistema. Ji mano, kad dėl to ir sprogo vamzdynai, taip jai pasakė ir UAB „Vilniaus vandenys“. Kai ji norėjo daryti remontą, atsakovas K. neleido prisijungti prie vamzdžių, esančių apačioje. Ieškovei nesuprantama, kodėl ji turi iš naujo atsivesti vandenį. Tada ji kreipėsi dėl techninių sąlygų ir jai tokias sąlygas išdavė, kad ji prisijungtų vandenį atskirai. Pagrindinis elektros skaitliukas name iš pradžių, kol mama buvo gyva, buvo vienas, skaitliukus turėjo A., K., bet mokėjo mama pagal vieną knygelę. Ieškovė prašo atidalinti pirmą aukštą, nes į jį yra atskiras įėjimas, į patalpą, kuri plane pažymėta P-6, ji nepretenduoja, nes ten betvarkė. Šiuo metu jos aukšto patalpose vonios nėra. Tam, kad ten įrengti butą, reikės daryti dar vieną projektą, nes kur galima rengti vonią ji nežino, tam reikia specialių žinių. Mamos mirties dieną namas buvo šildomas dujiniu katilu. Vonia buvo name viena, o tualetus turėjo kiekvienas aukštas atskirai. Po mamos mirties ieškovė faktiškai pastoviai nesinaudojo namu, gyveno kitoje vietoje, lankydavosi kai vykdavo į kapines, pirmaisiais metais vieną kartą į dvi savaites, vėliau rečiau, žiemą iš viso nesilankydavo. Atsakovas A. namu nesinaudojo, atsakovas A. buvo išvažiavęs į užsienį, o atsakovas K. ten dirbo. Faktiškai dujų tiekimo sutartį ieškovė pasirašė 2011 m. sausio 28 d., dujų skaitliukai name yra trys. Dujų skaitikliai pas ieškovę yra patalpoje 1-7. Toje patalpoje yra ir elektros skaitiklis. Ieškovė pageidauja įsirengti dujinį šildymą. Vienoje patalpoje ji po mamos mirties pakabino naują šildymo įrenginį - radiatorių, kitur radiatorių nukabino. Faktiškai jos patalpos šiuo metu nešildomos. Dėl atsakovo A. reikalavimų nurodė, kad ji sutinka su jais, jeigu atsakovas K. atstatys dujinį šildymą. Dėl vandentiekio, kanalizacijos atkūrimo nurodė, kad kanalizacija, vandeniu ji nuo 2010 m. nesinaudojo, manė, kad vanduo užsuktas, pradėjo aiškintis tik 2017 m. Kai užkalė laiptus, ji patikrinti to pati negalėjo. Dėl leidimo projektuoti ir statyti be atsakovų sutikimo ieškovė paaiškino, kad 2017 m. vasarą kreipėsi į atsakovą K. su prašymu prisijungti prie esamų bendro naudojimo vamzdynų, atvyko su santechniku, tačiau atsakovas nesutiko, pareikalavo sumokėti. 2018 m. vandentiekio ir nuotekų tinklų gyvenamojo namo daliai (duomenys neskelbtini), statybos projekto ieškovė atsakovams apskritai neteikė. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas A. negali priimti palikimo, nes palikimas padalintas trims, K. turėjo sumokėti A. pinigų sumą už naujai statomą namą, tačiau jis savo įsipareigojimo neįvykdė. A. turi skolų valstybei ir jeigu jis priimtų palikimą, tuomet visą pastatą areštuotų antstolis. Nurodė, kad topografinė nuotrauka buvo reikalinga vandens įvado projektui parengti. Pagal sąmatą ieškovė ketina įvesti visus tinklus – vandentiekį, kanalizaciją, šildymą. Sąmata skaičiuota pagal atstatymą į ankstesnę būklę ir naujų darbų įrengimą, kad ten būtų galima gyventi. Kažkoks projektas, pagal kurį turi būti atlikti darbai, skaičiavimą atlikusiems asmenims pateiktas nebuvo, ieškovė tai maždaug nurodė žodžiu. Patikslino, kad ieškovė vandentiekio sistemos problemas pastebėjo 2017 metais, o šildymo sistemos 2013 metais. Žiemos metu ji nebuvo name, todėl nežino šildė ar nešildė. Į AB „Lietuvos dujas“ 2013 m. ji kreipėsi todėl, kad pastebėjo, jog name, patalpoje 1-2, yra vandens, sužinojo, kad pas atsakovą K. vyksta kažkokie remonto darbai. Tai buvo tikriausiai 2013 m. pavasarį. Paaiškino, kad kol neturėjo šildymo, sprogo klozetas, tai pastebėjo 2013 metų pavasarį. Todėl, kad nėra šildymo, patalpose atsirado pelėsis, todėl reikalinga atlikti patalpų remontą. Į klausimą, ar trūko kažkas jos patalpose (radiatoriai), ieškovė atsakyti atsisakė. Kaip veikė dujinė šildymo sistema name, ji nurodė nežinanti, paaiškino, kad ji tik žinojo, kad turi nusileisti ir įjungti dujinį katilą. Ar reikalinga elektra dujiniam katilui įjungti ji nežinojo.

Atsakovas A. K. papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sutinka su ieškiniu, priešieškiniu. Pažymėjo, kad jis mamos palikimą priėmė, tik to neįteisino. Neįteisino to, nes brolis K. su juo neatsiskaitė, o jis pats turi daug skolų, jam daug paprasčiau parduoti tą dalį. Apie avariją jam nieko nežinoma, jam apie ją nepasakojo. Prieš metus jis susirėmė su atsakovu K., jis pasakė K., kad jis viską sulaužė, tada jų santykiai iš viso pašlijo. Jis pats jam tvarkė santechniką, tačiau ne šiame name, o kitose patalpose (duomenys neskelbtini), nes jis santechniko suvirintojo kvalifikaciją turėjo dar nuo 2006 m. Po mamos mirties jis didžiąją dalį laiko gyveno užsienyje. Ar buvo 2010 m. žiemą Lietuvoje, jis nurodyti negalėjo. Dėl leidimo atlikti statybos darbus, projektuoti ieškovė į atsakovą nesikreipė. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo jis notarui teikė. Nuosavybės neregistravo, nes iš jo yra priteisti alimentai, todėl turtą iš karto areštuos. Dabar jis jau sutinka, kad geriau tą turtą areštuotų. Po mamos mirties jis antrame namo aukšte buvo retai, o pirmame aukšte buvo dažnai. Ten pasikeitė visa inžinerinė sistema, jam nežinoma kokio tokio pasikeitimo priežastys, jis jų nesiaiškino, pas brolį neklausė. Ankstesnė inžinerinė sistema jam buvo žinoma, jis ją pats įrenginėjo statant namą, tačiau patikslinti labiau, nurodyti kokie vamzdžiai buvo, kaip buvo įrengta šildymo sistema, kur buvo atsukimo kranai negalėjo.

Atsakovo A. K. atstovė papildomai teismui nurodė, kad faktinės aplinkybės jai nėra žinomos daugiau, nei jas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. A. K. po palikimo priėmimo name negyveno, jam buvo pasakoma kiek jis turi prisidėti, jis pinigus mokėdavo. Pinigų neprašė mokėti nuo 2010 m. Jo žiniomis namas buvo šildomas 2009, 2010 m. Kad namas nešildomas atsakovas sužinojo iš ieškovės, kai ji pasakė, kad K. nupjovė vamzdžius. Jam nebuvo žinoma apie avariją, to priežastis. Atsakovo A. K. atstovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas buvo paskyręs moterį Lietuvoje, vardu E., su kuria buvo galima kontaktuoti kylančiais klausimais dėl namo valdymo. Jam priklausančioje namo dalyje šiuo metu neveikia šildymo, vandentiekio sistema, todėl jis negali jo naudoti pagal paskirtį. Dėl atidalijimo atsakovas sutinka. Dėl leidimo atlikti, projektuoti statybos darbus kaip nurodyta ieškinyje nesutinka, nes toks reikalavimas prieštarauja statybos normoms. Name yra numatyta bendra inžinerinė sistema, o teikiamu ieškiniu ieškovė siekia įsirengti naujas, nespręsdama esamų bendrų inžinerinių sistemų tvarkymo klausimo. Pažymi, kad tokių leidimų iki šios bylos ieškovė atsakovo neprašė. Patikslino, kad atsakovo patalpose kanalizacijos vamzdynai yra, jie nenupjauti. Jo patalpose šildymo, vandentiekio vamzdžiai nedemontuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

Ši U. N. parengta gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), padalinimo į turtinus vienetus schema kelia pagrįstų abejonių ir jos atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu. Pažymėtina, kad ieškovė, remdamasi Schema, teismo prašo atidalinti jos Namo dalį bendrojoje nuosavybėje į atskirą turtinį vienetą – butą. Tuo tarpu U. N. parengtoje gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), padalinimo į turtinius vienetus schemoje, kurioje, be kita ko, kalbama ne apie ieškovės dalies bendrojoje nuosavybėje atidalijimą, o apie viso Namo padalijimą į tris turtinius vienetus, nenurodoma į kokius turtinius vienetus – butus, patalpas ar kitą, yra ketinama šias dalis atidalinti. Teisės aktai numato skirtingus reikalavimus vienbučiams/dvibučiams gyvenamiesiems namams ir gyvenamiesiems namams, kuriuose yra daugiau nei du butai. Nesant Schemoje nurodyto po Namo padalijimo atsirasiančių turtinių vienetų pobūdžio – butai, patalpos ar kita, įvertinti jos atitikimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ (toliau - STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams, teismas neturi objektyvios galimybės. Vertinant Schemą tik ieškovės prašomos atidalinti iš bendrosios nuosavybės Namo dalies atžvilgiu pagal pareikštą ieškinį (tik ją Name suformuojant kaip butą), akivaizdu, kad ji neatitinka STR 2.0209:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ reikalavimų: ieškovės turtiniame vienete nėra vonios, nors ji netgi vienbučio gyvenamojo namo bute yra būtina (12.3 punktas), joje nėra patalpos šildymui, nors ji būtina, kai name numatomas centralizuotas šildymas (12¹ punktas). CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą numato teisės aktai. Minėta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre registruojami tik tie statiniai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (7 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Pagal Statybos įstatymo statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių. Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams. Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Todėl ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji iki šios bylos iškėlimo teisme nesikreipė nė į vieną iš atsakovų su prašymu duoti sutikimą projektuoti, atlikti ieškinyje nurodytus statybos darbus - įsirengti atskirą vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą, dujotiekio inžinerinius tinklus į ieškovei nuosavybės teise priklausančią Namo dalį, nepateikė jiems susipažinti jokio projektinio pasiūlymo. 2017 m. liepos 18 d. raštu, siųstu tik vienam iš atsakovų (e.b.l. 29-31, 32, t. 1), ieškovė atsakovo K. K. prašė ne jo kaip bendraturčio sutikimo projektuoti, atlikti statybos darbus Name, o prašė pašalinti jo savavališkai atliktus statybos darbus – laiptų į patalpą P-6 išmontavimą, Namo šildymo sistemos atjungimą, Namo vidaus vandens įrenginių sugadinimą (nupjovimą). Prie ieškinio ieškovė pridėjo vienintelį jos užsakymu UAB „Archartė“ 2018 m. parengtą vandentiekio ir nuotekų tinklų gyvenamojo namo daliai (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kuriame numatytas atskiro vandentiekio įvado ir nuotekų išvado įvedimas į ieškovės naudojamą Namo dalį, tačiau ir šis projektas nei vienam iš atsakovų iki ieškinio pateikimo teisme nebuvo teiktas susipažinti, prašant tokio sutikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas mano esant pagrindą konstatuoti, kad reikšdama šį reikalavimą teismine tvarka ieškovė neįrodė, kad jos kaip galimos statytojos teisės yra pažeistos atsakovų, jiems nepagrįstai atsisakius tokį sutikimą išduoti (CPK 5 straipsnis). Todėl šis reikalavimas yra atmestinas.

Iš ieškovės, atsakovo K. K. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. žodžiu kreipėsi į atsakovą K. K. su prašymu leisti prisijungti prie jo faktiškai naudojamoje Namo dalyje esančių vandentiekio vamzdžių, su kuo atsakovas nesutiko, nurodydamas, kad toks leidimas gali būti sulygtas tik aptarus šalių atsakomybės ribas rašytine forma sudarytoje sutartyje. Reikalavimo, susijusio su šiuo atsakovo K. K. atsisakymu leisti ieškovei prisijungti prie Name esančių vandentiekio tinklų, ieškovė šioje byloje nereiškia, todėl šiuo klausimu sprendime pasisakyti plačiau teismas nemato jokio pagrindo. Bet kuriuo atveju ieškovės teiginiai apie atsakovo K. K. neigiamą nusistatymą bet kokių ieškovės ketinamų atlikti statybos darbų Namo dalyje atžvilgiu, neatleidžia ieškovės, siekiančios įgyvendinti statytojos teisę, prieš kreipiantis į teismą dėl leidimo projektuoti, atlikti konkrečius statybos darbus be atsakovo K. K. sutikimo, statybos bendrojoje dalinėje nuosavybėje atlikimo klausimą pirmiausia spręsti tarpusavio sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 1,2, 3 dalys).

Ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12 432,95 Eur žalos, kurią sudaro remonto darbų ieškovės faktiškai naudojamoje Namo dalyje išlaidos – 12 025,65 Eur (e.b.l. 77-78, t. 1), Namo padalinimo į turtinius vienetus schemos parengimo išlaidos – 50 Eur (e.b.l. 69-76, 37-38, t. 1), vandentiekio ir nuotekų tinklų Namo daliai statybos projekto parengimo išlaidos – 200 Eur (e.b.l. 39-65, 66-67, t. 1), topografinės nuotraukos, reikalingos minėtam projektui rengti, išlaidos – 157,30 Eur (e.b.l. 33-36, t. 1). Visas šias ieškovės patirtas ar būsimas išlaidas, vertinant ieškovės paaiškinimus posėdžio metu, žalą pagrindžiančių įrodymų turinį, ieškovė sieja su buto jos naudojamoje Namo dalyje įsirengimu, tame tarpe įrengiant naują vandentiekio ir nuotekų sistemą jos patalpose pagal vandentiekio ir nuotekų tinklų Namo daliai statybos projektą (sąmatos darbų 1, 2, 5, 6, 9-13 pozicijos), naują šildymo sistemą (įrengiant dujinį katilą) (sąmatos darbų 3, 4, 15, 16 pozicijos), vonios kambarį, kurio jos naudojamoje Namo dalyje iki šiol nebuvo ir šiuo metu nėra (sąmatos darbų 18, 22 pozicijos), įrengiant naują sanitarinę įrangą (klozetą) (sąmatos darbų 23 pozicija), atliekant buto apdailos darbus (plytelių klijavimą dažymą, grindų klojimą) (sąmatos darbų 18-20 punktai), o tokių buto įrengimo darbų reikalingumą kildina iš, ieškovės teigimu, neteisėtų atsakovo K. K. veiksmų, jam demontuojant laiptus iš patalpos 1-1 į patalpą P-5, per kurią ji patekdavo į patalpą P-6, ir užblokuojant praėjimą, taip pat atjungiant Namo šildymo sistemą ir vandentiekį.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad laiptus iš patalpos, plane pažymėtos 1-1, į patalpą, plane pažymėtą P-5, demontavo ir praėjimą užkalė atsakovas K. K.. Šiuos Namo, kuris priklauso ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, paprastojo remonto darbus atsakovas K. K. atliko 2010 metais neturėdamas Namo bendraturčių sutikimo, ką jis pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu, o juos atliko siekdamas užkirsti galimybę ieškovei laisvai patekti į jo faktiškai naudojamą Namo dalį, naudotis patalpa P-6. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šioje patalpoje buvo vienintelė vonios patalpa Name. Teismas, vertindamas šių aplinkybių visumą, konstatuoja esant ieškovės įrodyta, kad atlikdamas šiuos darbus Name atsakovas K. K. veikė neteisėtai – jiems atlikti buvo reikalingas Namo bendraturčių, tame tarpe ieškovė, sutikimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis), juos atlikdamas atsakovas pažeidė ieškovės teises, užkirsdamas kelią naudotis vienintele Name esančia vonia, nes tarp Namo bendraturčių tuo metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pasiektas sutarimas, kad vonios patalpa P-6 naudosis tik atsakovas K. K. (CK 4.81 straipsnio 1 dalį). Nepaisant to, ši teismo nustatyta aplinkybė, teismo vertinimu, negali būti pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Į bylą ieškovės pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2010 m. birželio 18 d. raštas (e.b.l. 24, t. 1) patvirtina aplinkybę, kad apie šių darbų atlikimo faktą ieškovei buvo žinoma dar 2010 m. gegužės 28 d. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patvirtino, kad gavusi atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus ji nesiėmė veiksmų ginti jos galimai pažeistas teises: neprašė atsakovo K. K. atstatyti laiptų į buvusią būklę, atlyginti nuostolių, nereiškė intereso naudotis patalpa P-6 kitais būdais. Name ji lankėsi retai, jame negyveno, patalpa P-6 buvo apleista. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė taip pat nurodė nereiškianti intereso ir šiuo metu naudotis patalpa P-6, tačiau ji pageidauja jos faktiškai naudojamoje Namo dalyje įsirengti atskirą vonios kambarį (dušą), kurio įrengimo išlaidas ji vertina kaip žalą, kilusią dėl minėtų atsakovo K. K. neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, nors byloje ieškovė įrodė, kad atsakovas K. K. laiptus iš patalpos, plane pažymėtos 1-1, į patalpą, plane pažymėtą P-5, demontavo ir praėjimą užkalė nesilaikydamas CK 4.75 straipsnio reikalavimų, ieškovės nurodomi kaip ateityje jai kilsiantys praradimai (išlaidos) įrengiant jos faktiškai naudojamoje Namo dalyje atskirą vonios kambarį yra nulemti ne šių atsakovo neteisėtų veiksmų, o ieškovės intereso pagerinti jos padėtį lyginant su padėtimi, buvusia iki atsakovo K. K. atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. atsidalinti Namo dalį bendrojoje nuosavybėje ir šioje dalyje įsirengti atskirą butą su tik šiam butui skirtu vonios kambariu. Tai pagrindžia ir tai, kad tam, kad ieškovė galėtų atsidalinti jos faktiškai naudojamą Namo dalį į atskirą turto vienetą, ši dalis turi būti izoliuota, o izoliuota ji tampa tik tų pačių atsakovo K. K. atliktų veiksmų, jam demontuojant laiptus ir užblokuojant praėjimą, dėka, kurių kaip neteisėtų pagrindu ieškovė prašo ir žalos atlyginimo. Todėl jie negali būti pagrindu priteisti ieškovės patirtą žalą (jos dalį). Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė plačiau nepaaiškino, kuri konkrečiai prašoma priteisti žala (jos dalis) yra siejama su ieškovės nurodytais atsakovo K. K. neteisėtais veiksmais, jam demontuojant laiptus ir užblokuojant praėjimą.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad Namo šildymo sistemą, vandentiekį Name 2010 m. gruodžio 27 d. atjungė taip pat atsakovas K. K., nupjaudamas jo naudojamoje Namo dalyje esantį vandentiekio vamzdį prie įvado į Namą ties išsišakojimu į geriamojo vandentiekio vamzdynus ir šildymo vamzdynus Name. Šiuos darbus atsakovas K. K. atliko taip pat neturėdamas Namo bendraturčių sutikimo, ką jis pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau priešingai nei laiptų demontavimo ir praėjimo užkalimo atveju, byloje atsakovas įrodinėjo tokius darbus atlikęs siekdamas išvengti žalos jam ir kitiems bendraturčiams, jų turtui – Namui, dėl Name įvykusios avarijos, apie kurią jį telefonu informavo pati ieškovė 2010 m. gruodžio 17 d. Ieškovė byloje šią aplinkybę neigė.

CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę ne tik naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų naudotojų teisių ir teisėtų interesų, bet ir teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs šalių paaiškinimus, liudytojų V. L., G. T. parodymus, taip pat byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog atsakovas K. K. pakankamais įrodymais pagrindė aplinkybę, kad 2010 m. gruodžio 17 d. Name, esant išjungtam šildymui, taip pat žemai oro temperatūrai lauke, ką patvirtina ir viešai skelbiama informacija (http://orelis.tv3.lt/oru_istorija/vilnius/2010-11/2011-02) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Name sprogo radiatoriai, vandentiekio vamzdžiai ir/ar kiti įrengimai. Teismo vertinimu, šią aplinkybę pirmiausia pagrindžia nuoseklūs ir išsamūs atsakovo K. K. paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir liudytojais byloje apklaustų asmenų V. L., G. T., dalyvavusių, be kita ko, gaunant informaciją apie avariją ir/ar apžiūrint Namo dalį po avarijos, parodymai. Netikėti šiais atsakovo K. K. paaiškinimais, liudytojų V. L., G. T. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, avarijos Name faktą, kurį iš esmės neigė ieškovė byloje, patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateiktas jos 2010 m. gruodžio 22 d. rašytas raštas AB „Lietuvos dujos“ (e.b.l. 33, t. 2), kuriame ji aiškiai nurodė apie Name sprogusius radiatorius, taip pat pačios ieškovės paaiškinimai, kad jos naudojamoje Namo dalyje tualeto patalpoje buvęs klozetas šiuo metu nėra išlikęs (el. b. priedo l. 90), nes jis sprogo. Įvertinus tai, kad tualeto patalpos visuose aukštuose yra toje pačioje vietoje, o iš atsakovo K. K., liudytojų V. L., G. T. parodymų nustatyta, kad po įvykusios avarijos Name didžiausios pasekmės – tekantis vanduo nuo lubų, buvo atsakovo K. K. faktiškai naudojamoje tualeto patalpoje, plane pažymėtoje indeksu P-4, teismo vertinimu, konstatuotina esant pakankamais įrodymais pagrįsta, kad klozetas ieškovės naudojamoje Namo dalyje sprogo tos pačios avarijos metu. Duomenų apie kitą name įvykusią avariją byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės į bylą pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. liepos 20 d. surašytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo bute aktas taip pat nėra pakankamas šiai išvadai paneigti (e.b.l. 26, t. 1). Šiame akte esančio įrašo „demontavus šildymo sistemą, sprogo vandens vamzdžiai“ įrašymo aplinkybės byloje nenustatytos (neaišku, kas tokį įrašą įrašė, ar jį įrašė UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotoja iš ieškovės žodžių, ar atlikusi specialių žinių reikalaujantį patikrinimą, ar kita).

Taigi, esant nustatytai aplinkybei apie Name įvykusią avariją, teismo vertinimu, atsakovo K. K. atlikti veiksmai, nupjaunant vandentiekio vamzdį, per kurį buvo tiekiamas vanduo tiek šildymui, tiek geriamajam vandeniui visam Namui, be Namo bendraturčių sutikimo vertintini ne kaip neteisėti veiksmai, bet kaip būtina priemonė siekiant išvengti didesnės žalos ir pašalinti grėsmę Namo bendrojo naudojimo objektams po Name įvykusios avarijos (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.253 straipsnio 6 dalis). Įvertinus atsakovo K. K. paaiškinimus, liudytojų V. L., G. T. parodymus apie šios avarijos pasekmes – vandens balas Name po sprogusiais radiatoriais, tekantį vandenį per lubas tualeto patalpoje, kurias iliustruoja ir atsakovo K. K. į bylą pateikta fotonuotrauka Nr. 1 (el.b. priedas l. 77), ieškovės paaiškinimai apie skilusį klozetą, abejoti šių veiksmų būtinumu siekiant išvengti didesnės žalos ar pašalinti grėsmę Namo bendrojo naudojimo objektams, tame tarpe perdangoms, kitoms laikančioms namo konstrukcijoms, teismas neturi pagrindo. Šiais atliktais veiksmais atsakovas užtikrino, kad į Namą, kuriame atjungtas šildymas, per nesandarų (sprogusį) šildymo ar vandentiekio vamzdyną netekėtų vanduo, gadindamas Namo bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nesant byloje įrodyto fakto, kad atsakovo veiksmai jam nupjaunant minėtą vandentiekio vamzdį buvo neteisėti, teismas neturi pagrindo su jais sieti ir prašomą priteisti turtinę žalą – vandentiekio ir šildymo sistemos ieškovės naudojamoje Namo dalyje įrengimo, naujo klozeto pastatymo išlaidas. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai atsakovo K. K. pasirinktos būtinosios priemonės didesnei žalai Namui ir jo bendraturčiams išvengti neleidžia vertinti kaip neproporcingos (CK 6.253 straipsnio 6 dalis). Atsakovas K. K. neturėjo galimybės patekti į visas Namo patalpas ir apžiūrėti avarijos Name mastą (santykiai tarp Namo bendraturčių tuo metu jau buvo konfliktiški, dalies jų Lietuvoje apskritai nebuvo), šia priemone jis siekė sudaryti galimybę vandeniui nepatekti į vandentiekio ir šildymo sistemą, byloje nėra jokių įrodymų, kad šiam efektui po avarijos Name pasiekti atsakovas K. K. galėjo imtis kitų priemonių.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad po avarijos Name ir atsakovo K. K. imtųsi būtinųjų priemonių didesnei žalai išvengti, Namui apsaugoti nei ieškovė, nei atsakovai A. K., A. K. faktiškai Namu nesinaudojo, nesiėmė priemonių suremontuoti Namo bendrojo naudojimo įrangą – šildymo, vandentiekio sistemą, jų įrengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog avarijos metu ar likviduojant jos padarinius buvo sugadinti nuotekų tinklai (kanalizacija), kurių naujų įrengimą ieškovė nepagrįstai priskiria žalai, o atsakovas A. K. priešieškiniu prašo ieškovę ir atsakovą K. K. tinkamai pajungti. Tuo tarpu atsakovas K. K. Namo dalimi, plane pažymėta P-(1-7), faktiškai naudojosi toliau, o kartu, nederindamas to su kitais bendraturčiais, jo naudojamoje Namo dalyje apie 2013 m. įsirengė vandentiekio sistemą, 2011 m. šildymo sistemą, o senąją šildymo sistemą jo faktiškai naudojamoje Namo dalyje demontavo (nuėmė dujinį katilą, kuris šiuo metu yra jo saugomas, pakeitė radiatorius (ar jų dalį) jo naudojamoje Namo dalyje). Netikėti šiais atsakovo K. K. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes aplinkybę, kad bendrojo naudojimo šildymo sistema Name yra demontuota, patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštas (e.b.l. 25, t. 1). Tiesa, nei šis, nei kiti byloje surinkti įrodymai neleidžia nustatyti Namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos demontavimo masto (kokia ji buvo iki avarijos Name, kur, kokia konkrečiai įranga yra demontuota, kuri yra likusi), o tuo pačiu konstatuoti, kad atsakovas K. K. demontavo visą Namo bendrojo naudojimo šildymo sistemą. Kita vertus, bendrojo naudojimo šildymo sistemos demontavimo atsakovo K. K. naudojamoje Namo dalyje teismas negali vertinti kaip atskiro atsakovo neteisėto veiksmo, sukėlusio prašomą priteisti žalą (jos dalį) ieškovei (CK 6.247 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas K. K. po įvykusios avarijos Name ir vamzdžio, per kurį patekdavo vanduo į bendro naudojimo šildymo sistemą, nupjovimo vėliau jos dalį, esančią jo naudojamoje Namo dalyje, dar ir demontavo, savaime nesukėlė žalos ieškovei – šildymo nebuvimo jos naudojamoje Namo dalyje ir poreikio ateityje jį įrengti iš naujo. Šildymo ieškovės naudojamoje Namo dalyje nebuvimo priežastimi yra ne bendrojo naudojimo šildymo sistemos demontavimas atsakovo K. K. naudojamoje Namo dalyje, o atsakovo teisėti veiksmai nupjaunant vandentiekio vamzdį, siekiant išvengti žalos dėl Name įvykusios avarijos 2010 m. gruodžio 17 d., ir visų Namo bendraturčių nevykdymas pareigos tvarkyti bendro naudojimo šildymo sistemą po šios avarijos.

Kaip jau minėta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ši įstatymo nuostata atspindi santykių tarp bendraturčių pobūdį, o, būtent, tai, kad teisę į nuostolių atlyginimą turi tas bendraturtis, kuris vykdydamas kiekvienam iš bendraturčių tenkančią pareigą tvarkyti bendrą turtą, patyrė neproporcingai didelių išlaidų dėl kitų bendraturčių ar vienų iš jų nevykdymo šios pareigos. Įstatymas nenumato bendraturčio, nevykdančio pareigos tvarkyti bendrą turtą, teisės reikalauti, kad šią pareigą už visus bendraturčius vykdytų tik vienas iš bendraturčių. Priešingai, pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teismo vertinimu, tiek ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, nukreiptas atsakovo K. K. atžvilgiu, tiek atsakovo A. K. reikalavimas įpareigoti tinkamai pajungti Namo inžinerinius tinklus, nukreiptas atsakovų K. K. ir ieškovės atžvilgiu, yra civilinės teisės įgyvendinimas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nurodytu netinkamu būdu. Ieškovė ir atsakovai, būdami Namo bendraturčiais, įstatymo yra įpareigoti Avarijos pasėkoje sugadintos Namo bendrojo naudojimo įrangos tvarkymo (jos atstatymo, keitimo ir kt.) klausimą spręsti visi kartu, tarpusavio sutarimu, prisidėdami pinigais proporcingai turimos nuosavybės Name daliai. Bendraturčio teisės reikalauti, kad Namo bendrojo naudojimo įrangą tvarkytų tik vienas ar keli iš bendraturčių ar vienam iš bendraturčių vietoj buvusios bendrojo naudojimo įrangos įrengtų atskirą įrangą ar finansuotų to išlaidas, įstatymas nenumato. Todėl tiek ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tiek atsakovo A. K. priešieškinys atmestini kaip nepagrįsti.

Atskiru pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra ir ieškinio senaties termino praleidimas. Byloje nustatyta, kad apie įvykusią avariją Name, sprogusius radiatorius, demontuotus laiptus ir užblokuotą praėjimą iš patalpos 1-1 į patalpą P-5 ieškovei tapo žinoma dar 2010 metais, o apie bendrojo naudojimo šildymo įrangos atsakovo K. K. naudojamoje Namo dalyje demontavimą 2013 metais. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris ieškinio pateikimo dieną 2018 m. birželio 21 d. buvo akivaizdžiai suėjęs. Byloje nėra jokių duomenų, pateisinančių šio ieškinio senaties termino praleidimą, kaip ir įrodymų, patvirtinančių ieškinio senaties termino nutraukimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovas K. K. prašo taikyti šioje byloje ieškinio senatį, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas taip pat ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.