Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prieštaraudamas priimtų sprendimų teisėtumui pareiškėjas nurodė, kad tokie sprendimai pažeidžia asmens teisinius lūkesčius bei teisinio stabilumo principus. Pažymėjo, jog skiriant pensiją tarnybos stažas buvo apskaičiuotas neįskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti laikotarpio nuo 1990-03-11 iki 1992-04-21 – 2 metų, vieno mėnesio ir 10 dienų. Nurodytu laikotarpiu dirbtas darbas minėtose pareigose skiriant valstybinę pensiją buvo laikomas tarnyba ir visas ištarnautas laikas buvo pakankamas ir tinkamas valstybinei pensijai gauti. Skundą pareiškėjas taip pat grindė Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei mano, kad tokiais Ministerijos sprendimais buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.

Atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuo 2014-07-01 iki neterminuotai paskirta perskaičiuota valstybinė pensija, t. y. į laikotarpį pensijai skirti neįskaitant laikotarpio nuo 1990-03-11 iki 1992-04-21, kuomet pareiškėjas tarnavo kariniame dalinyje Nr. 86655, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl pensijos skyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000-10-25 išvada Nr. 16912 pareiškėjui nuo 2000-09-19 paskirta 1 013,61 Lt dydžio valstybinė pensija už 18 metų, 11 mėnesių ir 3 dienų tarnybą (b. l. 26).

Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-14 sprendimu Nr. 11SP-4409 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu iki 1 088,39 Lt, neįskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti laikotarpio nuo 1990-03-11 iki 1992-04-21, t. y. 2 metų, 1 mėnesio ir 10 dienų tarnybos kariniame dalinyje 86655, nes šis laikotarpis neatitinka Įstatymo nuostatų (b. l. 23).

Pareiškėjas su 2014-11-27 prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas panaikinti 2014-08-14 sprendimą Nr. 11SP-4409 (b. l. 29–31).

Vidaus reikalų ministerija pareiškėjui atsakė 2015-01-06 sprendimu Nr. 1D-101, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 1992-04-21 pareiškėjas nebuvo prievartinėje būtinojoje tarnyboje, todėl Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo įskaityti šio laikotarpio į tarnybos laiką (b. l. 24–25).

Iš administracinėje byloje esančių Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-14 sprendimo Nr. 11SP-4409 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo A. S.“ ir Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-06 sprendimu Nr. 1D-101 matyti, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Vidaus reikalų ministerijos 2000-10-25 išvados Nr. 16912, kurios pagrindu pareiškėjui buvo paskirta valstybinė pensija, priėmimo metu galiojusiame Įstatymo 16 str. 3 dalies 1 punkte (redakcija galiojanti nuo 1999-01-01 iki 2000-06-01) buvo nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvęs iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2014-01-01) buvo nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvęs faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990-03-11. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki dabar) nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990-03-11 ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990-03-11.

Vidaus reikalų ministerijos 2000-10-25 išvados Nr. 16912 priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.1 punkte (redakcija galiojanti nuo 1999-01-01) buvo nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas ir faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais. Tuo tarpu pagal Nuostatų 6.1 punkte (redakcija galiojanti nuo 2001-05-31 iki 2015-02-14) buvo nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Įstatymo16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais. Šiame punkte nurodyti laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančių Nuostatų 6.1 punkte.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007-01-18 redakcija) 1 punkto atitiktį Konstitucijai 2013-02-22 nutarime pripažino, kad <...> „pagal Vyriausybės nustatytą laikiną teisinį reguliavimą, galiojusį iki 1994 m. gruodžio 31 d., į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (pensijai už ištarnautus metus) skirti buvo įskaitomas inter alia tarnybos laikas SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant inter alia į minėtą Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimąsi į vidaus reikalų įstaigų darbuotojus ir Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų tarnybos TSRS ginkluotosiose pajėgose“, Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, galiojęs iki 1994 m. gruodžio 31 d., turėjo būti suprantamas kaip įpareigojantis įskaityti į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (pensijai už ištarnautus metus) skirti tik iki 1990 m. kovo 11 d. buvusį tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje laiką. Kitaip aiškinant Vyriausybės nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 1994 m. gruodžio 31 d., į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai (pensijai už ištarnautus metus) skirti turėtų būti buvęs įskaitomas inter alia tarnybos po 1990 m. kovo 11 d. tuose SSRS ginkluotųjų pajėgų ir vidaus reikalų sistemos padaliniuose, kurie vykdė SSRS agresiją prieš Lietuvos Respubliką, laikas“. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat nurodė, kad pagal pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinį reguliavimą, galiojusį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., tarnybos laikui pensijai skirti buvo prilyginamas inter alia faktinis tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas, buvęs iki 1990 m. kovo 11 d. (nuo 2001 m. gegužės 31 d. toks tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laikotarpis buvo prilygintas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti tik jeigu už šį laikotarpį asmuo negavo kitos valstybės pensijos)“. Konstitucinis Teismas apibendrindamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą pažymėjo, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas tik iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. buvęs faktinis prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas, bet neįskaitomas faktinis tokios tarnybos laikas po šios datos.

Taigi Konstitucinis Teismas nagrinėjęs Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitiktį Konstitucijai 2013-02-22 nutarime pripažino, kad ši įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinės valstybes principams. Konstitucinis Teismas 2013-02-22 nutarime pripažino, kad įstatymas privalo įtraukti tų buvusių pareigūnų, kurie po nepriklausomybės atkūrimo priverstinai tarnavo SSRS ginkluotose pajėgose, privalomosios karinės tarnybos stažą į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. Tuo tarpu tarnybos kitos valstybės ginkluotosiose pajėgose laikas po 1990 m. kovo 11 d. negali būti laikomas tarnyba Lietuvos valstybei ir įskaitomas į stažą valstybinei pensijai skirti. Iš nutarimo matyti, kad subjektų, savanoriškai stojusių SSRS karinėn tarnybon, Konstitucinis Teismas neįtraukė į asmenų, kuriems tarnybos laikas įskaitomas į stažą valstybinei pensijai skirti sąrašą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek Vidaus reikalų ministerijos 1999-04-27 išvados, tiek skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti buvo prilyginamas iki 1995-01-01 buvęs faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas, tačiau tik iki 1990-03-11. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnyba nuo 1990-03-11 iki 1992-04-21 buvo savanoriška karinė tarnyba, todėl atsakovo skundžiami sprendimai buvo priimti teisėtai ir atitinkant galiojusius įstatymus, pagal kuriuos pareiškėjo tarnybos laikotarpis nėra ir neturi būti priskiriamas minėtosios kategorijos tarnybos stažo laikui į valstybinę pensiją įskaičiuoti.

Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, nuostata, kurioje nustatyta, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas tik iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990-03-11 buvęs faktinis karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas jau buvo įtvirtinta pareiškėjui apskaičiuojant ir skiriant pensiją (2000-10-25 Išvados priėmimo metu, Nuostatų 6.1 punktas), todėl nesutiktina su pareiškėjo skundo prieštaravimais dėl teisėtų lūkesčių bei teisinio stabilumo principų pažeidimo. Minėta, kad aukščiau aptarta nuostata galiojo Išvados priėmimo metu, todėl nepagrįstais vertintini pareiškėjo argumentai dėl teisės aktų pakeitimų (bloginančių asmens teisinę padėtį) ir kurie taikytini tik į ateitį. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimant Išvadą į stažą buvo įskaičiuotas laikotarpis 1990-03-11 iki 1992-04-21, o skundžiamu 2014-08-14 Sprendimu valstybinė pensija buvo perskaičiuota, nereiškia, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes, priešingu atveju, į valstybinės pensijos stažą įskaičius ginčo laikotarpį (1990-03-11 iki 1992-04-21), kaip reikalauja pareiškėjas, prieš tai nustačius, kad pareiškėjo tarnyba minėtu laikotarpiu (1990-03-11 iki 1992-04-21) nebuvo priskirta privalomajai karo tarnybai, tokia teisinė situacija iš esmės prieštarautų esminiam teisėtumo principui, nagrinėjamu atveju reiškiančiam, kad institucija, apskaičiuodama ir mokėdama valstybines pensijas griežtai laikosi Konstitucijos, įstatymų ir juos vykdo.

Nustačius, kad Vidaus reikalų ministerija 2014-08-14 sprendimu Nr. 11SP-4409 sumažindama pareiškėjo pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o 2015-01-06 sprendimą Nr. 1D-101(11) atsakė į prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo, darytina išvada, kad Vidaus reikalų ministerija veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2013-02-22 nutarime pripažinta, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijai, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinės valstybes principams bei, kad savanoriška karinė tarnyba nėra pagrindas įskaityti asmens tarnybos laiką į stažą valstybinei pensijai skirti, pareiškėjo pensija pagal minėtas Įstatymo nuostatas galėjo ir turėjo būti sumažinta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-14 sprendimą Nr. 11SP-4409 ir 2015-01-06 sprendimą Nr. 1D-101(11).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.