Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių M. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-11‑02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovui J. U. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovės prašė priteisti iš atsakovo kiekvienai po 6 091,95 Eur turtinės žalos atlyginimui, iš viso 12 183,91 Eur (8 647,02 Eur už pasisavintą medieną, 3 536,89 Eur už medelių atsodinimą), kiekvienai po 5 792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. U. 2005-04-21 buvo pareikštas įtarimas pagal BK 178 str. 2 d. dėl to, kad 2005 metų balandžio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, neteisėtai (neturėdamas leidimo) ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame miške išpjovė ir išvežė 37,866 kūb.m. ąžuolo, eglės ir drebulės medienos bei padarė žalą aplinkai. J. U. 2005-06-14 apklausos metu pripažino, kad iškirto mišką, priklausantį ieškovėms, tačiau nurodė, kad mišką iškirto nežinodamas sklypo ribų ir suklaidintas kito asmens. Ikiteisminis tyrimas keliskart buvo nutrauktas, užsitęsė iki 2012-12-11. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-11 nutartimi nustatė, kad J. U. atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose numatyta ATPK 62(1) str. ir jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, ieškovėms išaiškinta teisė dėl patirtos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovės žalą skaičiuoja pagal 2004‑12-31 VĮ Kretingos miškų urėdijos apvalios medienos kainininką Nr.1/A7-239, įsigaliojusį 2005-01-02. Atsakovas iškirto 18 ąžuolų (30,389 kūb.m. už 7 351,30 Eur (2 5382,57 Lt)), 10 eglių (13,409 kūb.m. už 905,87 Eur (3 127,80 Lt)), 4 drebules (8,450 kūb.m. už 389,85 Eur (1 346,09 Lt)), padarydamas 8 647,02 Eur turtinę žalą. Turtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad buvo iškirsti IV grupės ilgamečiai ąžuolai. Iškirstas miškas, iki šiol nėra atsodintas. Pagal kirtavietės apželdinimo miškų sąmatą miško želdinimo išlaidų suma yra 3 536,89 Eur. Dėl miško iškirtimo ieškovės patyrė didelį stresą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus, procesas truko nuo 2005 metų iki 2012-12-11, atsakovas išvyko iš Lietuvos, nors jam buvo paskirtas pasižadėjimas neišvykti. M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė dvasinį sukrėtimą, nes miškas buvo paveldėtas iš tėvų, tai buvo jos brangiausias turtas. Ji yra silpnos sveikatos, trūksta lėšų gydymui, pragyvenimui, tuo tarpu žala neatlyginta iki šiol.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-11 02 sprendimu ieškinį tenkinto iš dalies: priteisė M. Š. ir M. Š. iš J. U. kiekvienai po 4 323,51 Eur turtinės žalos už iškirstą medieną, po 1 768,45 Eur miško želdinimo išlaidų bei po 300 Eur neturtinės žalos; priteisė M. Š. iš J. U. 357,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš J. U. 333 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas konstatavo, kad J. U. nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Įvertinęs, kad medienos vertė nustatyta atsižvelgiant į rinkos vertę medžių iškirtimo metu, teismas prašomos priteisti 8 647,02 Eur turtinės žalos už iškirstą ir išvežtą medieną apskaičiavimus pripažino pagrįstais. Taip pat pripažino pagrįsta ir priteistina iš atsakovo pagal Miško želdinimo projektą ir Kirtavietės apželdinimo mišku sąmatą numatytą miško želdinimo išlaidų sumą – 3 536,89 Eur (12 214,17 Lt). Turtinę žalą priteisė ieškovėms lygiomis dalimis. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta duomenų, kad atsakovas būtų siekęs atlyginti ieškovėms žalą, buvo paskelbta jo paieška, ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovo tyčia pagrobti būtent ieškovėms priklausančią medieną nebuvo įrodyta, ikiteisminio tyrimo dalis pagal BK 178 str. 2 d. buvo nutraukta būtent dėl J. U. tyčios nebuvimo, nes buvo konstatuota, kad ieškovių miškas buvo iškirstas dėl to, jog J. U. buvo suklaidintas kitam asmeniui nurodžius ne tokias ribas, ši aplinkybė paneigta nebuvo. Teismų praktikoje, net ir baudžiamosiose bylose dėl vagystės, nepriteisiami tokie neturtinės žalos dydžiai, kokius prašo priteisti ieškovės šioje civilinėje byloje. Teismas pripažino, kad ieškovės, sužinojusios apie joms priklausančio šimtamečio miško ploto iškirtimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Teismas vertino, kad kiekvienai ieškovei buvo padaryta po 300 Eur neturtinė žalos.

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo pakeisti 2015-11-02 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, t. y. priteisti teismo nepriteistą likusią neturtinės žalos dalį. Teigia, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, ne iki galo įvertino padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad dėl užsitęsusio proceso nukentėjo ieškovių interesai, nes ieškovėms priklausantis iškirstas 0,5 ha miškas iki šiol neatsodintas. Teismas nevertino žalos plačiąja prasme, kad miškas ieškovėms būtų davęs pajamas, kurios reikalingos ieškovėms gydymuisi, teismo priteista turtinė žala yra tik maža dalis padarytos žalos. Atsakovo slapstymasis – vengimas atsakomybės bei daug metų atlyginti ieškovėms padarytą žalą, žymi jo tyčinius, savanaudiškus veiksmus. Ieškovių nuomone, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 6.245–6.251 str.), pažeidė 1.5 str. nuostatoje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į ieškovių turtinę padėtį, sveikatos būklę, faktines bylos aplinkybes: atsakovo tyčią, savanaudiškas paskatas. Nurodo, kad M. Š. sveikata pablogėjo, sužinojus apie miško iškirtimą. M. Š. dirba, todėl jai tenka samdyti auklę, kuri nuolat prižiūri M. Š., jai realiai trūksta lėšų gydymuisi, jos priežiūrai, senatvės pensijos neužtenka, tuo tarpu kito pajamų šaltinio (turto) ji neturi. M. Š. gindama savo ir motinos interesus buvo kviečiama į apklausas, turėjo rašyti skundus įvairioms valstybės institucijoms, tuo metu ieškovės patyrė neigiamų emocijų ir išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl itin ilgo proceso, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų baudžiamojo proceso metu, siekiant išvengti atsakomybės. Dėl nepagrįstai ilgo proceso ieškovės išgyveno didelį stresą, dėl to sutriko abiejų ieškovių sveikata. Apeliantės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neteko miško, kuris kadaise priklausė nuosavybės teise ieškovės M. Š. seneliams (M. Š. tėvams). Miškui atkurti reikės daug laiko ir pastangų, apeliantės neketino kirsti miško, šiuo metu miškas negrįžtamai suniokotas. Nurodo, kad M. Š. yra 90 metų, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, nes jos turtas (miškas), paveldėtas iš tėvų – sunaikintas, be to, ji silpnos sveikatos – antros grupės invalidė, jai trūksta lėšų gydymui, pragyvenimui, tuo tarpu žala neatlyginta iki šiol. M. Š. dėl patirto didelio streso pasiligojo, nors prieš miško iškirtimą ji buvo sveika.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas iš atsakovo ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydis. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinio reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad J. U. 2005 m. balandžio mėn., tiksli data nenustatyta, neteisėtai (neturėdamas leidimo) ieškovėms M. Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške išpjovė medžius ir išvežė ąžuolo, eglės ir drebulės medienos. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 84-1-00061-05 duomenimis nustatyta, kad M. Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklausė miškų ūkio paskirties 0,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2005-04-13 M. Š. skundu kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą dėl jai priklausančio miško iškirtimo; 2005-04-13 nutarimu M. Š. ir 2005-06-03 nutarimu M. Š. pripažintos nukentėjusiosiomis (ikiteisminio tyrimo bylos t. 1, b. l. 27, 30, 39, 49). Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro B. R. 2012-08-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš J. U. buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nutarta J. U. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 62(1) str. 2 d., taip pat M. Š. ir M. Š. išaiškinta teisė dėl patirtos žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-11 nutartimi paliko galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nutartį, kuria atmestas nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro B. R. 2012-08-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojo Valdemaro Vaitiekūno 2012-10-09 nutarimo atmesti minėtų nukentėjusiųjų skundą (ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 47-50, 55-62). Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-11 nutartyje konstatuota, kad atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose numatyta ATPK 62(1) str., J. U. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal minėtą straipsnį, o M. Š. ir M. Š. išaiškinta teisė dėl patirtos žalos, J. U. iškirtus medžius iš joms priklausančio miško, atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas J. U. nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl to, remiantis CK 6.263 str. 1–2 d., privalo atlyginti padarytą žalą.

Ieškiniu ieškovės, be kita ko, prašė priteisti kiekvienai jų po 5 792,40 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 str., turi įrodyti tai teigianti šalis – šiuo atveju ieškovės. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovės grindė aplinkybėmis, kad patyrė dvasinį sukrėtimą – didelį stresą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus dėl ilgo baudžiamojo proceso, taip pat pažymėjo, kad ieškovė M. Š. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nes buvo sunaikintas iš tėvų paveldėtas miškas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju, ieškovės, sužinojusios apie joms priklausančio miško dalies iškirtimą, patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nustačius, kad ieškovėms buvo padaryta tam tikra neturtinė žala, būtina spręsti klausimą dėl priteistino jos dydžio. Apeliaciniu skundu ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu – po 300 Eur kiekvienai ieškovei, ir teigia, kad ieškovėms nepagrįstai nepriteista likusi pareikštame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos dalis – po 5 492,40 Eur.

Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino viso žalos dydžio, nepagrįstai nevertino žalos platesne prasme, kad iškirtus mišką ieškovės neteko pajamų šaltinio, nes teismo priteista turtinė žala yra tik maža dalis padarytos žalos, taip pat nurodo, kad ieškovių turtinė padėtis sunki. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad neteisėtai iškirstą medieną sudarė 18 ąžuolų (30,389 kūb.m), 10 eglių (13,409 kūb.m.), 4 drebulės (8,450 kūb.m.). Atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d., pažymėtina, kad asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų yra vertintinos kaip turtinė žala, kurios piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tuo tarpu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., nuostatoje, numatančioje, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo (už iškirstą medieną ir atželdinimo išlaidas) buvo įvertinti ir buvo išspręstas klausimas dėl turtinės žalos ieškovėms atlyginimo priteisimo. Tuo tarpu konkrečių argumentų ir duomenų dėl miško vertinimo kaip pajamų šaltinio ir jo iškirtimo padarinių įtakos ieškovių ateičiai, kaip vieno iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, ieškinyje bei apeliaciniame skunde nepateikta.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo tyčią ir savanaudiškas paskatas. Apeliantės laikosi pozicijos, kad atsakovo tyčinius savanaudiškus veiksmus pagrindžia atsakovo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, t. y. išvykimas, esant kardomajai priemonei – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti, ir dėl to paskelbta jo paieška, atsakovo vengimas atsakomybės ir vengimas atlyginti ieškovėms padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai atsižvelgė į byloje nepaneigtas aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo dalis pagal BK 178 str. 2 d. buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo metu nenustačius šios veikos požymių, o būtent – subjektyviosios pusės požymio – tyčios J. U. veikoje. Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-08-30 nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad J. U. turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą – M. Š. ir M. Š. priklausantį mišką, o nustatyta, kad J. U. buvo suklaidintas dėl savo miško sklypo ribų.

Apeliantės teigia, kad dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso išgyveno didelį stresą, dėl to sutriko jų sveikata. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sužinojus apie miško iškirtimą ieškovės M. Š. sveikata pablogėjo, ją ištiko nervinis šokas, galvos skausmai, ji jautė baimę, išsivystė hipertoninė liga – aukštas kraujo spaudimas, dėl to ji 2010 m. neteko regėjimo viena akimi. Nustatyta, kad ieškovei M. Š. (duomenys neskelbtini) neterminuotai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Iš pateiktos pažymos apie ieškovės M. Š. sveikatos būklę matyti, kad ieškovei yra 91 metai, jai diagnozuotos įvairios ligos. Tačiau pateiktų įrašų turinys nepatvirtina, kad nurodytos ligos diagnozuotos po žalos ieškovės turtui padarymo, be to, pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės sveikatos problemų atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs būtent su sužinojimu apie miško iškirtimą. Apeliantė M. Š. nurodo, kad dėl patirto didelio streso pasiligojo. Nors apeliantė pažymi, kad prieš miško iškirtimą buvo sveika, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, jog ligos ieškovei diagnozuotos būtent po žalos ieškovės turtui padarymo. Kita vertus, iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pažymos apie ieškovės M. Š. sveikatos būklę duomenų negalima konstatuoti, kad ieškovės ligų atsiradimo priežastis buvo būtent apeliantės nurodomas dėl miško iškirtimo patirtas stresas. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad ieškovės neįrodė, jog apeliaciniame skunde nurodomi sveikatos pablogėjimai ir ligos atsirado po miško iškirtimo ir būtent dėl su šiuo įvykiu susijusių priežasčių.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl giminės miško netekties nurodytu būdu ieškovės patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei su tuo susijusius nepatogumus, tačiau daro išvadą, kad už ieškovių patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei vykusio proceso nepatogumus pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija po 300 Eur kiekvienai ieškovei laikytina protinga ir adekvačia apeliančių patirtai neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str., CPK 178 str., 185 str.). Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nustatyti didesnį nei skundžiamame sprendime nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydį, dėl to konstatuotina, kad kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmesta pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 str., 93 str. 1, 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimą palikti nepakeistą.