Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2.

2025 m. rugpjūčio 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio tvarka;

2) Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 25 parų arešto bausme;

3) Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1metams;

4) Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

5) Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

6) Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

7) Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

8) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

9) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

10) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

11) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiais, ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme,

13) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) galutine 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

14) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; 2025 m. balandžio 17 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi 2024 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2024 m. spalio 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, paskiriant galutinę subendrinta bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 20 dienų;

15) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie kurios pridėta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (7 mėnesiai) ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. 2024 m. lapkričio 15 d., apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu, ne mažiau 4 (keturiais) kumščių smūgiais smogdamas nukentėjusiajam V. J. į galvos ir dešiniojo šono sritis, ir dėl sukeltų padarinių – galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais odos nubrozdinimais veide, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų smilkinkaulių – skruostikaulių lankų įspaustinių skeveldrinių lūžių, nosies kaulų lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, dešinės pusės VIII šonkaulio lūžio, nukentėjusiajam V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, M. P. 2024 m. lapkričio 16 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) priklausančioje maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), nuversdamas loterijos bilietų stendą, grasindamas sudaužyti parduotuvės stiklą, po to, priekabiai iš parduotuvės darbuotojų ir lankytojų reikalaudamas pinigų, tačiau atsisakius tenkinti pastarojo norus, išėjęs iš parduotuvės ir lauke suradęs plytą, parduotuvės darbuotojų L. Č., D. Š. ir J. R. akivaizdoje, tyčia metė plytą į parduotuvės įėjimo durų stiklą ir jį sudaužė, taip (duomenys neskelbtini) padarydamas 241,33 Eur turtinę žalą ir tokiais įžūliais ir grasinančiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. Kaltinamasis M. P. teismo posėdžio metu kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir sutiko iš karto duoti parodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes tam buvo nustatytos visos sąlygos – kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, jo parodymai dėl pareikštų įtarimų ir kaltės viso proceso metu buvo nuoseklūs, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu taip pat sutiko prokuroras ir M. P. gynėjas.

Dėl nesunkaus V. J. sveikatos sutrikdymo 2024 m. lapkričio 15 d.

4. M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodė prokuroras. Užėjo pas V. J., jau vėlai, atsinešė alaus, jie ten gėrinėjo. Teigė dažnai užeidavęs, kadangi V. J. buvo M. P. tėvo geras draugas, sutarė labai puikiai. Dar buvo K. K.. Visi trys gėrė. Ir begeriant išlindo tokia tema, nes ir V. J. sėdėjęs, ir jis, tai ir apsipyko, nes M. P. netikėjo, kad V. J. nekaltai sėdėjo už tą pedofiliją ir sudavė. Atrodo, kad V. J. ant čiužinio sėdėjo, M. P. priešais jį – iš tikrųjų tai neprisimena. Kojom tikrai nespyrė, šonkauliams labai daug nereikia, žino, nes ir pačiam yra lūžę ne kartą. Tada M. P. atsistojo. Vienas gal stipresnis smūgis, kiek atsimena, V. J. ir rankomis dengėsi. Kai pamatė, kad V. J. negerai, iškvietė greitąją, klausė, ar rimtai. Klausė V., ar gers, atsakė, kad ne, paklausė, ar tiek blogai, kad net negers, sako „jo“, tai iškvietė greitąją. Bloga gal nuo smūgių buvo. Tuo momentu nesakė, kad jis sumušė, ir V. J. išvežė. Nurodė padėjęs dar nunešti. Pareigūnai davė dar alkotesterį V. J. pūsti, bet jis nepūtė, M. P. nedavė. Pasakė, kad veža į (duomenys neskelbtini) ligoninę. M. P. pripažino buvęs išgėręs, ne tiek, kad nepaeitų, bet išgėręs, žino, kad alaus atsinešė. Jie jau buvo gerai išgėrę. Kadangi pats buvo gerai išgėręs, tai negalėjo suskaičiuoti tų smūgių. Gėrė ne vieną dieną, tai būna, kad net dienos nežino. Sudavė į šoną. Kadangi V. J. labai daug metų pažįsta, jis buvo geras draugas, tai girtumas sąlygojo, jei M. P. būtų buvęs blaivas, ar jie būtų buvę blaivi, tokių dalykų nebūtų kilę. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Kai suėmė, M. P. buvo namie, niekur nesislapstė. Ieškinį dėl gydymo pripažįsta. Gailisi, buvo nuvykęs į ligoninę ir skambino į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Trumpai buvo užėjęs, nes lankymo valandos baigėsi. Paskui tik brolis sakė, kad jau palaidotas ir viskas.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. M. P. parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Paaiškino, kad su V. J., pravarde (duomenys neskelbtini) yra pažįstami nuo vaikystės, yra geri draugai. Su juo anksčiau nėra buvę jokių konfliktų. M. P. dažnai lankydavosi pas jį bute. Pas V. J. bute kurį laiką gyveno ir K. K., kuris irgi yra M. P. senas pažįstamas. Ne kartą trise leisdavo laiką, vartodavo alkoholinius gėrimus, švęsdavo. Pats V. J. yra nekonfliktiškas žmogus, draugiškas, tačiau piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais. Jis vesdavo asocialų gyvenimo būdą, jo butas buvo kaip landynė, durų jis nerakindavo, dažnai pas jį ateidavo įvairūs asmenys išgerti. Pats V. J. nebuvo labai geros sveikatos, jis vaikščiodavo (duomenys neskelbtini), bet buvo adekvatus, bendraujantis. Prisiminė, kad 2024 m. lapkričio 14 d., link vakaro, tikslaus laiko neprisiminė, būdamas neblaivus, atėjo pas V. J. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis M. P. nekvietė pas save, jis pats nusprendė ateiti, jam pas V. J. visada durys buvo atviros, buvo laukiamas. Pas jį bute jau buvo K. K.. Jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, vartojo alkoholį. Daugiau asmenų nebuvo. Atėjęs M. P. atsisėdo ant sofos-lovos, ant kurios taip pat sėdėjo K. K., o V. J. sėdėjo ant čiužinio, priešais juos. 2024 m. lapkričio 15 d., nakties metu, jau buvo po vidurnakčio, tikslaus laiko pasakyti negali, jiems trise vartojant alkoholinius gėrimus, bendraujant, tarp M. P. ir V. J. kilo diskusija. Jis V. J. pasakė, kad yra 13 kartų teistas, bet teistas daugiausia už vagystes. Ir V. J. pasiteiravo: „O už ką gi tu teistas? Teisingai, kad už pedofiliją?“. V. J. pasakė: „Tai neįrodyta“. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, M. P. nepatiko, kad jis teisinosi, jog nėra „pedofilas“. M. P. supyko, atsistojo nuo lovos ir priėjo prie V. J., t. y. prie čiužinio ant kurio jis sėdėjo, ir kumščiais sudavė jam į viršutinę kūno dalį, tikslesnių vietų, kur sudavė, neprisimena. Sudavė ir kumščiais, ir delnais. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti, tačiau neneigia, kad galėjo būti ir 10, ir 15, jų neskaičiavo. Buvo labai neblaivus, kadangi vartojo dantų skalavimo skystį. Prisimena, kad mušant V. J., šis sakė: „Gana gi, baik, nesipykstam“. Neprisimena, ar nuo M. P. smūgių V. J. kažkur atsitrenkė. Jokiu daiktu jo nemušė, nespyrė, mušė tik rankomis, pirštinių nedėvėjo. Kiek prisimena, K. K. V. J. negynė. Pažymėjo, kad nuo M. P. smūgių V. J. atsigulė ant nugaros ir tiesiog tylėjo, nesakė nė žodžio. M. P. nuėjo į tualetą, tačiau ten rankų nesiplovė, arba neprisimena. Grįžo į butą pas V. J., jis vis dar gulėjo ant nugaros. Pasiteiravo, ar jam ne bloga. Šis pasakė, kad jam bloga. Daugiau nieko nekalbėjo. Jis buvo kraujuotas nuo M. P. sumušimų. M. P. išsigando, kad V. J. gali pablogėti ir nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuo sumušimo praėjo maždaug 15-20 min., kai M. P. paskambino 112. Skambino iš savo telefono, kadangi K. K. telefono neturi. M. P. iš įvykio vietos nesišalino, laukė medikų kartu su K. K.. Ką su juo kalbėjo iki atvykstant medikams neprisimena. Ne už ilgo atvyko greitoji medicinos pagalba kartu su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai pradėjo jų klausinėti apie įvykio aplinkybes. Dėl neblaivumo neprisimena, kodėl jis policijos pareigūnams iškart nenurodė, kad V. J. sumušė jis. Ką K. K. nurodė policijos pareigūnams nė nenumano. Be to, M. P. nesupranta, kodėl jam nebuvo nustatinėjamas neblaivumas, o K. K. buvo. Patvirtino, kad įvykio dieną buvo tik trise: jis, V. J. ir K. K., niekas į butą nebuvo užėjęs. Pilnai prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, t. y. kad nesunkiai sutrikdė sveikatą savo labai geram draugui – V. J., ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir išgyvena (t. 3, b. l. 93-96).

6. M. P. savo parodymus patvirtino 2024 m. lapkričio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 99-112, 113).

7. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. vasario 28 d. patvirtino 2024 m. lapkričio 27 d. duotus parodymus (t. 3, b. l. 138-139, 140, 148-150, 151).

8. Iš 2024 m. lapkričio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad kaltinamasis M. P. savanoriškai pateikė: sportinius batus, striukę, kelnes, megztinį (t. 3, b. l. 144-116).

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. K. parodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d., apie 10.00 val., atėjo pas pažįstamą V. J., pravarde (duomenys neskelbtini) į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus. V. J. pažįsta labai seniai, yra draugiškas, ramus, geras žmogus, nekonfliktiškas. Niekada nėra inicijavęs konflikto. Tą dieną, vakare, apie 23.00 val., pas V. J. į butą atėjo jų bendras pažįstamas M. P., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus. V. J. ir M. P. pažįstami labai seniai. Jiems kartu su M. P. ir V. J. vartojant alkoholinius gėrimus, M. P. V. J. iš niekur nieko pavadino „pedofilu“, po to V. J. jam paprieštaravo, kad jis toks nėra. Šis konfliktas prasidėjo iš niekur nieko, prieš tai tarp jų nebuvo kilęs joks konfliktas. Tuo metu buvo 2024 m. lapkričio 15 d., apie 00.20 val. Su M. P. sėdėjo ant sofos-lovos, o V. J. sėdėjo ant čiužinio, kuris yra priešais sofą. Po V. J. pasiteisinimo, kad jis nėra „pedofilas“, M. P. atsistojo nuo lovos, priėjo prie V. J. ir abiejų rankų kumščiais sudavė apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Lyg ir sudavė tik kumščiais, galėjo ir spirti, tiksliai pasakyti negali. Ar smogė kokiu nors daiktu – neprisimena. Be to, buvo neblaivus. M. P. pradėjus mušti V. J., jis atsistojo nuo lovos ir M. P. žodžiais ragino sustoti ir nebemušti V. J.. Po šių žodžių, M. P. atsisuko į jį ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veido sritį, kad nebelįstų. Dėl šio smūgio M. P. pretenzijų neturi, pareiškimo rašyti nepageidauja. M. P. baigus mušti V. J., jis dar palaukė ir po 15-20 min. pats, būdamas bute, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes galimai suprato, kad V. J. būklė yra sunki, jis buvo kruvinas, dejavo, nejudėjo, atrodė, kad praranda sąmonę. Ant čiužinio, kur mušė V. J., buvo jo kraujo. Kol atvyko medikai, M. P. buvo bute ir niekur išėjęs nebuvo. Prieš sumušdamas, M. P. buvo nuėjęs į tualetą ir šiaip vaikščiojo, bet po sumušimo niekur nesišalino iš buto. Atvykę medikai iškart išvežė V. J. į ligoninę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijos pareigūnams, M. P. jam pasakė, kad nesakytų nieko apie tai, kad jis sumušė V. J.. Jis jam negrasino, tiesiog gražiai pasakė. Kadangi jis jo bijo, sutiko jo neįduoti. Atvykę policijos pareigūnai jo ir M. P. klausė apie įvykio aplinkybes, tačiau, kadangi M. P. buvo netoliese, jis pareigūnams įvykio dieną pasakė, jog pas V. J. bute buvo dar vienas, jam nepažįstamas asmuo, kuris galimai ir sumušė V. J.. Tokią versiją sugalvojo pats, bijodamas M. P.. Jis bijojo jo ir tada, kai buvo pirmą kartą, t. y. 2024 m. lapkričio 15 d., apklausinėjamas policijos pareigūnų. Nerimavo, kad jis gali jį sumušti taip pat stipriai kaip ir V. J. (t. 1, b. l. 154-156, 159-162, 165-168).

10. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad apie pusę metų gyveno su V. J., adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio V. J. buvo problemos „su kojomis“, daugiau jis niekuo nesiskundė. V. J. nesiskundė, kad jam skaudėtų širdį. V. J. buvo labai geras žmogus, jį daug metų pažinojo. Niekada nematė, kad jis su kuo konfliktuotų. Tiksliai kada įvyko įvykis neprisimena, gal prieš mėnesį, nakties metu. Jie vartojo alkoholį trise, daugiau nieko su jais nebuvo bute. Įvyko žodinis konfliktas, nes M. P. V. J. pradėjo vadinti „pedofilu“, o V. J. jam paprieštaravo, kad jis toks nėra. Tuo metu, V. J. sėdėjo ant čiužinio, o jis su M. P. ant lovos. Netrukus M. P. pradėjo mušti V. J. labai žiauriai. Jis viską matė. M. P. daugiausia smūgių sudavė V. J. į šonus. V. J. tik galvą buvo užsidengęs. V. J. nuo smūgių nebuvo niekur atsitrenkęs. Jis bandė V. J. ginti, t. y. atsistojęs M. P. pasakė: „ką darai, tu svečiuose esi“. Tada jam M. P. sudavė vieną kartą į veidą už tai, kad gynė V. J.. V. J. pradėjo dejuoti, aimanuoti, nieko nekalbėjo, tada M. P. pamatęs, kad V. J. blogai su sveikata, iškvietė medikus. Iš pradžių davė kitus parodymus, nes bijojo M. P., bijojo, kad nebūtų taip kaip V. J.. M. P. jam pasakė: „sakyk taip, kad atėjo nepažįstamas žmogus ir sumušė J.“, taigi taip jis ir sakė, nes bijojo. Kitą dieną, ryte, atvažiavo V. J. brolis ir pasakė, kad V. J. šiuo metu „Santariškėse“. Po to jam bendri pažįstami pasakė, kad V. J. mirė. Jam V. J. buvo labai geras draugas. Su M. P. santykiai blogi, nes jis negeras žmogus (t. 1., b. l. 193-196, 197).

11. Iš 2024 m. lapkričio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad K. K. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu (t. 1., b. l. 171-180, 181).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad yra V. J. brolis. Jo ir brolio santykiai buvo tikrai geri, nesipykdavo. Nors ir gyveno atskirai, tačiau G. J. pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykdavo kas antrą dieną. Atnešdavo jam valgyti, sumokėdavo buto nuomą ir mokesčius. Šis butas yra registruotas G. J. vardu, tačiau apie 4 metus minėtame bute gyvena V. J.. Kiek prisimena, V. J. iš pradžių buvo tikrai tvarkingas, tačiau maždaug nuo 2024 m. vasaros pas jį pradėdavo rinktis įvairūs asmenys išgerti alkoholio, pašvęsti. Neneigia, kad brolis tikrai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, gerdavo netgi dantų skalavimo skystį, butas šiuo metu tikrai panašus į landynę. V. J. turi sūnų D. J.. Jie bendraudavo retai. G. J. pats artimiausias žmogus jam, su kuriuo jis daugiausiai bendravo ir palaikė stipriausią ryšį. V. J. paskutiniu metu skundėsi sveikata, sunkiai vaikščiojo, (duomenys neskelbtini), dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. lapkričio 14 d., apie 09 val., tikslaus laiko nepamena, buvo pas brolį namuose. Pažiūrėjo skaitiklių rodmenis, nes reikėjo mokėti mokesčius. Pas V. J. buvo K. K.. G. J. atrodė, kad jie blaivūs. Kiek žino, K. K. kurį laiką pas jį gyveno. Tą dieną, brolis vizualiai sužalotas tikrai nebuvo, ant veido nebuvo matyti kraujo, kraujosruvų ar nubrozdinimų, jokiais skausmais tuo metu jis G. J. nesiskundė, sėdėjo ant čiužinio. Šiek tiek pabendravo, jis buvo orientuotas ir netrukus G. J. išėjo. 2024 m. lapkričio 15 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, tačiau jau buvo šviesu, G. J. paskambino M. P., kuris pasakė, kad V. J. yra išvežtas į ligoninę, į Vilnių. Apie tai, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ir jis sumušė brolį, M. P. nesakė. Jis tiesiog pasakė, kad V. J. dejavo, „kriokė“ ir jis pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prisimena, kad susisiekė su (duomenys neskelbtini), kurios personalas informavo, kad V. J. gydymui išsiųstas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Paskambinus į Vilniaus universitetinę ligoninę, informavo, kad V. J. vaikšto, kalba, bet yra neadekvatus. Tikslių dienų neprisimena, tačiau Vilniaus ligoninėje gulėjo apie 4 dienas, vėliau buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). Susisiekus su (duomenys neskelbtini) ligonine gavo informaciją, kad V. J. jau yra (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Susisiekus su šia slaugos ligonine, susitarė dėl brolio aplankymo laiko. 2024 m. lapkričio 21 d. ir 2024 m. lapkričio 22 d. buvo nuvykęs aplankyti brolio. 2024 m. lapkričio 21 d., bendraujant su broliu, jis neatrodė labai orientuotas, sunkiai kalbėjo, nejudėjo. Jis net nelabai suprato, kad G. J. yra jo brolis, kadangi sesutei pasakius: „Atpažįsti? Čia tavo brolis“, šis išlemeno: „Gaaal brolis..“. Daugiau jis nieko nekalbėjo. 2024 m. lapkričio 22 d., norint pabendrauti su broliu, šis visai nesiorientavo aplinkoje. Matė, kad jis akimirką atsimerkia, po to vėl užsimerkia. Brolis tą dieną neištarė nė žodžio, nejudėjo, gal tik šiek tiek pajudino ranką. (duomenys neskelbtini), nakties metu, lyg ir buvo po 03.00 val., su G. J. susisiekė iš (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninės ir informavo, kad jo brolis mirė. Tą dieną ryte pradėjo organizuoti brolio laidojimą. G. J. nusprendė jį kremuoti Lietuvos krematoriume, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), anksti ryte, laidojimo paslaugų darbuotojai V. J. kūną pristatė į krematoriumą ir, G. J. žiniomis, apie 11 val. buvo atliktas pats kremavimo procesas. Tą pačią dieną, apie 16.15 val. laidojimo paslaugų darbuotojai jam pristatė brolio urną. Pažymėjo, kad prisimena, jog kažkurią dieną, kai dar brolis buvo ligoninėje, M. P. jam pasakė, kad davė smūgį V. J.. Daugiau nieko detaliai apie šį įvykį nepasakojo. Sutiko atstovauti brolio interesus šiame ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 145-148).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad K. K. yra buvęs kaimynas, gyvenęs tame pačiame bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Jie draugai. V. J. pažįsta, jį žino pravarde (duomenys neskelbtini) Pas šį asmenį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra vartojusi alkoholinius gėrimus. Gali pasakyti, kad V. J. nekonfliktiškas, draugiškas. Kiek yra su juo bendravusi, „baliavojusi“, jis niekada nėra kėlęs konfliktų, niekada nėra prieš nieką pakėlęs rankos. 2024 m. lapkričio 18 d., pas ją nuo ryto namuose buvo K. K.. Maždaug apie 12 val. pas ją į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar pas ją yra K. K.. Ji atsakė, kad yra. Policijos pareigūnai pradėjo K. K. klausinėti apie 2024 m. lapkričio 15 d. įvykusį įvykį, kai buvo sumuštas V. J.. K. K. pradėjo teigti, kad tuo metu buvo jis, M. P., V. J. ir dar kažkoks nepažįstamas asmuo, kuris neva ir sumušė V. J.. Policijos pareigūnai nurodė, kad bendrabučio bendro naudojimo koridorius yra stebimas vaizdo kameromis ir joks kitas asmuo, apart jo ir M. P. nebuvo užfiksuotas. Tuomet ji suprato, kad K. K. policijos pareigūnams meluoja. Ji K. K. prie policijos pareigūnų pasakė: „Nemeluok, sakyk gi tiesą, kaip buvo“. Po jos paskatinimų K. K. policijos pareigūnams pasakė: „Taip, P. sumušė, aš jo bijau“. Ji vėlgi pasakė K. K., kad nebijotų ir neslėptų šių aplinkybių nuo pareigūnų. Policijos pareigūnai, K. K. sutikus, jį išsivedė ir apklausė, užpildė dokumentus. Po pusvalandžio K. K. grįžo pas ją. Ji jo pradėjo klausinėti apie šį įvykį detaliau. Pasiteiravo, ar M. P. labai sumušė V. J., šis atsakė, kad labai. K. K. jai pasakė, kad 2024 m. lapkričio 15 d., nakties metu, jie trise vartojo alkoholinius gėrimus pas V. J. namuose. Tuomet, M. P. ir V. J. dėl kažko susipyko. Priežasties dėl ko jie susipyko nenurodė. K. K. pasakė, kad M. P. pradėjo pulti V. J. ir sudavė smūgius pastarajam į įvairias kūno sritis kumščiais. K. K. paaiškino, kad jis pradėjo ginti V. J., tačiau M. P. jam trenkė į veido sritį kumščiu ir jis atsitraukė, nes jo bijojo. Jai pasiklausus apie V. J. būklę, K. K. nurodė, kad jis dejavo, atrodė, kad yra be sąmonės, sunkios būklės. Taip pat K. K. nurodė, kad M. P. pats iškvietė V. J. greitąją medicinos pagalbą. Jai pasitikslinus, keliese jie tą vakarą buvo, K. K. patikino, kad buvo tik trise – jis, M. P. ir V. J.. Teigė, kad daugiau asmenų su jais nebuvo. Ji K. K. paklausė: „Kodėl jūs jį išvis įsileidžiat?“, šis nurodė, kad įsileidžia, nes jo bijo, bijo, kad išlauš duris. Iš K. K. pasakojimų suprato, kad M. P. yra neprognozuojamas, tačiau nepaisant to, ji paskatino K. K. nebijoti jo ir papasakoti visą tiesą policijos pareigūnams (t. 2., b. l. 3-6).

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. apklausta liudytoja S. B. parodė, kad kaimyną V. J., iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pažįsta apie ketverius metus. 2024 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val. girdėjo triukšmą, keiksmus, grumtynių garsus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, prie V. J. buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 15 d. naktį, apie 00.15 val., pabudo nuo triukšmo ir muštynių garsų kaimyno V. J. bute. Buvo labai didelis triukšmas, kuris apie 01.00 val. baigėsi (t. 2., b. l. 8-10).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. apklausta liudytoja Ž. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, pačiame (duomenys neskelbtini). Koridoriaus (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas V. J.. Kaimynas veda asocialų gyvenimo būdą, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, gyvena vienas, tačiau pas jį kartais lankosi įvairūs draugai su kuriais vartoja alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą kaimyną V. J. matė praeidama pro jo kambarį 2024 m. lapkričio 14 d. apie 11.00 val. Buto durys buvo atidarytos, tad matė, kad V. J. sėdi ant čiužinio, o daugiau kambaryje pašalinių asmenų nebuvo. Matydavo, kad kaimynas sunkiai vaikšto kai būdavo išgėręs. Būdamas blaivus vaikščiodavo (duomenys neskelbtini). Priešais jos buto duris yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamera nėra kokybiška, dažnai užstringa, vaizdas neužsifiksuoja, neišsisaugo. Ji policijos pareigūnams pateikė visus vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotus ir nufilmuotus vaizdus 2024 lapkričio 14 ir 15 dienos. Kamera buvo užstrigusi, todėl pradėjo fiksuoti vaizdus nuo judesio 2024 m. lapkričio 14 d. tik apie 17.00 val. Vaizdo stebėjimo kamera neužfiksuoja vaizdų, kurie vyksta prie pat kaimyno V. J. buto durų (t. 2., b. l. 49-52).

16. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad Ž. L. savanoriškai pateikė 7 vaizdo įrašus, kurie filmuoti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje įrengta vaizdo stebėjimo kamera (t. 2, b. l. 40-41).

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad jis yra V. J. sūnus. Jų santykiai buvo geri. Tėvas glaudžiausiai bendraudavo su broliu G. J., kadangi jis netgi gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pas tėvą retkarčiais užvažiuodavo, tačiau dažniau jie susiskambindavo. Tėvu labiau rūpindavosi dėdė G. J.. Dėdė V. J. atveždavo maisto, esant reikalui jį kažkur nuveždavo, pvz.: į savivaldybę, pas daktarus ir kt. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir neturi vairuotojo pažymėjimo, pas tėvą užsukdavo tikrai rečiau nei G. J.. Kalbant apie tėvo būklę, gali pasakyti, kad jis turėjo problemų su kojomis, vaikščiojimu, gal labiau su stuburu, tiksliai pasakyti negali. Tėvas skausmais širdies srityje nesiskųsdavo. Žino ir tai, kad jis maždaug pusantrų metų „nematė viena akimi“. V. J. buvo geras, draugiškas žmogus, tėvas. Jis nebuvo konfliktiškas, tiesiog turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Kuomet jis gerdavo vienas, jokių problemų nebūdavo. Jis jam yra minėjęs, kad M. P. yra jį kažkada mušęs. Dėl ko jis taip elgiasi – nenumano, tačiau kiek žino iš pasakojimų, M. P. yra neprognozuojamas, „narkomanas“. Jis asmeniškai M. P. žino tik tiek, kad jis leisdavo laiką su jo tėvu. Žino, kad jis daug kartų „sėdėjęs“ kalėjime. Dažnai pas tėvą įvairūs asmenys vartodavo alkoholį, „baliavodavo“. (duomenys neskelbtini), apie 07.00 val., jį informavo G. J., kad tėvas V. J. mirė. Tik tada iš dėdės sužinojo, kad tėvas buvo sumuštas, kad buvo hospitalizuotas Vilniaus ligoninėje, o vėliau pristatytas į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Žino tik tiek, kiek jam G. J. papasakojo, kad tėvas buvo suspardytas, „sudaužytas“ M. P.. Tėvo laidotuvėmis pasirūpino G. J., laidotuvės vyko (duomenys neskelbtini). Būtent dėdė priėmė sprendimą dėl kremavimo (t. 2, b. l. 37-39).

18. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d. liudytoja apklausta I. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, bendrosios praktikos slaugytoja. 2024 m. lapkričio 22 d. dirbo nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Jai atvykus dirbti, gavo informaciją iš kitų kolegių, kad įstaigoje yra naujas pacientas – V. J.. Jai buvo perduota informacija, kad jis prieš pora dienų atvežtas iš Vilniaus ligoninės dėl sumušimų, tą dieną pirmą kartą pamatė ir sužinojo apie šį pacientą. V. J. palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vienas. Tą dieną prisimena, kad jis buvo neorientuotas, atsisakė valgyti pakratydamas galvą, nieko nekalbėjo. Apžiūrint jį matėsi, jog jis serga niežais, ant jo rankos pastebėjo kraujosruvą, galvos srityje nubrozdinimą. Prisimena ir tą momentą, dienos metu, prieš pietus, į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę atvyko policijos pareigūnai – pareigūnas ir pareigūnė. Jie pageidavo pabendrauti su V. J., kaip suprato, norėjo jį apklausti. Pamačiusi į palatą įeinančius pareigūnus, ji nuėjo pasižiūrėti. Policijos pareigūnai V. J. klausinėjo apie kažkokį konfliktą. V. J. į policijos pareigūnų klausimus neatsakinėjo, neištarė nė žodžio. Ji visą laiką su pareigūnais palatoje nebuvo, todėl nežino, kada policijos pareigūnai išvyko. Vėliau tą dieną, lankymosi valandomis – nuo 16.00 val. iki 20.00 val., V. J. aplankyti atvyko du vyriškiai. Vienas nedidelio ūgio, kitas aukštesnis. Veidų neįsidėmėjo, atpažinti negali. Ji juos pamatė tik iš tolo, prie laiptinės. Girdėjo, kad vienas iš asmenų, žemesnio ūgio, garsiai pasakė: „Gerai prižiūrėkit jį“. Kadangi juos pamatė tik išeinančius, ji neįsivaizduoja, ką jie kalbėjo su V. J.. Apie 19.00 val., prieš baigdama darbą, nuėjo pas V. J. pamatuoti jam temperatūros. Tuo metu jis pasirodė šiek tiek sunerimęs, pulso dažnis buvo padidėjęs. Daugiau nieko keisto jo elgesyje nepastebėjo, jis vėlgi buvo toks pats neorientuotas, jo nekalbino. 2024 m. lapkričio (duomenys neskelbtini) atvyko į darbą ir pastebėjo, kad palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra V. J.. Tik pasižiūrėjus V. J. įrašus pamatė, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), apie 03.00 val. Mirties dieną jai buvo išeiginė. Tą naktį dirbo bendrosios praktikos slaugytoja A. (t. 2, b. l. 13-16).

19. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. apklausta liudytoja A. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja. Dirbo naktiniame budėjime nuo 2024 m. lapkričio (duomenys neskelbtini) 18.00 val. iki 2024 m. lapkričio (duomenys neskelbtini) 07.00 val. Jai pamainą perdavė kolegė bendrosios praktikos slaugytoja I. R.. Ši jai suteikė informaciją, kad į jų slaugos ligoninę pristatytas naujas pacientas – V. J., kuris gulėjo palatoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegė patikino, kad šio paciento būklė yra viena iš sunkiųjų ir kažką užsiminė apie tai, kad jis galimai buvo sumuštas. Tą dieną pirmą kartą sužinojo apie šį asmenį jų slaugos ligoninėje. Apskritai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo atvežtas ji neklausinėjo, nesidomėjo, kadangi jos darbo tikslas yra slaugyti asmenis, atlikti gydytojo paskyrimus ir kt. Tą darbo pamainą, atliko įprastą savo darbą, slaugė pacientus, tame tarpe ir V. J.. Tądien jis visiškai nepalaikė kontakto, jį kalbino, tačiau jis neištarė nė žodžio, net nežvilgtelėjo. Bandė jį pagirdyti, jis šiek tiek atsigėrė, tačiau jo rijimas buvo akivaizdžiai sutrikęs. Taip pat ant jo kūno matė pasenusias kraujosruvas, tačiau kuriose tiksliai kūno srityse pasakyti negali. Kalbant apie V. J. būklę, jam buvo reikalinga visokeriopa pagalba savirūpai, valgymui, gėrimui, higienai, rengimuisi. V. J. buvo gulimame režime. Daugiau nieko apie jo būklę papasakoti negali, kadangi su juo kontakto daug neturėjo, nes dirbo naktinėje pamainoje, t. y. pacientai jau buvo po vakarienės ir nuo 20.00 val. slaugos ligoninėje ramybės metas. Prisimena, kad apie 22.00 val. nuėjusi pas V. J. į palatą dar patikrino jo kraujospūdį. Kraujospūdis buvo normos ribose, tačiau vėlgi, jokio kontakto jis nepalaikė – nei žodinio, nei judesiais ar žvilgsniu. (duomenys neskelbtini), apie 03.07 val., nuėjo pas V. J. – jis buvo be gyvybės ženklų, patikrino jo kraujospūdį. Pulso jau nebebuvo. Pagal numatytą tvarką V. J. padarė elektrokardiogramą, kuri brėžė liniją, tai reiškia – nerodė jokios širdies veiklos. V. J. gydymo stacionare ligos istorijoje rado V. J. brolio G. J. kontaktinį telefono numerį. Apie 3.30 val. ji telefonu informavo G. J. apie jo brolio mirtį. Pagal įstaigos vidinę tvarką, mirus pacientui, gali laikyti slaugos ligoninėje tik 2 val., kadangi neturi sąlygų jų laikyti ilgiau. Apie tai informavo G. J., kuris taip pat pagal esamą tvarką buvo atsakingas už mirusiojo išvežimo organizavimą (samdytis laidojimo paslaugas, šarvojimą ir kt.). Brolis pageidavo būtent tą pačią dieną gauti mirties liudijimą. Apie 4.00 val. laidojimo paslaugų įmonė pasiėmė V. J., velionio brolis šioje procedūroje nedalyvavo. Ryte, apie 8.00 val., telefonu informavo budintį gydytoją J. B. apie esamą situaciją ir nurodė, kad artimasis pageidauja tą pačią dieną gauti mirties liudijimą. Kiek žino, mirties liudijimas buvo išrašytas (t. 2, b. l. 19-22).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d. liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje“ – medicinos gydytoju. 2024 m. lapkričio 20 d. iš VšĮ Vilniaus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus į (duomenys neskelbtini) ir iš ligoninės į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę“ buvo pristatytas V. J.. Apžiūrėjęs nustatė, kad pacientas V. J. neapsitarnaujantis, pats nevalgantis, gulimame režime, buvo apsunkintas žodinis kontaktas. Su juo kalbėti nepavyko, šis tik skundėsi skausmais šonkaulių srityje. Daugiau su juo susišnekėti praktiškai nebuvo įmanoma, apie jokį konfliktą pacientas jam neminėjo. Jis šį pacientą lankė kiekvieną dieną. Jam buvo taikomas simptominis gydymas (slauga). V. J. sveikatos būklė visą laikotarpį išliko daugmaž vienoda, t. y. nebuvo pagerėjimo ir nebuvo ženklaus sveikatos būklės pablogėjimo. (duomenys neskelbtini) ryte (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja jį informavo, kad V. J. mirė ir kad pastarojo artimieji prašo tą pačią dieną išrašyti mirties liudijimą. Buvo susipažinęs su visa turima V. J. medicinine dokumentacija gauta iš VšĮ Vilniaus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus (3 lygio ligoninė), kurioje atlikti visi būtini tyrimai V. J., Vilniuje jis buvo nuodugniai ištirtas. Iš Vilniaus ligoninės medicininės dokumentacijos buvo matyti, kad V. J. operacinis gydymas buvo neindikuotas. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. lapkričio 19 d. stacionaro epikrizėje taip pat užfiksuota, kad V. J. nustatyta (duomenys neskelbtini) ir chirurginis gydymas nereikalingas. Minėtoje epikrizėje buvo paminėta ir apie pagerėjusią V. J. sveikatos būklę. Taip pat buvo atlikti tyrimai ir (duomenys neskelbtini), su kuriais taip pat buvo ir yra susipažinęs. Jam buvo žinoma tik tai, kad V. J. – galimai po smurtinio nusikaltimo yra pristatytas į gydymo įstaigą, kadangi Vilniaus medicininėje dokumentacijoje buvo nurodyta ligos anamnezė – buitinio konflikto metu galimai buvo sumuštas. (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininė dokumentacijoje buvo nurodyta, kad asmuo patyrė traumą buitinio konflikto metu (ligonio žodžiais). Medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad apie šį įvykį informuota policija, nebuvo tikslaus įtvirtinimo, kad asmuo atvežtas po konflikto, sumušimo, buvo parašyta „galimai“ ir ligonio žodžiais, kas nėra tikslu. Nebuvo gavęs informacijos apie pradėtą ar atliekamą ikiteisminį tyrimą, kol su juo nesusisiekė policijos pareigūnė dėl reikalingumo atvykti į liudytojo apklausą. (duomenys neskelbtini), 08.33 val., nuotoliniu būdu V. J. išrašė medicininį mirties liudijimą, kuriame užfiksuota, kad mirties rūšis yra liga, t. y. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 25-28).

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. liudytoju apklaustas Utenos apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. buvo pavesta atlikti įvykio aplinkybių patikslinimą dėl V. J. sužalojimo. V. J. buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 2024 m. lapkričio 21 d., apie 14.00 val., iš Santaros klinikų sužinojo, jog klinikoje V. J. nebegydomas ir yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2024 m. lapkričio 22 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Priėmimo skyriuje slaugytoja nurodė, jog V. J. gydymas jų įstaigoje baigtas ir tolimesniam gydymui perkeltas į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Su tyrėja I. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninę, siekiant apklausti V. J. kaip liudytoją ir išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes. (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje slaugytoja juos nusivedė į slaugos ligoninės antrąjį aukštą, į palatą, kurioje buvo tik V. J.. Tiek jis, tiek I. Š. bandė su V. J. bendrauti, uždavinėjo jam klausimus, tačiau jis į juos nekreipė dėmesio, į klausimus neatsakinėjo, „žiūrėjo į lubas“, buvo nekomunikabilus. V. J. palatoje buvo ir slaugytoja, kuri nurodė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. jį prausiant, jis buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo. Slaugytojai nurodė, kad V. J. buvo sumuštas, dėl to būtina su juo atlikti procesinius veiksmus, paminėjo, kad atvyks kitą dieną. Dėl to, kad V. J. su jais nebendravo, nereagavo, jo neapklausė. Grįžus į policijos komisariatą buvo nutarta V. J. apklausti sekančią dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 25 d. Šią dieną, apie 13.00 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Slaugos ligoninėje pasitiko bendrosios praktikos slaugytoja, kuriai nurodė atvykimo tikslą, pastaroji pasakė, kad V. J. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninė pateikė mirties liudijimą (t. 2, b. l. 31-34).

22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs dauginiais odos nubrozdinimais veide, poodine minkštųjų audinių kraujosruva kaktos kairėje pusėje, abiejų smilkinkaulių-skruostikaulių lankų įspaustiniais skeveldriniais lūžiais, nosies kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, padarytas minėtas galvos ir veido sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš patenkant į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2024 m. lapkričio 15 d., 00.52 val. Šie sužalojimai, dėl abiejų smilkinkaulių–skruostikaulių įspaustinių skeveldrinių lūžių, nosies kaulų lūžio, kuriems sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis, padarytas krūtinės ląstos dešinės pusės sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš patenkant į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2024 m. lapkričio 15 d., 00.52 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti ir specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Pateiktuose V. J. medicinos dokumentuose nėra pateiktas išsamus makromorfologinis, lokalizacinis ir skaitinis nustatytų kūno sužalojimų aprašymas, todėl nėra galimybės tiksliau pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Dėl objektyvios ir išsamios medicininės informacijos trūkumo, V. J. stacionarizavimo (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki jo mirties (duomenys neskelbtini), 03.07 val., nėra galimybės nustatyti ir pasisakyti kokia buvo V. J. mirties priežastis. Nėra galimybės ir tiksliau pasisakyti, ar nustatyti ir specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai turėjo įtakos V. J. mirčiai. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs dauginiais odos nubrozdinimais veide, poodine ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktos kairėje pusėje, abiejų smilkinkaulių–skruostikaulių lankų įspaustiniais skeveldriniais lūžiais, nosies kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, nesukėlė galvos smegenų suspaudimo ar kitų gyvybei pavojingų būklių, todėl mažai tikėtina, kad pastarasis sužalojimas galėjo įtakoti V. J. mirties priežastį. Nustatytas dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis įtakos V. J. mirties priežasčiai neturėjo (t. 1, b. l. 130-133).

23. Iš 2024 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), matoma didelė netvarka, išmėtyti įvairūs daiktai, šiukšlės, viduryje kambario matomas baltos spalvos su ornamentais čiužinys, ant kurio matosi netikslingos formos, raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės ( t. 1, b. l. 17-26).

24. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (2024 m. lapkričio 15 d. – 2024 m. lapkričio 25 d.) nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuotas centre ant grindų padėtas apie 2,00x0,90 m dydžio čiužinys. Vizualiai apžiūrėjus čiužinį, ant jo paviršiaus yra rudos spalvos dėmės medžiagos, panašios į kraują, taip pat ant čiužinio yra paliktas apie 17x8 cm dydžio avalynės pėdsako fragmentas, kuriame yra pailgos, stačiakampio formos figūros. Avalynės pėdsakas sudarytas iš rudos spalvos dėmės medžiagos, panašios į kraują. Nuo ant čiužinio rastos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, su skalpeliu buvo išpjauta čiužinio audinio dalis. Čiužinio audinio dalis paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 1, kuri užplombuota plomba Utenos aps. VPK 212935 (t. 1, b. l. 27-44).

25. Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2025 m. sausio 6 d. išvadoje užfiksuota, kad: 1) ant pateiktos tirti čiužinio audinio dalies, paimtos 2024 m. lapkričio 25 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; 2) ant pateikto tirti kairės kojos bato, paimto 2024 m. lapkričio 27 d. iš M. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 2), tinkamų asmens tapatybei nustatyti, nepriklausančių vyrui, kurio kraujo rasta ant čiužinio audinio dalies; 3) ant pateiktos tirti striukės, paimtos 2024 m. lapkričio 27 d. iš M. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (mėg. Nr. 3, Nr. 4), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio vyrui, kurio kraujo rasta ant čiužinio audinio dalies, ir vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant kairės kojos bato; 4) ant pateikto tirti megztinio, paimto 2024 m. lapkričio 27 d. iš M. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (mėg. Nr. 10) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su genotipu vyro kraujo, rasto ant čiužinio audinio dalies; mėg. Nr. 9, Nr. 11 rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 12 rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant megztinio mėg. Nr. 9, Nr. 11 gautų mišrių DNR profilių alelių rinkiniai sutampa su vyro, kurio kraujo rasta ant čiužinio audinio dalies ir megztinio mėg. Nr. 10, bei vyro, kurio kraujo rasta ant striukės mėg. Nr. 3, Nr. 4, genotipus sudarančiu sudėtiniu alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui (ar abiem) priklauso žmogaus kraujas, rastas ant megztinio mėg. Nr. 9, Nr. 11 (t. 1, b. l. 48-54).

26. Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos rašte Nr. 89-G-102 nurodyta, kad PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą), vyro kraujo, rasto ant: 1) striukės (mėg. Nr. 3, Nr. 4), paimtos 2024 m. lapkričio 27 d. iš M. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. P., a. k. (duomenys neskelbtini); 2) čiužinio audinio dalies (mėg. Nr. 1), paimtos 2024 m. lapkričio 25 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ir megztinio (mėg. Nr. 10), paimto 2024 m. lapkričio 27 d. iš M. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55).

27. Utenos apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. D. 2024 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 15 d., apie 00.30 val., gavo pranešimą, kad ką tik namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo sumuštas asmuo, kuriam skauda inkstus, kepenis, pastarasis aimanuoja ir nieko nekalba. 00.34 val. atvykę pranešime nurodytu adresu, įėję į butą, ant grindų esančio čiužinio pastebėjo gulintį V. J., kurio veido srityje buvo matomi akivaizdūs sužalojimai. Kartu bute buvo M. P. ir K. K.. M. P. teigė, kad neseniai atėjęs iš lauko pastebėjo sumuštą V. J., gulintį ant žemės. Patikino, kad apie esamą situaciją pranešė paskambinęs 112. K. K. nurodė, kad kartu su V. J. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, po to, jis nuėjo miegoti ir kuomet prabudo pamatė, kad į butą atėjo M. P.. Vėliau pastebėjo, kad V. J. yra sužalotas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai V. J. pradėjo sunkiai kalbėti. Jis iš pradžių teigė, kad nežino, kas atsitiko, o po akimirkos nurodė, kad neva griuvo. V. J. buvo nedelsiant pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje bendraujant su nukentėjusiuoju, šis pradėjo teigti, kad namuose buvo su K. K. bei trečiu asmeniu, kurio vardo ištarti nesugebėjo, taip pat, nurodė, kad kažkas jį galėjo sumušti, bet nėra įsitikinęs. V. J. parodymai buvo nenuoseklūs, kadangi po kurio laiko jis vėlgi pradėjo sakyti, kad jo niekas nemušė, o po akimirkos pasakė, kad jį mušė namuose. Buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas (t. 2, b. l. 71-75).

28. Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0157 (metrologinės patikros sertifikato Nr. 2070715) išraše nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 15 d., 03:31:22, K. K. nustatytas 1,22 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 78-79).

29. Iš 2024 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti trys vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos (angl. „Body“ camera). Vaizdo ir garso įraše „PSS-20241115-003532UTC+0200“ užfiksuota, kaip 2024 m. lapkričio 15 d. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir pastebi ant grindų gulintį V. J., o tame pačiame kambaryje, priešais langą, ant sofos sėdintį M. P. ir K. K.. Pareigūnams pasiteiravus, kas nutiko, M. P. nurodo, kad kas sumušė V. J. – nežino. M. P. pareigūnams rodo savo rankas (krumplius). Pareigūnams teiraujantis V. J., kas nutiko – asmuo nieko nešneka, tik sunkiai kvėpuoja. M. P. paaiškina, kad kai atėjo į kambarį pamatė, jog V. J. guli, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. K. K. paaiškina, kad jis gulėjo lovoje, o kas sumušė V. J. – nežino. Abu asmenys pareigūnui parodo savo rankas (krumplius). Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai teiraujasi nukentėjusiojo apie jo sveikatą, tačiau asmuo nieko konkretaus neatsako. Ant V. J. veido srities matomi sumušimai antakio srityje, patinimas galvos srityje. Girdima, jog V. J. patikina, kad jam skauda nugarą. Įraše užfiksuota kaip pareigūnui pasiteiravus V. J., ar jį kas mušė, asmuo atsako, kad nežino, gal griuvo, dar pasako gal „biški“ ir mušė (t. 2, b. l. 85-88).

30. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą dėl pagalbos kvietimo 2024 m. lapkričio 15 d. iš numerio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 91-93).

31. Iš 2024 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 15 d., 00.26 val., M. P. pranešė apie tai, jog (duomenys neskelbtini), sumuštas asmuo ir reikalinga greitoji medicinos pagalba (t. 2, b. l. 94-97).

32. Iš 2024 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuota 2024 m. lapkričio 15 d., 00.05 val., bendro naudojimo koridoriuje vaikštantis M. P., dėvintis mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes ir avintis tamsios spalvos batus, kuris nueina į bendro naudojimo virtuvę. Apie 00.10 val. pastebimas bendrojo naudojimo koridoriuje vaikštantis M. P., kuris atidaro šviesiai rudos spalvos kambario duris, užeina į vidų ir jas uždaro. Apie 00.28 val. užfiksuotas bendrojo naudojimo koridoriuje vaikščiojantis K. K.. Matoma, jog apie 00.47 val. šis asmuo grįžta prie šviesiai rudos spalvos kambario durų, jas atidaro ir įeina į kambarį. Reikšminguose vaizdo įrašuose, filmuotuose laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d 00.05 val. iki 00.47 val., kitų asmenų, apart aukščiau paminėtų – neužfiksuota (t. 2, b. l. 42-46).

33. Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje“, adresu (duomenys neskelbtini). Mirties priežastys: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66).

34. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių

35. Kaltinamasis M. P. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, kad išvakarėse, jau būdamas neblaivus, užėjo pas nukentėjusįjį į namus, kur be pastarojo buvo dar K. K.. Visiems trims vartojant alkoholį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl teistumų. M. P. nepatiko V. J. atsakymas į jo užduotą klausimą, todėl kaltinamasis labai dėl to supykęs priėjo prie nukentėjusiojo ir kumščiais, ir delnais sudavė jam į viršutinę kūno dalį, tikslesnių vietų, kur sudavė, neprisimena. Pripažino sudavęs ne vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į krūtinę, tačiau nurodė, kad nepamena kiek smūgių sudavė, teigė smūgių neskaičiavęs, be to, visi buvo labai neblaivūs. Kaltinamojo veika be jo prisipažinimo ir viso proceso metu duotų parodymų visiškai įrodyta ir liudytojo K. K., buvusio įvykio metu, parodymais, kuriuos patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jam nustatyto sveikatos sutrikdymo mąsto, įrašo iš BPC apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolai, Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2025 m. sausio 6 d. išvada ir Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos raštas, kuriuose nustatyta, kad ant pateiktos tirti čiužinio audinio dalies, paimtos iš įvykio vietos, rasta vyro kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei ant pateikto tirti M. P. įvykio metu dėvėto megztinio rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su genotipu vyro kraujo, rasto ant čiužinio audinio dalies ir šis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti V. J.. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kitų liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, vaizdo stebėjimo kamerų ir pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

36. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2024 m. lapkričio 16 d.

37. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos M. P. teisme parodė, kad stendą tai tikrai netyčia nuvertė, nes užėjo į parduotuvę alkoholio nusipirkti ir buvo nedaug likę iki 8 valandos, ir kažkiek pinigų trūko. Sakė, kad atneš kiek trūksta vėliau, apsižodžiavo ir viskas, o stendą eidamas gal užkliudė. Išprovokavo. Išėjo ir žiūri trinkelė guli, ir metė, galvojo, kad nepataikys. Sakė, kad nieko negausi, eik. Gal ir buvo žmonių, nekreipė dėmesio. Vieną butelį nusipirko, o antram buteliui trūko, spaudė laikas ir visas tas konfliktas kilo. Neprisimena, bet gal ir lankytojų prašė. Ten gal 5 min iki 8 valandos buvo likę. Lauke jau tamsu buvo. Išdaužė, apsisuko ir išėjo, nebėgo. Net buvo pamiršęs, tik kai ėjo pro (duomenys neskelbtini), pro stotį, matė, kad langas fanera uždengtas. Ieškinį pripažįsta, čia jau kaltas visapusiškai. Pripažįsta, kad kaltas vien alkoholis. Dabar lanko anoniminius, reabilitaciją, kažką riekia keisti, nes visos bylos vien per alkoholį. Jei nevartotų alkoholio, net neteistas būtų.

38. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. M. P. parodė, kad 2024 m. lapkričio 16 d., kiek valandų buvo, nepamena, buvo (duomenys neskelbtini) mieste vienas. Ėjo iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje pavadinimu (duomenys neskelbtini) Nuėjęs iki parduotuvės užėjo į vidų, su savimi turėjo 5 eurus grynais. Tuo metu jau buvo neblaivus, alkoholį vartojo nuo birželio 14 d. iki šios dienos, todėl gerai visų aplinkybių gali neprisiminti. Turėdamas 5 eurus, parduotuvėje pasiėmė alaus, kokio ir kiek nepasakys, nepamena, tačiau pamena, kad norėjo pasiimti dar papildomai vieną butelį, tačiau jam trūko pinigų. Visai nedaug trūko, gal kokių keliasdešimt centų, kurių paprašė paskolinti parduotuvėje dirbančios darbuotojos. Pardavėja atsisakė jam paskolinti, dėl ko jis labai supyko ir išeidamas pasakė, kad išdaužys parduotuvės langus. Išėjęs iš parduotuvės, lauke pastebėjo ant žemės gulinčią trinkelę (akmeninę), paėmė ją nuo žemės ir metė į parduotuvės pagrindinių įėjimo durų stiklą, ar stiklas sudužo, nepamena, iš kart po to tiesiog išėjo, kur ėjo tiksliai dabar nepamena. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, taip pasielgė apimtas pykčio (t. 3, b. l. 125-128).

39. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. vasario 28 d. M. P. parodė, kad dėl 2024 m. lapkričio 16 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), visiškai prisipažįsta ir gailisi. Tą dieną, link vakaro, neblaivus, vienas nuėjo į minėtą parduotuvę tikslu nusipirkti du butelius alaus. Su savimi turėjo gal 5 eurus. Nuėjo iki alkoholinių gėrimų skyriaus. Netoliese vis matė parduotuvės darbuotojas, o jį tai siutino. Lyg ir vartojo necenzūrinius žodžius pardavėjų atžvilgiu, tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes kelias dienas iki minimo įvykio vartojo alkoholį. Parduotuvėje, alkoholinių gėrimų skyriuje, pasiėmė du butelius alaus, kokio ir kiek, nepasakys. Nuėjęs prie kasos sužinojo, kad jam pakanka lėšų tik vienam buteliui alaus. Tai turbūt jam pasakė pardavėja. Prisimena, kad jam pinigų visai nedaug trūko, gal kokių keliasdešimt centų, kurių paprašė paskolinti parduotuvėje dirbančios darbuotojos. Pardavėja atsisakė jam paskolinti. Prašė pinigų ir parduotuvės klientų, tačiau niekas jam tų keliasdešimt centų paskolinti nesiruošė. Tai jį labai įpykdė ir garsiai pasakė, kad išdaužys parduotuvės langus ir ketino išeiti iš parduotuvės su tuo vienu įsigytu alaus buteliu. Šio konflikto metu, kažkuriuo momentu, nuvertė loterijos bilietėlių stovą, bet jo nesugadino, gal tik numetė ir tiek. Pamena, kad išėjo į lauką ir vis dar vedamas pykčio, netoli įėjimo į parduotuvę durų, pastebėjo akmeninę trinkelę (plytą), kurią paėmęs metė į parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrindinių durų įėjimo stiklą. Stiklas dužo ir iškart pasišalino iš įvykio vietos. Kur pasišalino, tiksliai nepasakys, gal namo. Dėl tokio poelgio labai gailisi, viską pilnai prisipažįsta, taip pasielgė apimtas pykčio ir norėdamas alaus. Sutinka, kad elgėsi įžūliai, t. y. nuvertė loterijos bilietų stendą, sakė, kad sudaužys parduotuvės stiklą, priekabiai iš parduotuvės darbuotojų ir lankytojų reikalavo pinigų ir supykęs, tyčia metė plytą į parduotuvės įėjimo durų stiklą. Galėjo padaryti 241,33 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tiki, kad tokiu elgesiu galėjo sukelti sumaištį parduotuvėje, išgąsdinti pardavėjas ir jas šokiruoti. Sutinka su padaryta turtine žala parduotuvei (duomenys neskelbtini) ją žada atlyginti. Papildo, kad dažnai žmonės jį vadina pravarde – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 138-139, 140, 148-150, 151).

40. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), darbo laikas kasdieną yra nuo 8.00 val. iki 21.00 val. Pamainoje pastoviai dirba keturiese, t. y. ji, J. R., L. Č. ir R. V.. Kolektyve yra sutarusios, kad atėjus į parduotuvę asmenims, linkusiems vogti, visada parodo viena kitai ženklus ir tuomet, kuri gali, tokį asmenį stebi arba vaikščioja jam iš paskos, kad nieko nepavogtų. 2024 m. lapkričio 16 d. dirbo keturiese parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Apie 19.40 val. į parduotuvę atėjo asmuo, žinomas kaip linkęs vagiliauti, pravarde (duomenys neskelbtini). Šis asmuo savo kuprinę padėjo ant grindų, prie daiktų saugojimo kamerų. J. R. šį asmenį stebėjo ir vaikščiojo paskui jį, kad šis iš prekybos salės nieko nepavogtų. Asmuo, lydimas J. R., atėjo prie jos kasos su dviem buteliais „Tėviškės“ alaus. Jai paskaičiavus šiuos alaus butelius, (duomenys neskelbtini) padėjo smulkius euro centus ant prekystalio, ji suskaičiavusi pamatė, kad trūksta 1,20 eurų, kad jis atsiskaitytų už du butelius, kadangi vienas „Tėviškės“ alaus butelis kainuoja 1,49 eurus, todėl ji ir J. R. jam pasakė, kad trūksta pinigų ir antro butelio alaus neparduos. Ji grąžino jam euro centus, o J. R. paėmė alaus butelį nuo prekystalio. Stovėdamas prie kasos, jos prašė paskolinti pinigų. Ji nesutiko. (duomenys neskelbtini) prašė pinigų ir dar dviejų atėjusių į jos kasą pirkėjų, vyriškių. Šių vyriškių vardų, pavardžių nežino. Negavęs pinigų (duomenys neskelbtini) grįžo pro pramoninių prekių praėjimą į prekybos salę. Prieš pat 20.00 val. (duomenys neskelbtini) lydimas J. R., eidamas pro kasą, rankos mostu nuvertė loterijos bilietėlių stendą ant jos prekystalio, pasiėmė ant prekystalio stovėjusį butelį „Tėviškės“ alaus, už kurį buvo sumokėjęs, ir, pasiėmęs savo kuprinę, metė ją link išėjimo iš parduotuvės durų, po to, ją pasiėmė ir lydimas J. R. buvo išprašytas iš parduotuvės. Prie kasos jai tvarkant nuverstus loterijos bilietėlius išgirdo stiprų sprogimą, primenantį stiklo dūžio garsą. Šio garso ji labai išsigando, pasimetė, pradėjo drebėti. Prireikė laiko susivokti, kas įvyko. Netrukus pamatė, jog yra išdaužtas parduotuvės stiklas, prie išėjimo, kairėje. Apie tai pranešė paskambinusi 112. Matė, jog J. R. iš išgąsčio buvo praradusi žadą. Dėl šio išdaužto parduotuvės stiklo ne tik buvo šokiruotos, bet taip pat buvo sutrikdytas likęs parduotuvės darbo laikas, nes parduotuvė užsidarė, jos laukė policijos pareigūnų, po to, saugojo parduotuvės patalpas, kol atvyko darbuotojai ir uždėjo plokštę dužusio stiklo vietoje. Mano, kad stiklą išdaužė asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini), nes jis buvo piktas dėl neparduoto antro alaus butelio (t. 2., b. l. 139-142, 145-147).

41. 2024 m. lapkričio 27 d. asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. Š. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 (M. P.), teigdama, kad tai yra asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini) kuris išdaužė parduotuvės stiklą (t. 2, b. l. 148-155).

42. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pagal turimą susitarimą su kolegėmis, jos pagal galimybes parduotuvėje stebi asmenis, linkusius vogti iš parduotuvės. 2024 m. lapkričio 16 d., apie 19.40 val., į parduotuvę atėjo vyriškis pravarde (duomenys neskelbtini) norėdamas įsigyti alkoholinių gėrimų. Minėtas vyriškis jai yra pažįstamas iš matymo, todėl kad itin dažnai lankosi parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Minėtą vyriškį pastebėjo alkoholinių gėrimų skyriuje, jis vis vaikščiojo pirmyn ir atgal, dėl to jai sukėlė įtarimą, kad galbūt asmuo bandys apsivogti. Laikantis atstumo ji pradėjo vaikščioti paskui jį. Minėtas vyriškis nebuvo tuo patenkintas ir supykęs paėmė iš lentynos šampano butelį ir užsimojo prieš lentynas, sakydamas: „jeigu nori, ištaškysiu viską“. Tuomet ji iš jo rankos paėmė šampano butelį ir padėjo atgal į lentyną. Netrukus (duomenys neskelbtini) pasiėmė du plastikinius butelius alaus ir nuėjo į kasą, kurioje dirbo kolegė D. Š.. Kasoje minėtam vyriškiui užteko pinigų tik vienam alaus buteliui, o kitam pinigų pritrūko, todėl pastarasis vis vaikščiojo paskui ją ir prašinėjo pinigų. Taip pat jis pinigų prašinėjo ir parduotuvės klientų. Galiausiai (duomenys neskelbtini) negavęs pinigų, supyko ir pasakė, kad išdauš parduotuvės stiklą, kad: „parduotuvės langas šiandien skris“. Tuo metu žodinis konfliktas vyko prie kasos, kurioje dirbo kolegė D. Š.. (duomenys neskelbtini) supykęs paėmė loterijos bilietų stovą, metė jį ant kasos prekystalio ir pasiėmęs nusipirktą vieną alaus butelį, nuėjo link išėjimo. Eidamas (duomenys neskelbtini) dar metė savo kuprinę ir galiausiai išėjo iš parduotuvės patalpos. Išeidamas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) lyg ir persižegnojo ir pakartojo, kad parduotuvės langas duš. Ji nuėjo į kitą kasą ir skenuodama prekes išgirdo stiprų garsą, nuo kurio net krūptelėjo. Atsisukusi į įėjimo į parduotuvę duris pamatė, kad išdaužtas įėjimo durų vitrinos stiklas. Kas išdaužė stiklą ji nematė, dirbo kasoje, tačiau mano, kad tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) nes jis grasino išdaužti stiklą. Tikrai labai išsigando ir ne iš karto suprato kas vyksta, sustingo, net kalbėti buvo sunku, negalėjo nė žodžio ištarti. Bendruoju pagalbos numeriu 112 pradėjo skambinti, tačiau negalėjo ištarti žodžio, todėl telefono ragelį perdavė kolegei D. Š.. Minėto vyriškio elgesys parduotuvėje ir jo veiksmai ją šokiravo, sekiodamas ir prašinėdamas pinigų trikdė darbą. Patyrė šoką ir sukrėtimą (t. 2, b. l. 158-161, 164-167).

43. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Č. parodė, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2024 m. lapkričio 16 d. darbą pradėjo nuo 08.00 val. Parduotuvės viduje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau parduotuvės prieigų ir lauko stebėjimo kameros nefiksuoja, parduotuvėje apsaugos darbuotojų nėra. Jos kolegės, jai pradėjus dirbti, visada akcentuodavo stebėti asmenis, linkusius vagiliauti. 2024 m. lapkričio 16 d., apie 19.30 val. būnant prie duonos skyriaus, pamatė kolegę J. R. einančią paskui iš matymo pažįstamo vyro, pravarde (duomenys neskelbtini) Šis asmuo linkęs vagiliauti. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) kolegei rodė pirštą, sakydamas: „kvieskit policiją arba išdaušiu langą“. J. R. labai išsigando jo šūkavimo, kadangi parduotuvėje buvo tik trise, moterys. J. R. ir šiam asmeniui pajudėjus link kasų, kurioje buvo kolegė D. Š., ji ėjo link kasų taip pat, tik per kitą praėjimą. Staiga išgirdo trenksmą, o priėjusi pamatė, kad kolegės D. Š. kasoje ant prekių sudėjimo linijos nuverstas loterijos bilietų stovas. Tvarkant loterijos bilietėlius, išgirdo stiklo dūžio garsą ir pamatė, kad yra išdaužtas parduotuvės išėjimo durų kairės pusės stiklas. Nuo dūžtančio stiklo šukių garso, kuris buvo kaip sprogimas, buvo šokiruota, be galo išsigandusi. Kolegės išsigando taip pat. J. R. net sustingo, išbalo, prarado amą, D. Š. pritūpė. Reikėjo kažkiek laiko joms suprasti, kas įvyko. Kas išdaužė parduotuvės stiklą nematė, tačiau pagal minėto asmens grasinimus išdaužti parduotuvės stiklą sprendžia, kad tai padarė asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 170-172).

44. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2024 m. lapkričio 16 d. dirbo iki 20.00 val. Likus 30 min. iki darbo pabaigos, ji tvarkėsi sandėlyje, todėl kas vyko parduotuvės prekybos salėje – nematė ir nieko negirdėjo. Pabaigus darbus ji persirengė, prekybos salėje susirinko jai reikalingas prekes ir nuėjo į kasą. Kasoje ją aptarnavo kolegė J. R.. Ji stovėjo prie kasos ir staiga išgirdo stiprų dūžio garsą, pakėlė galvą ir pamatė, kad išdaužtas parduotuvės įėjimo stiklas. Jokio asmens silueto nematė, lauke jau buvo tamsu. Dūžio garsas buvo tikrai stiprus, išsigando, net šūktelėjo ir krūptelėjo. Kasoje susimokėjo už prekes ir ne iš karto išėjo iš parduotuvės, nes bijojo, kad lauke gali laukti tas pats žmogus, kuris ir išdaužė stiklą. Iš parduotuvės išeiti buvo nejauku, išeidama apsidairė į visas puses, bet jokių asmenų nepastebėjo. Po šio įvykio vakarais baisu dirbti parduotuvėje, baisu, kad bus užpulta (t. 2, b. l. 175-178).

45. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M.-M. parodė, kad dirba direktoriaus pavaduotoja (duomenys neskelbtini) Pagal 2024 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą Nr. 583 yra paskirta atstovauti (duomenys neskelbtini) įmonę. 2024 m. lapkričio 18 d. ryte atėjus į darbą iš minėtos įmonės administracijos darbuotojų sužinojo apie tai, kad 2024 m. lapkričio 16 d., apie 20.00 val., parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo stiklinė vitrina buvo išdaužta. Įmonės administracijai apie minėtos dienos įvykį pranešė tą dieną dirbusios pardavėjos. Matė įvykio vaizdo įrašą, t. y. momentą, kuomet buvo išdaužta stiklinė vitrina. Asmens, kuris išdaužė ar prieš tai lankėsi parduotuvės viduje, nematė ir nieko apie jį nežino. Šiuo atstovaujamu atveju civilinis ieškinys reiškiamas 618,73 eurų (be PVM) sumai. Į pateikto civilinio ieškinio sumą įeina laikinas lango angos uždengimas – 144 eurai; šiukšlių sutvarkymas – 36 eurai; stiklo paketo pakeitimas – 92,40 eurų; OSB plokštė – 65 eurai; stiklo paketai – 241,33 eurų; transportas – 40 eurų (t. 2, b. l. 133-136).

46. Iš 2024 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad šalia įėjimo į parduotuvę, dešinėje pusėje, matyti sudužusi stiklo plokštė, o ant žemės – stiklo šukės. Šalia stiklo šukių užfiksuota pilkos spalvos plyta, kuri buvo paimta. Pastato viduje, šalia sudužusios stiklo plokštės, užfiksuotas pakabintas prekybinis ženklas ir ant grindų esančios stiklo šukės (t. 2, b. l. 104-113).

47. Utenos apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 16 d., apie 20.02 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. parduotuvės (duomenys neskelbtini) klientas su plyta išdaužė parduotuvės langą. Atvykus pranešime nurodytu adresu, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), įėjimo į vidų durų, buvo matomos ant žemės pabirusios stiklo šukės. Užėjus į parduotuvės vidų, pasitiko D. Š., kuri nurodė, kad į parduotuvę buvo atėjęs policijai gerai žinomas vyras, pravarde (duomenys neskelbtini) Patikino, kad šiam asmeniui buvo neparduotas alkoholinio gėrimo butelis, nes asmuo neturėjo pakankamai pinigų už jį susimokėti. Tada minėtas asmuo išėjo į lauką ir lauke radęs plytą, ją metė į parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo duris. Po smūgio stiklas dužo, o minėtas asmuo pasišalino link (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Per „POLIS II“ naršyklę suvedus asmens, galimai (duomenys neskelbtini) pravarde duomenis ir parodžius asmens nuotrauką pardavėjai, ji atpažino, kad tai yra tas pats asmuo, kuris sugadino parduotuvės turtą. Nustatyta, kad stiklo plokštę išdaužė M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 197-198).

48. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) vedėja R. K. savanoriškai pateikė skaitmeninę laikmeną, kurioje įrašyta parduotuvės (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuota vaizdo medžiaga (t. 2, b. l. 179-182).

49. Iš 2024 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas vaizdo įrašas. Įraše užfiksuota, kaip 2024 m. lapkričio 16 d., apie 19.44 val., į parduotuvę įeina vyriškis (apsirengęs juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos batais, ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę) ir eidamas link kairės vaizdo įrašo pusės, nusiima kuprinę ir ją pasideda ant grindų. 19.45 val. vyriškis pro įėjimo į prekybos salę vartelius įeina į prekybos salę. Tas pats vyriškis apie 19.59 val. meta kuprinę link durų. Kitoje rankoje vyriškis laiko plastikinį tamsios spalvos butelį. Vėliau įraše užfiksuota, kaip vyriškis nueina prie kuprinės ir ją pasiima nuo grindų, prieina arčiau prie moters ir vyksta abiejų pokalbis. Minėta moteris moja vyriškiui ranka, rodydama jam išeiti iš parduotuvės. 19.59 val. vyriškis išeina iš parduotuvės ir nueina į dešinę pusę. 20.00 val. dūžta įėjimo į parduotuvę vitrinos kairės pusės stiklas (t. 2, b. l. 182-188).

50. Iš 2024 m. gruodžio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) vedėja R. K. savanoriškai pateikė skaitmeninę laikmeną, kurioje įrašyta parduotuvės (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuota papildoma vaizdo medžiaga (t. 2, b. l. 189-191).

51. Iš 2024 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas papildomas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu: „A02_20241116195808.mp4“, užfiksuotas 2024 m. lapkričio 16 d. prekybos salėje esančio alkoholinių gėrimų skyriaus bendras vaizdas. Įraše vyriškis vaikšto palei alkoholinių gėrimų lentynas, o moteris vaikšto paskui jį ir stebi. Įraše užfiksuota, kaip vyriškis iš alkoholinių gėrimų lentynos paima alkoholinio gėrimo butelį ir juo užsimoja prieš moterį. Moteris bando iš vyriškio paimti alkoholio gėrimo butelį ir jį paėmusi, padeda atgal į lentyną. Peržiūrint vaizdo įrašą „A12_20241116194845.mp4“ matyti, kad 19:48:58 val. į kasą ateina vyriškis, rankose laiko du tamsios spalvos butelius, juos padeda ant kasos prekystalio. Paskui vyriškį ateina ir moteris, o kita moteris kasoje nuskenuoja vyriškio prekes, vyriškis padeda pinigus ant pinigų padėkliuko, esančio prie kasos. 19:49:24 val. pardavėja suskaičiuoja vyriškio padėtus pinigus ir vieną tamsios spalvos butelį padeda atgal ant kasos prekystalio, o už kitą butelį atsiskaitytą pinigų sumą, įmuša į kasą. Tuo metu kita pardavėja gestikuliuoja ranka ir kažką sako vyriškiui, o jis taip pat moterims atsako, rodo ranka į pinigus, kuriuos perskaičiuoja kasoje esanti pardavėja. 19:50:09 val. tarp minėtų moterų ir vyriškio vyksta pokalbis. Iki 19:52:20 vyriškis vis stovi prie kasos ir nesitraukia, trukdo ir kalbina pardavėjas. Vaizdo įraše, pavadinimu: „A11_20241116195904.mp4“ užfiksuota, kad apie 19.59 val. eidamas vyriškis nuverčia pirmoje kasoje, ant prekystalio stovintį loterijos bilietų stovą. 20:00:31 val. užfiksuota, kaip moteris atsisuka į dešinę pusę, o kita moteris stovėdama ir taip pat žiūrėdama į dešinę pusę – krūpteli, ranka susiima už krūtinės srities. Peržiūrint vaizdo įrašą „A12_20241116195909.mp4“ matoma, kaip 20:00:31 val. pardavėja tvarkydamasi prie kasos krūpteli ir su nuostaba veide pasižiūri į dešinę pusę – į įėjimo į prekybos centrą duris. Kita pardavėja iš kišenės pasiima mobilaus ryšio telefoną ir laiko jį rankoje (t. 2, b. l. 191-194).

52. Iš 2024 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, užfiksuotas policijos pareigūno vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos (angl. „Body“ camera). Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip apie 20.07 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini) Parduotuvės darbuotoja nurodo, kad asmuo yra žemo ūgio, žinomas pravarde (duomenys neskelbtini) Įraše 01.34 min. matomas dužęs ėjimo durų stiklas, stiklo šukės. Įraše 06.30 min. užfiksuota, kad policijos pareigūnei parodžius galimo įtariamojo nuotrauką, pardavėja atpažįsta, kad tai yra šis asmuo. Pardavėja nurodo, kad parduotuvė dirba iki 21.00 val., bet esant tokiai situacijai, darbuotojos lauks meistrų, kurie sutvarkys dužusį durų stiklą, kadangi taip parduotuvės palikti negali. Pardavėja policijos pareigūnei paaiškina, kad asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini) nusipirko vieną alkoholio butelį, ketino įsigyti ir kitą, tačiau jam neužteko pinigų. Pasak pardavėjos, asmuo pradėjo prašyti pinigų, o jų negavęs supyko ir išdaužė durų stiklą (t. 3, b. l. 7-10).

53. Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. birželio 11 d. pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš visos 618,73 Eur žalos sumos, atėmus 200 Eur išskaitą, (duomenys neskelbtini) pervedė 418,73 Eur (t. 4, b. l.69).

54. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

55. Kaltinamasis M. P. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad buvo beveik 20 val. vakaro, trūko visai nedaug pinigų antram alaus buteliui įsigyti ir pardavėjos, kurios jį pažįsta, nenorėjo jam paskolinti kelių centų, todėl jis supyko. Išėjęs iš parduotuvės rado trinkelę ir metė į parduotuvės duris. Buvo neblaivus, todėl ne viską gerai pamena. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, žada atlyginti padarytą žalą. Kaltinamojo veika be jo prisipažinimo visiškai įrodyta ir liudytojų D. Š., J. R., L. Č. ir R. V. parodymais, kuriuos patvirtina prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga.

56. Kaltinamojo M. P. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo veiksmais viešoje vietoje buvo sugadintas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, išgąsdintos pardavėjos, sutrikdyta parduotuvės veikla, į įvykio vietą buvo kviesti pareigūnai. Kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje neabejotinai įžūlūs, vandališki, jais demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, kas juos leidžia vertinti kaip atitinkančius BK 284 straipsnio sudėtį.

57. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

58. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

59. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

60. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltinamojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. BPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kuriuose ji nurodė, kad abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, kad, jei nevartotų alkoholio, būtų neteistas, spręstina, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, ir kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

62. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

63. Kaltinamasis M. P. ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, juos padarė būdamas pilnamečiu, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, anksčiau yra pripažintas kaltu ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nusikalstamas veikas padarė jau nagrinėjant kitą bylą teisme, kurioje taip pat buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Visa tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas M. P. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

64. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų padarymo aplinkybes, pobūdį – padarytos 2 nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikomis žala padaryta sveikatai, viešajai tvarkai ir turtui. Taip pat atsižvelgiama į veikomis sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę – nusikalstamomis veikomis buvo sukeltas išgąstis, baimė, į kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia dėl menkaverčių dingsčių. Kaltinamasis M. P. iki šių veikų padarymo buvo teistas 13 kartų, jam buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Sistemingai baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 54). M. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2024 m. lapkričio 29 d. buvo konsultuotas psichiatro Lietuvos kalėjimų tarnyboje, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 74). Iki bausmės atlikimo nedirbo, nevedęs, šeimos neturi, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 56).

65. Esant aptartų aplinkybių visumai, M. P. už nusikalstamų veikų padarymą skirtina griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant laisvės atėmimo bausmę šiek tiek didesnę už vidurkį, t. y. laisvės atėmimą dvejiems metams, o už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę mažesnę už vidurkį, t. y. laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. P. 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

66. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu subendrino pastaruoju nuosprendžiu M. P. paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (7 mėnesiai) ir M. P. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. liepos 18 d.

67. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. P. šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirtina subendrinta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

69. Nukentėjusiojo V. J. įstatyminis atstovas ir civilinis ieškovas G. J. (t. 1, b. l. 134-136, 139, 140-143, 150-152) pareiškė byloje civilinį ieškinį nurodydamas, kad dėl M. P. nusikalstamos veikos V. J. patyrė 3000 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 149).

70. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, sistemiškai aiškinant šias normas, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turėtų būti pripažįstamas tik tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Taigi ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Išimtis galima tik nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens atvejais. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje neturtinė žala patirta dėl nusikaltimo yra laikoma asmenine, neatskiriamai susijusia su asmeniu teise ir tuo atveju, jei dėl sveikatos sužalojimo nukentėjęs asmuo iki savo mirties neišreiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ši teisė nėra paveldima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).

72. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66), o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo po V. J. mirties jo vardu pareiškė G. J., G. J. ieškinys paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-976/2024).

73. Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš atsakingo asmens privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 3 520,85 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 55-59). Panevėžio teritorinė kasa 20258 m. sausio 16 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (t. 2, b. l. 63-65). Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartimi civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa pakeista jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 4, 89-90). Padaryta žala nėra atlyginta, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis jį pripažino, pasižadėjo atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

74. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 26 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 618,73 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl to, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 20,02 val., asmuo išdaužė PC (duomenys neskelbtini) lango stiklą. Ieškinį grindžia remonto sąmata (t. 2, b. l. 118, t. 4, b. l. 70). Byloje nustatyta, kad dalį žalos, t. y. 418,73 Eur (duomenys neskelbtini) dėl M. P. 2024 m. lapkričio 16 d. įvykdyto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo atlygino AB „Lietuvos draudimas“ (t. 4, b. l. 69). Likusi neatlyginta žalos dalis – 200 Eur priteistini iš M. P. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinant iš dalies.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

75. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2025 m. gegužės 22 d. pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06189, kurioje nurodė, kad kaltinamajam M. P. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 460,47 Eur (t. 4, 45-48).

76. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

77. Kaltinamajam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 4, b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo M. P. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

pripažinti M. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti M. P. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir M. P. paskirti galutinę 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. sausio 27d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 13 d.

Pripažinti M. P. recidyvistu.

Civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš M. P. 3 520,85 (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų ir 85 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš M. P. 200 (du šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plytą, 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu perduotą saugojimui į Utenos apskr. VPK saugojimo patalpas, adr.: Maironio g. 3, Utena; čiužinio audinio dalį, 2025 m. sausio 9 d. nutarimu perduotą saugojimui į Utenos apskr. VPK saugojimo patalpas, adr.: Maironio g. 3, Utena, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sportinius batus, striukę, kelnes ir megztinį 2025 m. sausio 9 d. nutarimu perduotus saugojimui į Utenos apskr. VPK saugojimo patalpas, adr.: Maironio g. 3, Utena, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Skaitmenines laikmenas (CD) su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam ar bausmę atliekančiam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.