Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-951-464/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2-951-464/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00429-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Omega Capital“
Trečiasis asmuo
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-951-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00429-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-136-796/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Omega Capital“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. G. (V. G.) ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Neapolis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Statega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Omega Capital“ 169 827,87 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji 2017 m. vasario 10 d. su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Neapolis“ sudarė turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsigijo žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3.1 punktą pardavėja, t. y. trečiasis asmuo BUAB ,,Neapolis“, įsipareigojo savo lėšomis atlikti parduodamo turto defektų šalinimo darbus. Vykdant sutarties 3.1 punktą trečiasis asmuo BUAB ,,Neapolis“ ir UAB ,,Nerstata“ 2017 m. vasario 10 d. sudarė rangos sutartį. Tačiau viena iš trečiojo asmens akcininkių, t. y. atsakovė UAB ,,Omega Capital“, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama dalį pirkimo–pardavimo sutarties ir rangos sutartį pripažinti negaliojančiomis. Toje byloje atsakovės prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė rangos sutarties vykdymą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-108-613/2020). Atsakovė taip pat kreipėsi į trečiojo asmens bankroto administratorę dėl dalies turto grąžinimo.

3. Ieškovės teigimu, dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė 169 827,87 Eur žalą, kuri lygi rangos sutarties kainai. Dėl nevykdomos rangos sutarties ir nepašalintų turto defektų, jo būklė blogėja, dėl to mažėja tiek jo vertė, tiek didėja būsimų defektų šalinimo kaštai. Be to, jei bankroto administratorė patenkins akcininkės prašymą ir išmokės prašomas lėšas, trečiasis asmuo praras galimybę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

4. Ieškovė 2017 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB ,,Omega Capital“ ir / ar esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovė nevykdo realios ūkinės veiklos, neturi kito turto, išskyrus reikalavimo teises į jai, kaip BUAB „Neapolis” akcininkei, priklausančias pinigines lėšas, esančias BUAB „Neapolis“ banko sąskaitose, net neturi banko sąskaitos, todėl yra reali grėsmė, kad, padalijus akcininkams pinigines lėšas, nebus realiai galimybių patenkinti būsimą sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės pašymo netenkino, konstatavęs, kad nėra įrodyta grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB ,,Statega“ atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą patenkino ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė neviršija pareikšto reikalavimo sumos, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o nesant tokio turto ar jo nepakankant – areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.

6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki kol bus priimtas ir įsitesės sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1135-163/2017 (dabar civilinė byla Nr. e2-108-613/2020), kurioje sprendžiamas pirkimo–pardavimo ir rangos sutarčių galiojimo klausimas.

7. Atsakovė UAB ,,Omega Capital“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-16-613/2020, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 paliko nepakeistą, trečiojo asmens BUAB ,,Neapolis“ kreditorių susirinkimo 2017 m. vasario 9 d. nutarimas skirti ginčo pastato remontui 169 827,87 Eur yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Tokios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o atsakovė, teikdama prašymą dėl rangos sutarties vykdymo sustabdymo, elgėsi sąžiningai ir siekė užkirsti kelią bankrutuojančios bendrovės turto iššvaistymui. Dėl to mano, kad neegzistuoja nė viena iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Omega Capital“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB ,,Omega Capital“ 169 827,87 Eur vertės turto areštą.

9. Teismo vertinimu, prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Atsakovės prašyme nurodytus argumentus, susijusius su kitoje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu panaikinti trečiojo asmens BUAB ,,Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta skirti lėšas ginčo turto remontui, teismas pripažino nepakankamais padaryti priešingą išvadą, nurodęs, kad šios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.

10. Tačiau teismas sutiko su atsakovės prašymo argumentais, kad neegzistuoja antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Teismas nurodė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jei neįrodyta kitaip. Grįsdamas tokį vertinimą Lietuvos apeliacinio teismo priimtų nutarčių pavyzdžiais, teismas pažymėjo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą arba pateikti dėl to įtikinamus argumentus, įvardinti, kokius su sąžiningu elgesiu nesuderinamus veiksmus atliko, atlieka ar gali atlikti atsakovas (turto paslėpimas, perleidimas, apsunkinimas ir pan.).

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais trečiojo asmens BUAB ,,Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2017 m. vasario 9 d. 5 darbotvarkės klausimu dėl 169 827,87 Eur lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti, yra pripažintas neteisėtu ir prieštaraujančiu bendrovės bei jos akcininkės UAB „Omega Capital“ teisėms ir teisėtiems interesams. Teismai konstatavo, kad šis sprendimas buvo priimtas išimtinai tik vienos kreditorės, t. y. UAB ,,Statega“, naudai, kuri kitą dieną šį pastatą, kuriam remonto darbai nebuvo būtini, ir įsigijo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-16-613/2020, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-521-450/2020).

12. Įvertinęs atsakovės prašymo panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemonės motyvus, kad teismai jau yra pripažinę jos siekį neleisti iššvaistyti bankrutavusios bendrovės (BUAB „Neapolis“) piniginių lėšų, kurios realiai turėtų būti grąžintos šios bankrutavusios bendrovės savininkei, atsakovei UAB „Omega Capital“, teisėtu ir pagrįstu, todėl atsakovė nėra nesąžininga ir nesiekia paslėpti savo turto, priešingai, siekia jį padidinti, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo atitinkamas nuostatas, susijusiais su bankroto administratoriaus sudaromais sandoriais, turint kreditorių susirinkimo pritarimą, bei faktą, kad BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl lėšų skyrimo, kuris dabar jau panaikintas, buvo priimtas tuo metu, kai vienintele BUAB „Neapolis“ kreditore buvo pati ieškovė UAB „Statega“, teismas sutiko su atsakovės pozicija dėl neįrodyto jos nesąžiningumo kaip būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar galiojimui.

13. Teismas nutartyje pažymėjo, kad atitinkamo procesinio pobūdžio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali būti sprendžiamas ir neatnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 166 straipsnio 3 dalis), juo labiau kad bylos sustabdymo pagrindas, teismo vertinimu, nėra išnykęs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovė UAB ,,Statega“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį, priimti naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl ginčo esmės. Konstatuodamas, kad nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas dėl lėšų turto remontui skyrimo buvo panaikintas, išreiškė savo poziciją dėl ginčo baigties.

Atsiliepimas

14.2. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės atsiliepime į prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas faktines aplinkybes, kad ji ketina teikti kasacinį skundą byloje, kurioje buvo sprendžiamas kreditorių nutarimo dėl lėšų skyrimo turto remontui, teisėtumo klausimas. Todėl dar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir nesant neginčytinų jo neteisėtumo įrodymų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti naikinamos.

14.3. Atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, iš jos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018-2019 metus matyti, jog per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 1 013 912 Eur, jos turtą sudaro 50 proc. BUAB ,,Neapolis“ akcijų, kurių nurodyta vertė 1 013 670 Eur. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo panaikintos skundžiama nutartimi, konstatavo, jog galbūt atsakovė veikia neskaidriai.

15. Atsakovė UAB ,,Omega Capital“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

15.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, nėra galutinai įsiteisėjęs ir teismas negalėjo juo vadovautis. CPK imperatyviai reglamentuoja, kad teismo sprendimas įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo / nutarties paskelbimo dieną, jokių kitokių ar alternatyvių teismo sprendimų įsiteisėjimo būdų įstatymo leidėjas nėra numatęs, o kasacinis procesas yra procesas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo.

15.2. Teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra nesąžininga, t. y. ji nesiekia paslėpti ar sumažinti savo turto masės. Atsakovės sąžiningumas ir siekis užtikrinti trečiojo asmens turto išsaugojimą konstatuotas aptartuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16. Apeliantė UAB ,,Statega“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovės UAB ,,Omega Capital“ balansus, pelno–nuostolių ataskaitas, aiškinamuosius raštus už 2018-2019 metus, kuriuos prašo priimti. Apeliantės teigimu, aptartuose įrodymuose esanti informacija patvirtina jos nuogąstavimus dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, kas savaime suponuoja grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimą.

17. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantė prašymą priimti naujus įrodymus suformulavo, ji nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, pagrindžiančių minėtoje teisės normoje nurodytos išimties taikymą. Kitaip tariant, apeliantė nenurodo, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, apeliacinės instancijos teisme, kuriame naujų įrodymų priėmimas įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. Spręstina, kad įrodymai, susiję su atsakovės finansine padėtimi 2018-2019 m., egzistavo pirmosios instancijos teismui nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Duomenų, kad šie dokumentai apeliantei nebuvo prieinami ar ji negalėjusi jų gauti anksčiau, kai klausimas buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 25 d. pranešimu buvo suteikęs apeliantei galimybę pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą, su kuriuo neabejotinai buvo galima pateikti ir visus, apeliantės manymu, nagrinėjamam klausimui svarbius įrodymus. Todėl pavėluotai apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

18. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį, o ne jos dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimu. Tačiau atskirajame skunde dėstomi tik argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, nepateikiant jokių apeliantės nesutikimo su teismo nutarties dalimi, kuria buvo sprendžiamas sustabdytos civilinės bylos atnaujinimo klausimas, motyvų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų (apeliacinių, atskirųjų) faktinis bei teisinis pagrindas ir absoliučių skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina tik nutarties dalies, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nutartys, kuriomis atsisakoma atnaujinti ar atnaujinamas bylos nagrinėjimas, negali būti apeliacijos dalyku, t. y. negali būti ir skundžiamos atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-709/2011; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-977-178/2015; 2016 m. sausio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-38-943/2016; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-1120/2019).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

20. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).

21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, kurios sietinos su kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais, neliko poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo atskirajame skunde tvirtina, kad teismas neįvertino atsakovės finansinės padėties, taip pat nepagrįstai vadovavosi išvadomis, padarytomis teismo procesiniuose sprendimuose, kuriuos ji ketino skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir neteikia pagrindo kitokioms išvadoms dėl išnykusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio padaryti.

23. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakoma, kad vien asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turtinius ribojimus, finansinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi tokiems ribojimams taikyti. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir / ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė, norėdama paneigti atsakovės prašyme panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, kad dėl pasikeitusios situacijos – kitoje byloje priimtų teismų sprendimų, kuriuose buvo konstatuotos jos pareikštų teisme reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas, nėra grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, turėjo teikti priešingus įrodymus (kad galimai jai palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmė tebeegzistuoja). Šioje nutartyje jau buvo aptarta, kokie veiksmai ir koks atsakovės elgesys tokią grėsmę galėtų patvirtinti. Vien atskirajame skunde įvardyta aplinkybė, kad atsakovės finansinė padėtis yra labai bloga, nepateikus jokių įrodymų, jog tam įtakos turėjo būtent nesąžiningi atsakovės veiksmai, siekiant sumažinti pirmiau turėto turto vertę / masę ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bet ne verslo / ekonominiai ciklai arba kitos objektyvios aplinkybės, nesudaro pagrindo sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turtiniai ribojimai atsakovei apeliantės prašymo pagrindu buvo taikomi pakankamai ilgą laiką, beveik 3 metus, kas taip pat galėjo turėti įtakos tiek jos veiklai, tiek ir finansinei padėčiai.

25. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ir pati apeliantė, viena iš priežasčių, lėmusių pasikeitusį grėsmės kaip sąlygos turto areštui toliau taikyti vertinimą, yra kitoje civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai ir juose konstatuotos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašyme dėstomas faktines aplinkybes ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme, be kita ko, buvo nagrinėjamas UAB ,,Omega Capital“ skundas BUAB ,,Neapolis“ bankroto byloje Nr. B2-16-613/2020 dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo skirti parduodamo verslo centro remontui 169 827,87 Eur sumą, o toks nutarimas buvo priimtas vienintelės kreditorės, apeliantės UAB ,,Statega“, balsų dauguma, kitą dieną šį pastatą nusipirkusios iš bankrutavusios bendrovės.

26. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bankroto byloje pateiktus skundus, pripažino, kad kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu – dėl lėšų skyrimo būtiniems remonto darbams atlikti verslo centre, nesant būtinumo vykdyti pastato defektų šalinimo darbus, kurie nėra pavojingi pastato pastovumui ir buvo išimtinai rekomendacinio pobūdžio, nekeliantys pavojaus bei niekaip neįtakoję paties pastato pardavimo fakto ir jo kainos, priimtas iš esmės vienos kreditorės, kuri šį pastatą jau kitą dieną įsigijo nuosavybės teise už iš anksto nustatytą kainą, yra neteisėtas ir naikintas. Teismai sprendė, kad tuo buvo pažeisti bankrutavusios bendrovės tikslai ir interesai, akcininkės UAB „Omega Capital“ teisės ir teisėti lūkesčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020 42 punktas).

27. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje pareikštas žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas kitos, t. y. Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-108-613/2020 pagal UAB „Omega Capital“ ieškinį atsakovėms BUAB „Neapolis“, UAB „Statega“, UAB „Nerstata“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis ir rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, inicijavimu ir joje atsakovės UAB „Omega Capital“ prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o ši byla kol kas dar neišnagrinėta, visgi pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir šioje nutartyje pirmiau jau aptartos bylos išnagrinėjimo rezultatas neleidžia vertinti atsakovės nesąžiningumo buvimo bei poreikio dar ilgiau jai taikyti tokio paties pobūdžio ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones), kurių taikymas apeliantės atžvilgiu kitoje byloje, pasak apeliantės, jai sukėlė žalą.

28. Apeliantės skundo argumentai, kad teismas negalėjo remtis kitoje byloje jau konstatuotomis ir atsakovę charakterizuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi ji ketinanti teikti kasacinį skundą, stokoja pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-521-450/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. CPK 339 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, t. y. ji tampa privalomas tiek šalims, tiek tretiesiems asmenims nuo jos priėmimo momento (CPK 18 straipsnis). Kasacinio skundo padavimas svajame nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, sprendimo vykdymą gali sustabdyti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija CPK 363 straipsnio nustatyta tvarka. Antra vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti UAB ,,Statega“ kasacinį skundą. Vadinasi, teismo sprendimai tiek nagrinėjant prašymą, tiek atskirąjį skundą yra įsiteisėję, jų vykdymas nėra sustabdytas.

29. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas išreiškė savo išankstinę poziciją dėl ginčo baigties. Priešingai nei tvirtina apeliantė, atsakovės (ne)sąžiningumas buvo vertinamas būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tuo tarpu nei jos procesinis elgesys kitoje byloje reiškiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant rangos sutarties vykdymą, nei sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti nebuvo nei vertinamos, nei aptariamos. Skundžiamos nutarties 13 punkte pirmosios instancijos teismas, be kita ko, akcentavo ir tai, kad aplinkybės, susijusios su kreditorių nutarimo panaikinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos bus įvertinos tik ištyrus byloje esančių įrodymų visumą.

30. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip vienos iš privalomų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, nebuvimo ir pagrįstai tokias priemones panaikino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė