- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-132-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00068-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- E. S.
- Advokatai
- Liudas Paltanavičius
- Kategorijos
- 3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas atstovo skundas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1938-2024, kuriuo E. S. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – institucija) 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-1938-2024 E. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ši administracinė nuobauda E. S. paskirta už tai, kad jis nuo 2023 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 00.00 val., būdamas nepilnamečių B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, neatliko savo kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, jis nepanaudojo savo valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, o būtent: pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą tėvų bendravimo tvarką atostogų su vaikais metu turėjo 2023 m. ir 2024 m. atostogauti su vaikais ir bendrauti su jais, tačiau to nepadarė, pats atostogaudamas Afrikoje su drauge, 2023 m. birželio 25 d. telefonu sakė sūnui <...> „būtum klausęs manęs, būtum su manim važiavęs, bet kadangi neklausei, tai nevažiavai“ <...>, tuo pažeidė savo nepilnamečių vaikų teisėtus lūkesčius ir interesus leisti laiką su savo tėvu, atostogauti ir bendrauti su juo. Tokiais savo veiksmais E. S. pažeidė vaikų teisę gyventi sveikai ir vystytis, teisę bendrauti su skyriumi gyvenančias tėvais, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 6, 12 straipsniuose, nevykdė tėvų pareigos, savo veiksmais panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų B. S. ir U. S. interesams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė minėtą nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi atstovo skundas buvo atmestas. Šia nutartimi teismas pakeitė institucijos nutarimą dalyje dėl nustatytų faktinių aplinkybių - nurodant, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarytas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 00.00 val.; pašalinant grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodytas faktines aplinkybes – „pats atostogaudamas Afrikoje su drauge, 2023 m. birželio 25 d. telefonu sakė sūnui <...> „būtum klausęs manęs, būtum su manim važiavęs, bet kadangi neklausei, tai nevažiavai“ <...>“. Taip pat teismas šia nutartimi atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi E. S. atstovas advokatas L. Paltanavičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ją panaikinti ir atstovo skundą, pateiktą apylinkės teismui, tenkinti. Atstovas skundu taip pat prašo priteisti iš institucijos E. S. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4.1. Skunde cituodamas skundžiamos nutarties motyvus ir ANK 1, 565, 566, 569, 590, 609, 616, 617 ir 618 straipsnių nuostatas, atstovas teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokia veika siekiama taikyti administracine atsakomybe. Įvertinus institucijos nutarimą matyti, jog jis surašytas nesilaikant ANK 618 straipsnyje įtvirtintų jam keliamų turinio reikalavimų. Nutarime klaidingai nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas, o būtent – 2023 m. sausio 1 d. 00:00 val., iki 2024 m. gruodžio 27 d. 00:00 val. Iš nutarime nurodytų duomenų matyti, kad E. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad „<...> jis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą tėvų bendravimo tvarką atostogų su vaikais metu turėjo 2023 m. ir 2024 m. atostogauti su vaikais ir bendrauti su jais, tačiau to nepadarė“, kurį pastarasis padarė tuo metu, kai nebuvo priimtas / įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-433-984/2023. Sprendimas įsiteisėjo tik 2023 m. rugsėjo 19 d. Nutarimas surašytas iš esmės remiantis administracinio nusižengimo padarymo laiku dar net nepriimtu / neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio, tikėtina, nutarimą surašiusi vyriausioji specialistė Evelina Sutkaitytė net neskaitė, nenagrinėjo, nesigilino ar šis sprendimas buvo skundžiamas ir pan.
4.2. Skunde teigiama, kad įvertinęs tai, teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti keičiamos kaltinime nurodytos administracinio nusižengimo aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo laikas, kadangi E. S. nuo 2023 m. sausio 1 d. 00.00 val., negalėjo tinkamai vykdyti teismo sprendimo, nes tuo metu teismo sprendimas dar nebuvo priimtas ir, juo labiau, įsiteisėjęs, bei pagrįstai pažymėjo, kad turi būti pašalintos ir kaltinime nurodytos aplinkybės dėl 2023 m. birželio 25 d. telefonu sūnui nurodytų nevykimo atostogauti priežasčių, kadangi šis pokalbis taip pat įvyko dar neįsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, todėl reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Tačiau teismas nepagristai sprendė, kad toks kaltinimo keitimas jokios įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui bei E. S. teisinei padėčiai neturi, kadangi šios aplinkybės proceso dalyviams menamai nėra naujos, jas skunde nurodė atstovas, dėl jų teismo posėdžio metu pasisakė ir institucijos atstovė.
4.3. Atstovo teigimu, skundžiama nutartimi buvo pakeisti vieni svarbiausiu kaltinime nurodytu duomenų, t. y. administracinio nusižengimo padarymo laikas, tuo pačiu šalinant ir faktines aplinkybes dėl 2023 m. birželio 25 d. įvykusio pokalbio telefonu, kadangi šis pokalbis taip pat įvyko dar neįsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, todėl reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Tokiu būdu teismas iš esmės pašalino ir pagrindinį įrodymą, t. y. R. M. pateiktą E. S. pokalbio su vaikais įrašą, kuriuo remiantis ir buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Taigi matyti, kad toks kaltinimo keitimas turėjo įtakos tiek E. S. teisinei padėčiai, jo teisei į gynybą ir į teisingą procesą, kadangi E. S. tiek apylinkės teismui teiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu pasisakė išimtinai dėl institucijos nutarime nurodytų jam žinomų, tačiau ne dėl kokių nors kitų keistinų, administracinio nusižengimo aplinkybių. Tokiu būdu teismas nepaisė kasacinio teismo išaiškinimų, kad administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kadangi remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokia veika siekiama taikyti administracinę atsakomybe, bet ir iš esmės apribojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą ir į teisingą procesą.
4.4. Skunde teigiama, kad liko neįvertinta ir tai, kad E. S. teisė į gynybą buvo pažeista dar iki priimant skundžiamą nutarimą, jis gavęs šaukimą nedelsiant pranešė, kad atvykti negalės, kadangi gyvena bei dirba (duomenys neskelbtini), bei prašė užtikrinti jo apklausą nuotoliniu būdu. Tačiau tokia apklausa įvykdyta / užtikrinta nebuvo. Apklausos metu jis planavo pateikti išsamius paaiškinimus bei įrodymus. E. S. buvo nustatytas neadekvačiai trumpas, t. y. vos kelių nedarbo dienų temimas (iki 2024 m. gruodžio 23 d.), el. paštu pateikti paaiškinimus, atsakyti į klausimus, tokiu būdu sąmoningai nesuteikiant objektyvios galimybės susipažinti su pateikta medžiaga bei paruošti motyvuotus, teisiškai argumentuotus rašytinius paaiškinimus. Šios aplinkybės teismo liko neįvertintos.
4.5. Atstovo teigimu, liko tinkamai neįvertinta ir tai, kad nutarime tiesiog aprašyta E. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė, neišdėstant motyvų, neišvardinant surinktų įrodymų, nepateikiant jų vertinimo. Nors teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad priimdama skundžiamą nutarimą rėmėsi išimtinai R. M. parodymais bei pastarosios pateiktu 2023 m. birželio 25 d. E. S. pokalbio su vaikais įrašu, šis įrašas teismo pripažintas neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi šis pokalbis įvyko dar neįsiteisėjus minėtam teismo sprendimui. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju apskritai lieka neaišku, kuo remiantis, E. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
4.6. Skunde pažymima, kad liko tinkamai neįvertinta ir tai, kad nutarimas surašytas nevertinant esminių duomenų, t. y. kad ne E. S., o R. M. sąmoningai nevykdo aukščiau nurodyto teismo sprendimo, nuolat elgiasi priešiškai, kategoriškai, nėra linkusi ieškoti / priimti jokio kompromiso, sąmoningai eliminuodama bet kokią galimybę vaikų tėvui, bendrauti / praleisti laika su vaikais. Vieno iš tėvų trukdymas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais dažniausiai pasireiškia neigiamu psichologiniu poveikiu ir patiems vaikams, todėl tokiais savo veiksmais vaikų motina sąmoningai kenkia ir vaikų teisėtiems interesams. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių E. S. ne kartą kreipėsi tiek į instituciją (joje užregistruota virš 100 E. S. prašymų užtikrinti vaikų teisę bendrauti ar leisti laiką su juo, kadangi R. M. tokios teisės / galimybės neužtikrina), tačiau institucijai šališkai palaikant išimtinai motinos puse, joks tyrimas R. M. atžvilgiu pradėtas nebuvo. Nepaisant to, institucija ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaiga minėtų aplinkybių neįvertino, tik deklaratyviai nurodė, kad „E. S. taip pat tenka pareiga aktyviai prisidėti prie santykių su vaikais puoselėjimo, o ne tik formaliai reikalauti bendravimo tvarkos vykdymo, vaikų motinos atsakomybės ar institucijos veiksmų įvertinimo. Pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra abiejų tėvų atsakomybė, ir vaikų bendravimo su tėvais sėkmė priklauso nuo abipusių pastangų. Jei kaltinama kita pusė (šiuo atveju vaikų motina), kad ši nevykdo teismo sprendimo, ir prašoma įvertinti jos atsakomybę pagal ANK 72 str. (už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis) ar 73 str. (už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams), būtina pateikti konkrečius faktus ir įrodymus, kad vaikų motina sąmoningai ir nuosekliai, be pateisinamos priežasties, trukdo kitai šaliai, t. y. Jums, bendrauti su vaikais. Tokie pažeidimai turi būti ne atsitiktiniai, bet pasikartojantys ir vykstantys per ilgesnį laikotarpį, turintys aiškią tendenciją trukdyti bendravimui be objektyvių pateisinamų priežasčių. Tai neapima pavienių atvejų, kai trukdymai galėjo būti susiję su objektyviomis aplinkybėmis, tokiomis kaip liga, nenumatyti šeimos įvykiai ar kitos svarbios priežastys. Todėl visada svarbu atskirti pavienius incidentus nuo pasikartojančio ir sąmoningo teismo sprendimo nevykdymo“. „Skyrius neteikia paslaugų, nerengia veiksmų programų, skirtų užtikrinti tėvų bendravimą su vaikais, ar atkurti tėvų susilpnėjusi ryši su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimas, trukdymas ar nemotyvavimas vaiko bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, pažeidžia vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 2 d., tačiau Jūsų atveju, nurodyta nepilnamečių vaikų teisė yra įtvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-05 sprendime. Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu tėvų įsipareigojimai, susiję su vaiku, yra nustatyti ar patvirtinti teismo sprendimu, tai šis teismo sprendimas yra privalomas abiem tėvams ir gali būti vykdomas priverstine tvarka, kadangi įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tokiu atveju vaiko motinai (tėvui) nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyti ar patvirtinti įsipareigojimai, susiję vaiku, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo CPK 771 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Skyrius nėra sprendimu vykdymą prižiūrinti institucija ir jam negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus“.
4.7. Atstovo teigimu, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek institucija, tiek Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaiga ne tik išimtinai ir šališkai palaiko motinos pusę, bet ir sąmoningai nepaiso to, kad būtent vaikų motina neužtikrina galimybės E. S., bendrauti / praleisti laiką su vaikais. O E. S., kuris išreiškia akivaizdų norą bendrauti su vaikais, kuris prašo šią teisę / pareigą padėti jam tinkamai įgyvendinti, pripažįsta kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės teismo taip pat nebuvo įvertintos.
4.8. Skunde teigiama, kad tais atvejais, kai įgaliotas teritorinis skyrius turi pakankamai duomenų apie netinkamą vaiko tėvų pareigų vykdymą ar (ir) netinkamą vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, pagrindžiančių administracinės atsakomybės vaiko tėvams (vienam iš tėvų) taikymo būtinumą, įgaliotas teritorinis skyrius turi teisę vaiko tėvams (ar vienam iš jų) taikyti administracinę atsakomybę. Vieno iš tėvų trukdymas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku dažniausiai pasireiškia neigiamu psichologiniu poveikiu pačiam vaikui, todėl kartais sunku arba beveik neįmanoma įrodyti faktines aplinkybes, kad vienas iš tėvų trukdo vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu motina / tėvu. Tokiu atveju administracinio poveikio priemonės, siekiant nubausti pažeidėją, gali tik paaštrinti konfliktą ir neišspręsti ginčo, todėl prioritetas skatinti tėvus tinkamai vykdyti savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu turėtų pirmiausia būti skiriamas kitoms prevencinėms priemonėms, t. y. konsultavimo, tarpininkavimo, nukreipimo pas psichologus, pedagoginėms, socialinėms, psichologinėms priemonėms. Šiuo metu dažniausiai įgalioto teritorinio skyriaus taikomos teisinės priemonės pareiškėjui kreipusis dėl teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo, kuriame yra numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), yra tėvų teisių ir pareigų išaiškinimas, skatinimas geranoriškai rasti bendrą sutarimą iškilusiu probleminiu klausimu, teikimas informacijos apie teisines priemones - siūlymas kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo ar į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, nurodymas, kur kreiptis nemokamos teisinės pagalbos. Be minėtų priemonių įgalioti teritoriniai skyriai taip pat organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsniu, bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais, nukreipia konsultacijų pas psichologą ar siūlo kitą galimą pagalbą vadovaujantis VTAPĮ 34 straipsniu. Kas konkrečiu atveju nebuvo daroma. Šios aplinkybės teismo taip pat liko neįvertintos.
4.9. Skunde teigiama, kad institucijos nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, trūkumai yra esminiai, kadangi nutarimas surašytas pažeidžiant ANK 609, 611 ir 618 straipsnių reikalavimus, dėl ko buvo pažeista E. S. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas ir dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo jis nubaustas, todėl tokie nutarimo trūkumai apribojo E. S. teisę į gynybą. Įvertinus nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų visumą, akivaizdu, jog nutarimas priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, todėl yra naikintinas.
4.10. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymima, jog „Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 13 d. gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovo advokato L. Paltanavičiaus prašymas priteisti 720 Eur (600 Eur ir 120 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kuris byloje užregistruotas 2025 m. vasario 13 d. 13.06 val, t. y. jau pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (teismo posėdžio pradžios laikas 2025 m. vasario 13 d. 13.00 val.), todėl šis dokumentas posėdžio nebuvo išnagrinėtas, posėdžio dalyviai dėl jo neturėjo galimybės pasisakyti. <...> Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovo advokato L. Paltanavičiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas“. Atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui, el. pašto adresu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, išsiųstas dar 2025 m. vasario 13 d. 12.43 val., t. y. dar prieš pradedant nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinimas, kad siųstas prašymas gautas teisme, taip pat gautas dar 2025 m. vasario 13 d. 12.43 val., t. y. dar prieš pradedant nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Taigi, įvertinus tai, kad atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė dar prieš pradedant nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teigtina, kad teismas atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą nepagrįstai.
Atsiliepimas
4.11. Skunde teigiama, kad teismas atstovo skundą atmetė šabloniškai (iš esmės vien pacituojant įvykių eigą bei įstatymų nuostatas), nutartį grindė niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir neteisingais situacijos interpretavimais, institucijos atsiliepime nurodytais prieštaringais „argumentais“ ir išvedžiojimais, nepagrįstai nevertinant skunde nurodytų argumentų, dėl ko, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, prieštaraujančią protingumo, teisingumo principams, teismų praktikos bei įstatymų nuostatoms. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą, kad kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privalūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privalaus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą. EŽTT praktikoje nurodoma, jog motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmais jį ginčyti ir kt.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo palikti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinio skundo teiginys, jog E. S. nebuvo teikiama pagalba pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnius, yra neteisinga informacija, kadangi E. S. ir R. M. nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. buvo taikoma atvejo vadyba, kurios metu skiriama įvairių specialistų pagalba, sprendžiant sunkumus šeimoje. Skyriuje su E. S. susijusių dokumentų užfiksuota ant 28 lapų, t. y. bendrauta įvairiais klausimais, atliktos vaiko vertinimo situacijos, sprendžiami klausimai dėl pagalbos suteikimo ir t.t.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad surašyta pažeidimo esmė, kuri suformuluota trumpai ir aiškiai, kaip numatyta ANK 609 straipsnio 1 dalyje (nereikalaujama išdėstyti motyvų, išvardinti surinktų įrodymų, pateikti jų vertinimo). E. S. išsiųstame šaukime yra aiškiai parašyta, kad jis yra kviečiamas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išaiškintos jo teisės ir neatvykimo pasekmės. 2024 m. gruodžio 20 d. E. S. el. paštu išsiųsti klausimai, į kuriuos jo buvo prašoma atsakyti ir paaiškinti aplinkybes, todėl jam buvo žinoma, apie kokį pažeidimą yra prašoma pateikti paaiškinimą. Lydraštis su nutarimu E. S. taip pat išsiųstas, todėl E. S. žinojo, dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo jis nubaustas.
5.3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atliekant kitą administracinį tyrimą Nr. ROIK: 24259451474 dėl 71 E. S. pranešimo apie tai, kad R. M. (B. S. ir U. S. mama) ir M. K. (R. M. sugyventinis) pažeidžia vaikų teises (R. M. ir M. K. atžvilgiu buvo surašyti nutarimai, nutraukti administracinę teiseną, nesant jų veiksmuose administracinio pažeidimo sudėties požymių, taip pat dėl šių pačių aplinkybių buvo atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-45867-24, E. S. šį veiksmą apskundė, prokuroras jo skundą atmetė), paaiškėjo, kad E. S. veiksmuose yra vaiko teisių pažeidimo sudėties požymiai. Dėl šių priežasčių buvo pradėtas naujas administracinis tyrimas. Apie E. S. padarytą vaiko teisių pažeidimą buvo apklausta R. M., kuri buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymo davimą, kuri patvirtino, kad nei 2023 m. nei 2024 m. E. S. neatostogavo su vaikais bei pateikė garso įrašą, iš kurio nustatyta, kad E. S. tyčia nesivežė vaikų atostogauti, dėl to perkeldamas kaltę patiems vaikams. E. S. buvo išsiųstas šaukimas, kuriame išsamiai surašytos neatvykimo pasekmės, tačiau jis el. paštu pranešė, kad atvykti negalės, reikalavo užtikrinti jam apklausą nuotoliniu būdu.
Atsiliepimas
5.4. Atsiliepime teigiama, kad dėl paaiškinimo surašymo nuotoliu jau buvo rašytas atsakymas dar 2024 m. liepos 3 d. Nr. S-1648, todėl buvo 2024 m. gruodžio 20 d. paprašyta parašyti paaiškinimą, atsakant konkrečiai į du klausimus dėl atostogų su vaikais ir atsiųsti el. paštu. Tačiau 2024 m. gruodžio 21 d. buvo keliami nauji klausimai, o apie atostogas nebuvo atsakyta bei nepaaiškinta. Teigiama, kad buvo nustatytas neadekvačiai trumpas terminas, tačiau surašyti priekaištus, pastebėjimus bei užduoti naujus klausimus ant dviejų lapų E. S. termino užteko, vietoje to, kad atsakytų į užduotus du klausimus. Tikėtina, kad E. S. tokiu būdu galimai tikėjosi apsunkinti medžiagos tyrimą, specialistus įtraukti į ilgalaikius ginčus, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Todėl buvo vadovaujamasi Skyriuje turimais duomenimis.
5.5. Atsiliepime teigiama, kad nutarimo matyti, kad jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 73 straipsnio 1 dalis) ir konkreti teisės norma, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs (CK 3.155 straipsnis), VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis, bet nurodyti ir konkretūs E. S. veiksmai, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas (nei nesirūpino, neatostogavo su vaikais teismo nutartimi numatyta tvarka nuo 2023 m. iki 2024 m.). Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 str., 608 straipsnio 5 dalies nuostatas.
5.6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad E. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
Atsiliepimas
5.7. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau -VTAPĮ) nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria atmestas atstovo skundas, yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje yra detaliai ir išsamiai apibūdinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl nesant ginčo šioje dalyje aukštesnysis teismas jų nekartoja.
7. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra teiginys, kad skundžiamas institucijos nutarimas yra nepagrįstas jokiais duomenimis. Aukštesnysis teismas sutinka, jog skundžiamame institucijos nutarime nėra nurodyti duomenys, kuriais yra grindžiama E. S. kaltė. Šią aplinkybę įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi administracinio nusižengimo esmė yra išdėstyta pakankamai išsamiai, administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios ir suprantamos, E. S. iki priimant skundžiamą nutarimą buvo siūloma el. paštu pateikti paaiškinimus, atsakyti į jam užduotus klausimus, kurie buvo susiję būtent su bendravimo su vaikais tvarka atostogų metu.
8. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino institucijos atstovė, skundžiamas nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į R. M. pateiktus paaiškinimus, jog E. S. 2023 ir 2024 metais su vaikais neatostogavo ir dėl atostogų į ją nesikreipė (t. 1, b. l. 45). Šių aplinkybių pats E. S. iš esmės neginčija. Jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie atostogas 2023 m. E. S. R. M. nepranešė, nes nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaikų bendravimo su tėvais atostogų metu tvarka, o 2024 m. į R. M. nesikreipė dėl atostogų su vaikais todėl, kad R. M. jam neatsakydavo į žinutes, todėl dėl atostogų net nerašė. Taigi matyti, kad iš esmės E. S. neginčija skundžiamu nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių.
9. Atstovas skunde teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeista E. S. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisė į gynybą. Institucija E. S. nustatė itin trumpą paaiškinimo pateikimo terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad E. S. iki priimant skundžiamą nutarimą (iki 2024 m. gruodžio 23 d.) buvo siūloma el. paštu pateikti paaiškinimus (t. 1, b. l. 43), atsakyti į jam užduotus klausimus, kurie buvo susiję būtent su bendravimo su vaikais tvarka atostogų metu, tačiau jis su tuo susijusių aplinkybių nenurodė, nustatyti ilgesnį terminą paaiškinimams pateikti neprašė, nors 2024 m. gruodžio 21 d. atrašė į institucijos atstovės el. laišką, kas reiškia, kad jį gavo ir su jo turiniu susipažino. Pareiškėjas neabejotinai suprato, kuo yra kaltinamas, nuo to gynėsi, per savo pasirinktą atstovą pateikdamas skundą dėl ne teismo tvarka jam priimto nutarimo, taip pat savo gynybinę poziciją išdėstė ir teismo posėdžio metu. Taigi, teismas pareiškėjo atstovo argumentus dėl neaiškaus kaltinimo pripažįsta nepagrįstais, akivaizdu, kad E. S. suvokė, už kokią veiką jam taikoma administracinė atsakomybė, turėjo atstovą, teisme paaiškino visas aplinkybes, nurodė savo elgesio priežastis, kas reiškia, kad šiuo atveju jo teisė į gynybą ar į teisingą procesą pažeista nebuvo.
10. Aukštesnysis teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys argumentai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas jau atsakė, o argumentų, kuriais būtų nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, atstovas nepateikia.
11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas pažeidė E. S. teisę į gynybą, kadangi skundžiama nutartimi buvo pakeistos institucijos nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo laikas. Aukštesnysis teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka. Skundžiamu institucijos nutarimu E. S. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis nuo 2023 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 00.00 val., neatliko savo kaip tėvo teisių ir pareigų. Skundžiama nutartimi teismas šį administracinio nusižengimo laiką pakeitė – nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 00:00 val. Šis laikas yra dalis institucijos nutarimu nustatyto laiko, todėl apie tai, kad E. S. yra kaltinamas nevykdęs tėvo pareigų tuo pačiu ir nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 00.00 val. jam neabejotinai buvo žinoma. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu teismas pakeitė administracinio nusižengimo laiką, buvo nurodomos ir atstovo skunde apylinkės teismui.
12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad E. S. pareigos atostogauti su vaikais neįvykdė todėl, kad R. M. sąmoningai nevykdo aukščiau nurodyto teismo sprendimo, nuolat elgiasi priešiškai, kategoriškai, nėra linkusi ieškoti / priimti jokio kompromiso, sąmoningai eliminuodama bet kokią galimybę vaikų tėvui, bendrauti / praleisti laiką su vaikais. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pats E. S. nebandė kontaktuoti su R. M. klausimu dėl atostogų su vaikais. Todėl darytina išvada, kad E. S. pareigos nevykdymą nulėmė ne R. M. veiksmai, o paties E. S. pareigos derinti atostogų su vaikais laiką ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, numatytos teismo sprendime civilinėje byloje, nevykdymas. Net ir patvirtinus aplinkybes, jog R. M. trukdo E. S. bendrauti su vaikais, nevykdo teismo sprendimo, jos jokių būdu neleistų daryti išvados, jog R. M. būtų ignoravusi bandymus susitarti dėl atostogų su vaikais ir šiuo atveju.
13. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su E. S. pateiktais skundais institucijoms dėl galimų R. M. veiksmų, institucijų atsakymai ir veiksmai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jų nevertino, tikrindamas institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Aukštesnysis teismas jų vertinti taip pat negali.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamu institucijos nutarimu E. S. pagrįstai pripažintas kaltu, padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o skundžiama nutartimi teismas pagrįstai netenkino atstovo skundo.
15. Apeliaciniame skunde atstovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu atstovo prašymą atlyginti E. S. išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti. Skunde teigiama, kad atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui, el. pašto adresu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, išsiųstas dar 2025 m. vasario 13 d. 12.43 val., t. y. dar prieš pradedant nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuris byloje užregistruotas 2025 m. vasario 13 d. 13.06 val., t. y. jau pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (teismo posėdžio pradžios laikas 2025 m. vasario 13 d. 13.00 val.), todėl šis dokumentas posėdžio nebuvo išnagrinėtas, proceso dalyviai dėl jo neturėjo galimybės pasisakyti, posėdžio metu atstovas nenurodė pateikęs teismui tokio pobūdžio rašytinį prašymą, priteisti bylinėjimo išlaidas neprašė ir žodžiu.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 632 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas <...> išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą. Nors šioje teisės normoje yra numatyta teismo pareiga paskelbti proceso dalyvių prašymus, kurie yra gauti iki teismo posėdžio, tačiau ji negali būti suprantama kaip pareiga paskelbti ir tuos prašymus, apie kuriuos teismui nėra žinoma. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atstovas prašymą atlyginti E. S. patirtas išlaidas pateikė el. paštu dar iki teismo posėdžio – 12:43 val. (t. 2, b. l. 40), tačiau šis jo prašymas teisme buvo užregistruotas 13:06 val. (t. 1, b. l. 127), t. y. jau prasidėjus teismo posėdžiui. Todėl akivaizdu, kad šis prašymas negalėjo būti perduotas bylą nagrinėjusiai teisėjai iki teismo posėdžio. Pažymėtina ir tai, kad pats atstovas teismo posėdžio metu nenurodė teismui, jog yra pateikęs minėtą prašymą. Todėl šis prašymas teismo posėdžio metu nebuvo išnagrinėtas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokio prašymo nagrinėjimas iš esmės, nebuvus proceso dalyviams galimybės apie jį pasisakyti, pažeistų ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatytą teisingo proceso principą.
18. Apeliaciniu skundu atstovas taip pat prašo priteisti E. S. išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.
19. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
20. Skundžiamais procesiniais sprendimais pripažinta, kad E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Šia nutartimi E. S. atstovo apeliacinis skundas yra netenkinamas. Todėl nėra pagrindo atlyginti E. S. patirtas išlaidas jo atstovo paslaugoms apmokėti ir šis atstovo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti E. S. atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus prašymą priteisti E. S. naudai jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.