Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/09/00028 ir vykdomąja byla Nr. 0172/15/00980 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko turtą, o ne, kaip teigia pareiškėjas, apribojo jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), todėl nėra pagrindo patvarkymo naikinti. Pareiškėjas antstoliui nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kiek piniginių lėšų patenka į skolininko sąskaitą, todėl negalima įvertinti, kokiomis lėšomis disponuoja skolininkas ir kokios turėtų būti skiriamos vykdomųjų raštų vykdymui. Pažymėjo, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra priimtas patvarkymas, kuriame akcentuojama, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA (v. b. Nr. 0172/09/00028, b. l. 230-231).

Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/09/00028, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-27 vykdomąjį raštą Nr. A2-1601-37/08 dėl 86,89 Eur (300,00 Lt) išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos Valstybės naudai (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 5); vykdomoji byla Nr. 0172/15/00980, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutarimą Nr. A2.2-1271-606/2015 dėl 86,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos Valstybės naudai (v.b. Nr. 0172/15/00980, b.l. 9-10). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis patikrino skolininko turtinę padėtį (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 11-12, 17-18, 32-34, 38-42, 51-53, 55, 64-66, 70-75, 78, 79-84 ir kt.). 2009-01-21, 2011-06-30, 2014-01-16 areštavo skolininko lėšas, esančias kredito įstaigos sąskaitoje (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 24-27, 69, 106). 2009-07-08, 2009-11-09, 2011-05-31, 2013-03-20, 2014-01-16,2014-05-05 patvarkė išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 35-36, 43-44, 57-58, 86-87, 98-99, 112-113). 2015-01-08 patvarkymu antstolis įpareigojo skolininką per patvarkyme nurodytą terminą pateikti duomenis apie skolininko turtinę padėtį bei nurodyti turto buvimo vietą (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 145). 2015-01-08 antstolis areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 146). 2015-06-30 antstolis patvarkė areštuoti skolininko lėšas, esančias kredito įstaigos sąskaitoje (v.b. Nr. 0172/15/00980, b.l. 46-50). 2016-08-29 antstolis įpareigojo skolininką pateikti duomenis apie turtinę padėtį ir turto buvimo vietą (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 170, v.b. Nr. 0172/15/00980, b.l. 66). 2016-08-29 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 178). 2016-09-02 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto mastas – 930,61 Eur, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) sumai (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 197). 2016-09-02 patvarkymu taip pat areštuota skolininko sutuoktinės vardu registruota transporto priemonė (v.b. Nr. 0172/09/00028, b.l. 201-203).

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą toje dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nurodo, jog patvarkymu yra areštuotos visos skolininko lėšos.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, išskyrus atvejus, kai raginimas skolininkui nėra siunčiamas (Civilinio proceso kodekso 661 straipsnis), antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinių vykdymo priemonių sąrašas pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje, vienos kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI), patvirtintos 2005-10-27 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, 4 punktas numato, jog priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių negalima išieškoti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog per nustatytą terminą skolininko teismo sprendimo (nutarimo) neįvykdė, antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose, priėmė patvarkymą išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, jog iš skolininkui priklausančių lėšų nėra galimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu antstolis pagrįstai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus ir išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, areštavo skolininko turtą reikalavimo ribose.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis). SVI 93 punkte pateikiamas išplėstinis turto, iš kurio negalima išieškoti, sąrašas. SVI 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui. Skundžiamu 2016-09-02 patvarkymu, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o ne apribojo skolininko teisę įsigyti maisto ar kitų jam reikalingų produktų, prekių. Pareiškėjas, teigdamas, jog antstolis apribojo jo teisę įsigyti prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokio dydžio skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra saugomos laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kokias sumas gauna skolininkas bei kokia piniginių lėšų suma reikalinga skolininkui įsigyti skunde nurodomiems produktams. Tokių duomenų kartu su skundu nepateikė ir pareiškėjas. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis išieškojimą nukreipė į draudžiamą turtą, ar atliko neteisėtus veiksmus, suvaržydamas skolininko turtines teises.

Pažymėtina, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus antstolis apie kiekvieną pradėtą vykdomąją bylą informavo skolininką, patikrino skolininko turtinę padėtį, nustatė, jog skolininko vardu kredito įstaigose yra atidarytos banko sąskaitos, todėl šiose sąskaitose esančias ar į jas pateksiančias lėšas areštavo, o nustatęs, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, patvarkė išieškoti iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, kokio dydžio piniginių lėšų suma, priklausanti skolininkui, yra laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ar skolininkui priklausančios piniginės lėšos viršija 1 MMA. Duomenų apie gaunamas piniginių lėšų sumas pareiškėjas antstoliui nepateikė, gaunamų pajamų kilmės antstoliui ir/ar teismui neatskleidė. Savo ruožtu įstatymas numato skolininkui pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, bendradarbiauti su antstoliu, aktyviai domėtis vykdymo eiga (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Be to vien aplinkybė, jog skolininko gaunamos pajamos galimai nesiekia 1 MMA, savaime nereiškia, jog iš tokių lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Kaip nurodyta, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, SVI 93 punktas, draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis numato, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios 1 MMA, kol bus visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas, išskaitoma 20 procentų. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai taip pat paneigia pareiškėjo argumentus, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjo klaidingai interpretuojama kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į turtą, iš kurio yra galimas išieškojimas, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto 2016-09-02 patvarkymo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tačiau vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog nuo 2016-09-02 patvarkymo priėmimo dienos iš skolininko nebuvo išieškotos jokios piniginių lėšų sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti turto areštą ir grąžinti nurašytas lėšas.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2016-09-02 patvarkymu, kuriuo išieškojimas nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis areštavo pinigines lėšas 930,61 Eur sumai, tačiau numatė skolininko sąskaitoje palikti piniginių lėšų sumą, lygią vieno MMA dydžiui. Minėtos aplinkės paneigia pareiškėjo skundo argumentą, jog pagal antstolio priimtą patvarkymą yra išieškomos visos skolininkui priklausančios piniginės lėšos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis priimdamas 2016-09-02 patvarkymą, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, panaikinti patvarkymą nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. V. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/00028, Nr. 0172/15/00980 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.